Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2020-09-16 · Administracinė byla Nr. R-39-261/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Data
2020-09-16
Bylos Nr.
R-39-261/2020
Teisminio proceso Nr.
3-66-3-00063-2020-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Vienintelė instancija
Rezultatas
Atsisakyta priimti.
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Ramutė Ruškytė, Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
D. B.
Atsakovas
Vyriausioji rinkimų komisija

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. B. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo priėmimo klausimą,

3Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2020 m. rugsėjo 15 d. gautas pareiškėjo D. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. Sp-157 „Dėl „Drąsos kelias“ politinės partijos keliamos kandidatės į Lietuvos Respublikos Seimo narius N. V. neregistravimo“ (toliau – ir Sprendimas).

4Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus.

5Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnyje, nustatančiame skundų dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos, nagrinėjimo tvarką, yra nurodyta, kokie asmenys turi teisę paduoti skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos priimto sprendimo – tai partija, iškėlusi kandidatą į Seimo narius, kandidatas į Seimo narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas. Taigi įstatymų leidėjas pateikė baigtinį subjektų, turinčių teisę ginčyti VRK sprendimus, priimtus iki balsavimo pabaigos, sąrašą.

6Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė duomenų, kad yra įgaliotas atstovauti N. V., dėl kurios buvo priimtas pareiškėjo skundžiamas VRK Sprendimas, taip pat jis nepriskirtinas nė vienai iš Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnyje nurodytų subjektų grupių, todėl negali pateikti skundo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl kandidato į Seimo narius neregistravimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė asmuo, kuriam specialusis įstatymas – nagrinėjamu atveju Seimo rinkimų įstatymas, tokios teisės nėra suteikęs.

7Pažymėtina, jog VRK Sprendimo priėmimas neužkerta kelio pareiškėjui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnyje įtvirtintą jo rinkimų teisę, kuri realizuojama Lietuvos Respublikos seimo rinkimų įstatymo 25–29, 32–36 straipsniuose nustatyta tvarka įrašant pareiškėją į rinkėjų sąrašus ir balsuojant už šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotus kandidatus, tačiau pareiškėjo rinkimų teisės tinkamas įgyvendinimas niekaip nėra susijęs su kandidatų į Seimo narius registravimo teisiniais santykiais, jis nėra šių teisinių santykių subjektas.

8Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi padarytomis išvadomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

9Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 124 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

10Atsisakyti priimti pareiškėjo D. B. skundą.

11Nutartis neskundžiama.