- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-18
- Bylos Nr.
- A5.-3917-1131/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03530-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Asta Benetytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. M.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
nedalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Inspekcija) atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau ir – Įmonė) vadovu, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas, t. y. esant darbo sutarties požymiams leido Įmonėje nuo 2020 m. lapkričio 20 d. dirbti statybininkui A. R. (R.), teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai (toliau ir – VSDFV) apie įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios ir taip pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį,43 straipsnio 1 dalį bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pranešimas apie A. R. socialinio draudimo pradžią VSDFV teritoriniam skyriui pateiktas 2020 m. lapkričio 20 d. 15.18 val., t. y. po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atlikto patikrinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu A. M. pripažino savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo, labai gailėjosi ir paaiškino, kad taip nutiko, buhalterija nespėjo laiku perduoti duomenis Sodrai, laiku nepadarė savo darbo. Žmogus nuvažiavo apžiūrėti darbo vietą, kaip atrodo, realiai darbo neatliko, bet darbo požymių buvo. Supranta, kad kaip direktorius yra atsakingas. Prašo baudos mokėjimą išdėstyti. Šiuo metu pajamos yra nedidelės, gauna minimumą, teisiškai neturi išlaikytinių, du mėnesius nevyks jokie darbai dėl karantino, todėl ir pinigų nebus. Finansiškai padeda šeimos nariui, bet tai yra asmeniniai reikalai.
Iš administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dalyvaujant. A. M. protokole nurodė, jog su nustatytu pažeidimu sutinka, gailisi bei prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, be to, aplinkybes paaiškins teisme.
Nelegalaus darbo tyrimo akte nustatyta, kad tyrimas pradėtas 2020 m. lapkričio 20 d. apie 11.55 val. VDI inspektorių G. K. ir A. B., vykdant skyriaus vedėjo R. R. pavedimą Nr. 2224. Buvo atliktas patikrinimas adresu (duomenys neskelbtini). Objekte rastas dirbantis A. R., kuris paaiškino, kad turėjo būti įdarbintas UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘, objekte dirba pirmą dieną, objekte per sieną tempia vandentiekio vamzdį, dėl darbų tarėsi su viršininku A. M., su kuriuo sutartas valandinis 5 eurų darbo užmokestis. Pastovaus darbo laiko nėra, dirba pagal iškvietimą, kai reikalinga pagalba. Duomenis, reikalingus įdarbinimui, yra pateikęs, tačiau darbo sutarties nepasirašęs, patikrinus VSDFV duomenų bazę nustatyta, kad apie A. R. įdarbinimą neinformuota. Tyrimo metu nustatyta, kad pranešimas apie A. R. socialinio draudimo pradžią VSDFV teritoriniam skyriui pateiktas 2020 m. lapkričio 20 d. 15.18 val., t. y. po VDI atlikto patikrinimo (b. l. 3-5).
Iš 2020 m. gruodžio 2 d. rašytinio A. M. paaiškinimo nustatyta, kad VDI patikrinimo metu A. R. buvo darbinimo procese, buhalterei telefonu buvo pranešta apie naują darbuotoją, tačiau buhalterė laiku neinformavo VSDVF. Dėl susidariusios situacijos gailisi (b. l. 7).
Iš 2020 m. lapkričio 20 d. rašytinio A. R. paaiškinimo nustatyta, kad turėjo būti įdarbintas UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘, objekte dirba pirmą dieną, objekte per sieną tempia vandentiekio vamzdį, dėl darbų tarėsi su viršininku A. M., su kuriuo sutartas valandinis 5 eurų darbo užmokestis. Pastovaus darbo laiko nėra, dirba pagal iškvietimą, kai reikalinga pagalba. Duomenis, reikalingus įdarbinimui, yra pateikęs, tačiau darbo sutarties nepasirašęs (b. l. 8).
Iš VSDFV rašto nustatyta, kad A. R. valstybinio socialinio draudimo pradžia UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ yra 2020 m. lapkričio 18 d. Duomenys įrašyti pagal draudėjo 2020 m. lapkričio 20 d. 15.18 val. per elektorinę draudėjų aptarnavimo sistemą pateiktą 2020 m. lapkričio 17 d. pranešimą Nr. 11/17 (b. l. 9).
Iš 2020 m. lapkričio 17 d. darbo sutarties Nr. 20/11/17-1 nustatyta, kad darbdavys UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘, atstovaujamas vadovo A. M., pasirašė darbo sutartį su darbuotoju A. R.. Darbo sutartis įsigalioja 2020 m. lapkričio 18 d., darbuotojas pradeda dirbti 2020 m. lapkričio 18 d. (b. l. 10-13).
