Panevėžio apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškinio priėmimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pasvalio butų ūkis“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose gautas ieškovės UAB „Pasvalio butų ūkis“ ieškinys atsakovui A. M. dėl 137,72 Eur skolos, 2,02 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-1075/2021, 18 – 20 punktai). Taigi asmuo, įgyvendinantis teisę kreiptis į teismą, turi laikytis specialiuosiuose įstatymuose nustatytų šios procesinės teisės įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų.

3. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (liet. savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu, kai sprendžiamas bylos iškėlimo klausimas. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

4. Reikalavimai ieškinio turiniui nustatyti CPK 135 straipsnyje. Be minėtame straipsnyje išvardytų ieškinio turinio reikalavimų, ieškinys taip pat turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, įtvirtintus CPK 111–114 straipsniuose.

5. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis).

6. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad: vadovaujantis Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2 punktu, kuriuo UAB „Pasvalio butų ūkis“ paskirtas Savivaldybės gyvenamųjų namų patalpų nuomos administratoriumi, ir Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinio būsto nuomos sutarčių pakeitimo“ su atsakovu A. M. atstovaudamas Pasvalio rajono savivaldybę UAB „Pasvalio butų ūkis“ pasirašė 2022 m. kovo 30 d. susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2009 m. rugpjūčio 10 d. socialinio būsto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimą“ neterminuotam laikui suteikė naudoti gyvenamas patalpas 57.45 m2, esančias (duomenys neskelbtini). Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Pasvalio rajono savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio nustatymo ir jo keitimo“ atsakovui pagal nuomos teise nuomojamą, 57.45 m2 plotą skaičiavo nuomos mokestį ir kiekvieną mėnesį pateikė standartizuotos formos sąskaitą pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) 11 punktu, atsakovas kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos turi sumokėti nuomos mokestį. Tačiau atsakovas šio mokesčio nemokėjo nuo 2022-05-01 iki 2023-02-28, susidarė 109.60 Eur skola ir remiantis Valstybės įmonės registrų centro testamentų registro išrašų priėmė skolą (duomenys neskelbtini) 28,12 Eur. Teismo prašo šią skolą t. y. viso 137,72 Eur priteisti iš atsakovo A. M.

7. Iš išdėstyto matyti, kad 109,60 Eur skola kildinama iš ieškovo ir atsakovo pasirašytos 2009 m. rugpjūčio 10 d. socialinio būsto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria neterminuotam laikui atsakovui buvo suteiktos naudotis gyvenamosios patalpos 57.45 m2, esančias (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškiniu prašoma iš atsakovo priteisti 28,12 Eur skolą nurodant tik tai, kad atsakovas „remiantis Valstybės įmonės registrų centro testamentų registro išrašų priėmė skolą (duomenys neskelbtini) 28,12 Eur“. Kaip galima spręsti iš prie ieškinio pridėtų priedų, ši suma apskaičiuota mirusiai skolininkei B. M. už gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) nuomą, kurios palikimą priėmė atsakovas A. M.. Taigi, aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad šiuo atveju reiškiami du savarankiški visiškai tarpusavyje nesusiję reikalavimai, kurie negali būti nagrinėjami vienoje byloje. Be kita ko, ieškovė neišdėstė jokių faktinių aplinkybių, kuriomis grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą dėl 28,12 Eur skolos, nepridėjo jokių jį bei atsakovo atsakomybę dėl reiškiamo reikalavimo pagrindžiančių įrodymų.

8. Išdėstytų aplinkybių ir aptarto teisinio reguliavimo pagrindu ieškovės ieškinį atsisakytina priimti ir jis grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 135, 137 straipsniai).

9. Ieškovui išaiškintina, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

10. Kadangi byloje žyminis mokestis nebuvo įskaitytas, žyminio mokesčio gražinimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 3 dalimi, 290–291 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės UAB „Pasvalio butų ūkis“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Išaiškinti, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įtekimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.