Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-06-14 · Civilinė byla Nr. 2A-172-464/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-14
Bylos Nr.
2A-172-464/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Dalia Kačinskienė (pran.), Petras Jaržemskis
Ieškovas
O. S.
Atsakovas
A. S., A. G.
Kategorijos
  • 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-172-464/2010Procesinio sprendimo kategorija:77.6.,114.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. birželio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,

kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Petro Jaržemskio,sekretoriaujant J. Štreimikienei ,dalyvaujant ieškovei O. S., jos atstovei adv. G. Kardanovskajai,atsakovei A. S.,valstybės institucijos atstovei I. Brazauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės O. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovams A. S. ir A. G. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, išvadą duodančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė O. S. 2008-11-20 kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi (t. 1, b.l.2-4, 92-94) prašė laikinai apriboti atsakovės A. S. motinos valdžia jos nepilnamečiams vaikams D. S., gim. 2003-01-24, ir A. S., gim. 2006-05-19; laikinai apriboti atsakovo A. G. tėvo valdžią jo nepilnamečiam sūnui D. S., gim. 2003-01-24; vaikams nustatyti globą ir jų globėja paskirti ieškovę O. S.; nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su globėja O. S.; priteisti iš atsakovės A. S. išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Lt kiekvienam jų per mėnesį iki vaikų pilnametystės, ją, O. S., paskiriant piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodė, kad atsakovė yra ieškovės dukra, viena auginanti du nepilnamečius vaikus. Nepilnamečio D. S. tėvas A. G. su sūnumi nebendrauja, tik moka jam išlaikymą, sūnus jo nepažįsta, todėl vaiko ryšys su tėvu yra nutrūkęs. Tvirtino, jog atsakovės nepilnamečiais vaikais visą laiką rūpinosi tik ji – ieškovė. Atsakovė sergančius vaikus veda į darželį, nemaitina, palieka nežinomiems asmenims, šiurkščiai elgiasi su vaikais, netinkamai leidžia su jais laisvalaikį, dėl to pakriko sūnaus D. psichika, jis lankosi pas psichologą. Atsakovė nuolat keičia darbovietes, neturi pinigų, nepaklūsta ieškovės reikalavimams vaikus sutvarkyti, aprengti, pamaitinti. Mano, kad apribojus atsakovei motinos valdžią, ji suvoks savo elgesio su vaikais ydingumą, savo pareigas vaikams ir tikėtina, kad pasitaisys.

Atsiliepimas

Atsakovė A. S. atsiliepimu į ieškinį (t.1, b.l. 47-49) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad vaikais rūpinasi tinkamai, išlaiko pagal savo finansines galimybes, veda į darželį, pas gydytojus, kartu praleidžia laisvalaikį, o tuo metu, kai ji dirba, vaikus prižiūri auklė. Paaiškino, jog šiuo ieškiniu ieškovė siekia ją įskaudinti, nes ji su vaikais išsikraustė iš ieškovės būsto ir gyvena atskirai. Neneigė, jog ieškovė taip pat rūpinosi ir dengė tam tikras vaikų išlaidas, ieškovės sutikimu ji su vaikais gyveno jos būste, kadangi jos pajamos nėra didelės, savo būsto ji neturi. Tačiau dėl nuolatinės įtampos ir nesutarimų su ieškove, kurie daro neigiamą įtaką ir jos vaikams, teko išsikraustyti į nuomojamą būstą.