Iš 2020 m. lapkričio 17 d. A. R. prašymo UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ direktoriui nustatyta, kad jis prašo priimti į darbą statybininko pareigoms nuo 2020 m. lapkričio 18 d. Atlyginimą prašo mokėti vieną kartą per mėnesį (b. l. 14).
Pateiktas darbo laiko apskaitos žiniaraštis, kuriame nurodytas įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ darbo laikas už 2020 m. lapkričio mėnesį. Jame nurodoma, kad A. R., be kita ko, dirbo lapkričio 18-20 dienomis (b. l. 15).
Iš 2020 m. gruodžio 2 d. 08.59 val. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro trumpojo išrašo duomenų nustatyta, kad įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ vadovas/direktorius – A. M. (b. l. 16).
Teismo nustatytos aplinkybės ir išvada
ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, todėl vertintinos Užimtumo įstatymo ir DK nuostatos.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. R. nuo 2020 m. lapkričio 20 d. dirbo statybininku. Atliekant darbines funkcijas, nauda buvo teikiama Įmonei. Darbus vykdė paklusdamas Įmonės vidinei tvarkai. Darbo sutartis nesudaryta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nebuvo informuota apie darbo pradžią. Taip pat minėtos aplinkybės nustatytos ir iš A. M. ir A. R. paaiškinimų. Iš VSDFV rašto nustatyta, kad A. R. valstybinio socialinio draudimo pradžia UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ yra 2020 m. lapkričio 18 d. Duomenys įrašyti pagal draudėjo 2020 m. lapkričio 20 d. 15.18 val. per elektorinę draudėjų aptarnavimo sistemą pateiktą 2020 m. lapkričio 17 d. pranešimą Nr. 11/17. Pateiktas darbo laiko apskaitos žiniaraštis, kuriame nurodytas įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ darbo laikas už 2020 m. lapkričio mėnesį. Jame nurodoma, kad A. R., be kita ko, dirbo lapkričio 18-20 dienomis. Iš 2020 m. gruodžio 2 d. rašytinio A. M. paaiškinimo nustatyta, kad VDI patikrinimo metu A. R. buvo darbinimo procese, buhalterei telefonu buvo pranešta apie naują darbuotoją, tačiau buhalterė laiku neinformavo VSDVF.
Taigi, A. M., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pažeidė imperatyvias DK bei Užimtumo įstatymo nuostatas, o būtent, esant darbo sutarties požymiams leido Įmonėje dirbti A. R., teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą: administracinėn atsakomybėn traukiamo A. M. paaiškinimus teismo posėdžio metu, administracinio nusižengimo protokolą, nelegalaus darbo tyrimo aktą, A. R. duotus paaiškinimus, VSDFV raštą, darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir kitą byloje surinktą medžiagą, kurie vienas kitą papildo ir detalizuoja, konstatuoja, jog A. M. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą visiškai įrodyta.
A. M., einantis direktoriaus pareigas įmonėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘, buvo atsakingas ne tik už asmenų įdarbinimą, bet ir tinkamą pranešimą apie minėtų asmenų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad A. M., eidamas direktoriaus pareigas buvo atsakingas už darbuotojų įdarbinimą bei darbo sutarčių sudarymą, nepranešęs apie A. R. įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios leido jiems dirbti Įmonėje. Šiais savo veiksmais A. M. nevykdė, konkrečiu atveju, neužtikrino DK 42 straipsnio 2 dalyje jam, kaip už darbuotojų įdarbinimą įmonėje atsakingam asmeniui, numatytų pareigų. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, A. M. padaryta veika atitinka nelegalaus darbo požymius.
Dėl nuobaudos skyrimo
ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, įvertina administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia). Teismas nustatė A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis A. M. neteistas, administracine tvarka kartą baustas, bauda sumokėta, dirba (b. l. 17-18).
Įvertinus nustatytą lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat ir tai, kad nelegaliai buvo įdarbintas vienas asmuo, nelegalaus darbo faktas truko trumpą laiko tarpą, A. M. bendradarbiavo su inspekcijos darbuotojais atliekant patikrinimą, t. y. pateikė visus reikalingus dokumentus, davė paaiškinimus, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti skiriant ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą – 1000 Eur. Atsižvelgiant į baudos dydį, A. M. prašymą ir jo finansinę padėtį, teismas nustato ilgesnį terminą baudai sumokėti (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti A. M. paskirtos vieno tūkstančio eurų (1000 Eur) dydžio baudos mokėjimą 20 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 50 eurų įmoką.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) (nuo 2020 m. birželio 26 d. ši sąskaita uždaroma), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).