Atsakovas A. G. atsiliepimu į ieškinį (t.1, b.l. 173, 222) su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad nei su sūnumi, nei su jo motina jokių ryšių nepalaiko, tik moka išlaikymą. Apie motinos santykius su vaiku jam nieko nežinoma.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius savo išvadose dėl laikino motinos valdžios apribojimo (t. 1 b.l. 56-66, 113-114, t.2, b.l.28) konstatavo, jog A. S. vaikams nėra pagrindo nustatyti laikinąją globą. Atsakovės šeima yra įrašyta į rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, yra nuolatos kontroliuojama, tikrinamos vaikų gyvenimo sąlygos, tačiau niekada nebuvo nustatyta, kad atsakovė pažeidžia vaikų teises ar netinkamai jais rūpinasi, vaikai yra tinkamai prižiūrimi. Mažamečių vaikų teisių saugiai ir sveikai gyventi bei vystytis pažeidimai nenustatyti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus m. 3-iasis apylinkės teismas 2009-05-04 (t. 2, b.l. 93) sprendimu ieškovės O. S. ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovės A. S. naudai 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė visiškai nesirūpina vaikais, yra nusišalinusi nuo jų auklėjimo, su jais žiauriai elgiasi. Tai, kad atsakovė keičia darbus, nuomoja vis kitą būstą, skolinasi iš kitų asmenų pinigų pragyvenimui nesudaro pagrindo apriboti tėvų valdžią. Teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės neigiamai įtakoja vaikų gyvenimo sąlygas, tačiau atsakovės kaltės neįrodo. Atsakovė nėra įgijusi išsilavinimo, pirmo vaiko susilaukė būdama dvidešimties metų amžiaus, nuosavybės teise neturi jokio turto. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, laikytinos svarbiomis priežastimis, dėl ko atsakovė negali susirasti gerai apmokamo nuolatinio darbo, įsigyti nuosavo būsto. Teismas konstatavo, kad atsakovė pagal galimybes vaikams užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas, juos prižiūri, tarp atsakovės ir jos vaikų yra psichologinis ryšys, su vaikais bendraujama šiltai, vaikų požiūris į motiną teigiamas, ir tuo pagrindu sprendė, jog tenkinti ieškinį ir apriboti atsakovei motinos valdžią jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu nėra pagrindo. Ieškinį kito atsakovo – D. S. tėvo A. G. atžvilgiu teismas atmetė kaip visiškai neįrodytą ir kaip pareikštą asmens, neturinčio tokios reikalavimo teisės.

Šalies argumentai

Ieškovė O. S. apeliaciniu skundu (t.2, b.l.97-99) prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009-05-04 sprendimą, paskirti D. S. psichologinę-psichiatrinę ekspertizę ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vaikų interesus, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai pritaikė CK 3.180 str. nuostatas. Yra įsitikinusi, jog atsakovė nesugeba tinkamai atlikti savo pareigos išlaikyti vaikus, negali sudaryti jiems tinkamų gyvenimo sąlygų, vartoja prieš juos fizinį ir psichologinį smurtą. Vaikų interesų pažeidimus patvirtina, ne tik jos (ieškovės), bet ir liudytojų S. P., T. V., V. S., N. L., R. S. parodymai. Pabrėžia, jog atsakovė dėl savo asmenybės būdo bruožų atsisakė vaikų interesus atitinkančių gyvenimo sąlygų jos (ieškovės) namuose, sudarydama kenksmingas sąlygas vaikų, ypatingai D., fizinei ir psichinei sveikatai, kurios gali atsiliepti vaikų sveikatai ateityje. Nesutinka su atsakovės argumentai dėl jos materialinio suinteresuotumo, priešingai, rūpinimąsis vaikais yra papildoma materialinė našta. Pažymi, jog prašo tik laikinai apriboti atsakovės valdžia jos vaikams, tikėdama, jog ateityje ji pakeis savo elgesį.

Atsiliepimas

Atsakovė A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.2, b.l. 104-106) prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus m. 3-iojo apylinkės teismo 2009-05-04 sprendimą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinantys dokumentai teismui bus pateikti bylos eigoje. Nurodo, jog apeliaciniame skunde nėra nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo pagrindai, ieškovė siekia ne peržiūrėti teismo sprendimą, o dar kartą pasibylinėti. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų jos nurodytoms aplinkybėms patvirtinti. Paaiškina, jog nuo 2008 m. lapkričio mėnesio negyvena su ieškove, nuo to laiko nei ji, nei jos vaikai su ieškove nebendrauja, todėl visi ieškovės teiginiai apie netinkama jos bendravimą su vaikais yra pagrįsti tik spėliojimais. Pažymi, jog ieškovės elgesys – skundai vaiko teisių apsaugos institucijoms, baudžiamosios bylos privataus kaltinimo tvarka iškėlimas, patvirtina, kad jai nerūpi vaikų interesai, ji siekia tik atkeršyti už tai, kad ji (atsakovė) išsikraustė iš ieškovės namų ir nutraukė su ja santykius. Atkreipia dėmesį, jog ieškovė nenurodė jokių priežasčių, kodėl būtinybė atlikti ekspertizę atsirado tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, tokios būtinybės nepatvirtina ir byloje esantys duomenys.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacijos tikslas – atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu priešingo nereikalauja viešasis interesas, patikrinti skundžiamos teismo sprendimo dalies teisinį, faktinį ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str., 329 str.). Tai reiškia, kad savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, kaip ir pagrindo peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas, teisėjų kolegija nenustatė.

Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir pasekmių, nustatytų CK 3.180 str., esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl tėvystės teisių apribojimo buvo pareikštas abiem tėvams – D. S. tėvui ir abiejų vaikų motinai (atsakovams), dėl to sprendžiant ginčą dėl tėvystės teisių apribojimo buvo būtina nustatyti kiekvieno iš tėvų priešingus teisei veiksmus. Kadangi apeliantė savo apeliaciniame skunde nekvestionuoja teismo sprendimo dalies, susijusios su teismo atsisakymu apriboti atsakovo A. G. tėvo valdžią sūnui D. S., neoponuoja teismo sprendimo motyvams šioje ginčo dalyje, skųsdama tik su atsakove A. S. susijusių nepatenkintų jos reikalavimų dalį, teisėjų kolegija pasisako tik dėl CK normų, reglamentuojančių tėvų valdžios apribojimo sąlygas, aiškinimo ir taikymo tiek, kiek tai yra susiję su vaikų motina, atsakove A. S.. Apeliacijos dalykas nagrinėjamojoje byloje - ar motinos (atsakovės A. S.) atžvilgiu egzistuoja tokio apribojimo teisines bei faktines prielaidos. Taip pat kolegija pasiako dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, taikymo klausimų.

CK 3.180 str. 1 d. įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia, ir šių sąlygų sąrašas yra baigtinis. Tai reiškia, kad teisinis pagrindas apriboti tėvų valdžią jų vaikams egzistuoja tik tuomet, kai tėvas, motina ar abu tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai arba neterminuotai. Pažymėtina ir tai, kad visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino atsakovės A. S. negebėjimą būti gera motina dėl jos charakterio ir elgesio ypatumų, neatsižvelgė į tai, kad ši yra nekantri, impulsyvi, šaukia ant vaikų, vartoja jų atžvilgiu smurtą, vaikus baugina ir nuteikia prieš apeliantę. Kadangi atsakovė nuolat keičia darbą bei gyvenamąją vietą, ji taip pat pati negali suteikti savo vaikams pakankamo materialinio aprūpinimo – maisto, pastogės, ką galėtų vaikaičiams duoti ji, vaikų senelė.

Tėvų valdžios turinys atskleistas CK 3.155 str. 2 d., tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžia. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 str.), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 str.). Byloje faktinių aplinkybių, kurios leistų tvirtinti, kad A. S. vengia atlikti savo pareigas vaikams, ar jais nesirūpina, ar piktnaudžiauja motinos valdžia, ar šią valdžią naudoja tikslams, priešingiems pačių vaikų teisėms ir jų teisėtiems interesams, nebuvo nustatyta. Priešingai, tiek, kiek jai leidžia pasiruošimas motinystei ir savarankiškam gyvenimui, socialiniai įgūdžiai, ką įskiepyti, pastebėtina, buvo pačios apeliantės, kaip A. S. motinos, priedermė ir įstatyminė pareiga, kiek jai leidžia realiai susiklosčiusi turtinė padėtis (galimybė neturint jokios profesijos įsidarbinti ir užsidirbti), ji vaikus myli, jais rūpinasi ir atlieka savo pareigą juos auklėti ir prižiūrėti, rūpinasi jų sveikata (t.1, b.l.27, 52, 60, 61, 62, 71-73, 80, 179-195, 225, 229, t.2, b.l. 63, 142, 144, 150). Nepaisant to, kad atsakovė nėra itin pavyzdinga motina, o jos šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą (t.1, b.l. 67-70, 74-78, t.2, b.l. 29), faktas, kad ji pagal išgales stengiasi rūpintis vaikais, nustatytas ir valstybės institucijų – Vaiko teisių apsaugos skyriaus bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus – nevienkartinių patikrinimų išvadose, kuriomis mažamečių vaikų teisių pažeidimai nebuvo konstatuoti (t.1, b.l. 65-66, 84-85, 113-119, t.2, b.l. 26-28, 118-129, 140-141). Šie įrodymai priskirtini oficialių rašytinių įrodymų kategorijai ir turi didesnę įrodomąją galią, lyginant su kitais bylos įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Taigi nors apeliantė (vaikų senelė) su atsakove (vaikų motina) dėl įsisenėjusių tarpusavio nesutarimų, lydimo nuolatinių konfliktų bei ginčų, kurie neabejotinai įtakoja ir vaikų gyvenimo kokybę bei galimybę augti tokioje aplinkoje, kuri yra saugi ir komfortiška (t.2, b.l. 151-152), nesutaria dėl vaikų priežiūros, jų auklėjimo ir priežiūros metodų, dėl vaikų poreikių apimties ir jų tenkinimo būdų, jokie kiti bylos įrodymai neįrodo atsakovės kaltės įgyvendinant motinos valdžią ar jos aiškiai išreikšto nenoro įgyvendinti motinos valdžią. Pastebėtina, kad nei vienas kiekvienos šalies iniciatyva apklaustas ir iš esmės tos šalies naudai liudijęs asmuo byloje nepatvirtino akivaizdaus atsakovės nerūpestingumo ar neatsakingumo, prižiūrint vaikus. Priešingai, tiek iš vienos ginčo pusės, tiek iš kitos pusės liudytojų parodymų bei pačių šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovė vaikų nepalikdavo vienų ir tuomet, kai gyveno skyrium nuo motinos (apeliantės), kai jai reikėdavo dirbti, nors jų globa, apeliantės požiūriu, būdavo patikėta ir ne visiškai tinkamiems asmenims – atsakovės draugams ar nepilnametei, kaip šioje byloje apklausta liudytoja B.A. J.. Taip pat nei vienas liudytoju apklaustas asmuo kategoriškai nepatvirtino atsakovės žiauraus elgesio su vaikais visiems suprantama to žodžio prasme, ar žalingos įtakos vaikams amoraliu elgesiu, liudytojai nurodė apie atsakovas pastangas dirbti, dėl ko vaikams kartais pritrūkdavo motinos dėmesio ir priežiūros, tikino, kad ši alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja.

Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos proceso įstatymo normose, t. y. CPK 185 str. Pastarosios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Šiuo atveju bylos įrodymų visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad faktinių prielaidų (kaltų veiksmų) laikinai apriboti atsakovės motinos valdžia jos vaikams, vaikų globą paskiriant apeliantei, nėra. Šią išvadą padaręs teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, kaip to reikalauja CPK 176 str. 1 d. ir 185 str. nuostatos, ir nenustatė tokių neigiamo pobūdžio atsakovės veiksmų, kurie galėtų sudaryti teisinį pagrindą apriboti motinos valdžią.

Antra vertus, įstatymų leidėjo valia tėvai, atlikdami pareigas auklėti vaikus, rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 str.1 d.), todėl vien apeliantės noro bei objektyviai egzistuojančių ženkliai geresnių, nei atsakovės, materialinių galimybių pasirūpinti vaikaičiais, nepakanka motinos valdžiai apriboti ir nustatyti nepilnamečių D. S. ir A. S. laikiną globą pas senelę, kaip nepakanka ir geresnio gyvenimo materialiąja prasme perspektyvos įgyvendinti apeliantės įvardintus apeliacinės instancijos teismo posėdyje jos sūnaus R. S. ketinimus įvaikinti D. S.. Kaip buvo minėta, apeliaciniame skunde nieko nekalbama apie D. tėvą, kurio atžvilgiu ieškinys dėl atsisakymo apriboti jo tėvo valdžią sūnui taip pat nebuvo patenkintas. Tai reiškia, kad vien jau dėl šios aplinkybės negalėtų būti sprendžiamas oficialios globos, kad ir laikinosios, vaikui nustatymo klausimas, vaikui turint tėvą (atstovą pagal įstatymą), kurio valdžia sūnui nėra apribota.

Nurodytais motyvais teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė įstatymą, padarė pagrįstas išvadas dėl ginčo dalyko, atsisakydamas taikyti laikino motinos valdžios apribojimo institutą, savo išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo. Apeliantės skundo argumentai nepatvirtina apskųstos teismo sprendimo dalies neteisėtumo ar jos nepagrįstumo, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Į bylą yra išreikalautos vaikų D. S. ir A. S. sveikatos raidos istorijos (t.1, b.l. 228-229, t.2, b.l. 63), kurios grąžintinos jas pateikusioms sveikatos priežiūros įstaigoms – VšĮ Vilniau universiteto vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centrui ir VšĮ Centro poliklinikai.

Iš apeliantės valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 23,60 Lt (t.2, b.l.133) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš O. S. 23 (dvidešimt tris) litus 60 centų pašto išlaidų valstybės naudai.

Gražinti VšĮ Vilniau universiteto vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centrui (Vytauto g. 15, Vilnius) D. S. asmens sveikatos istoriją Nr. 65 DST VPE.

Grąžinti VšĮ Centro poliklinikos Naujamiesčio filialui (K. K. g. 4, Vilnius) D. S. asmens sveikatos istoriją Nr. 060519-187301, ir A. S. asmens sveikatos istoriją Nr. 030124-140460).

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Rasa GudžiūnienėPetras Jaržemskis