- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-03
- Bylos Nr.
- e2YT-4851-1149/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02579-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Augustinaitė
- Pareiškėjas
- A. T., V. T.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. T. (A. T.) ir V. T. (V. T.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų tėvas A. T. (A. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą į jai priklausančią ½ dalį turto.
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina N. T., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvas A. T. po sutuoktinės mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nežinojo, jog dėl paveldėjimo reikia kreiptis į notarą, kadangi ir toliau liko gyventi tuose pačiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvas A. T. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas N. T. ir A. T. vardu. Kadangi butas įgytas santuokos metu, šis turtas pareiškėjų tėvams priklauso po ½ dalį. Po sutuoktinės mirties A. T. sau ir sutuoktinei priklausiusį nekilnojamąjį turtą valdė ir toliau, t. y. jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Pareiškėjai, kaip įpėdiniai po tėvo mirties, nepraleisdami įstatymo nustatyto termino, kreipėsi į Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biurą, paduodami pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pareiškėjai po tėvo mirties šiuo turtu rūpinasi, moka komunalinius mokesčius.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
4. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai A. T. ir V. T. yra N. T. ir A. T. vaikai. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina N. T., kuri mirties dieną buvo santuokoje su A. T.. Iš Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notarės D. R. 2021 m. balandžio 8 d. rašto matyti, kad po N. T. mirties Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini)-jame notaro biure paveldėjimo byla neužvesta ir palikimas nepriimtas. Iš Testamentų registro išrašo taip pat matyti, kad po N. T. mirties faktų dėl pareiškimų dėl palikimo priėmimo nėra registruota. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad N. T. ir A. T. vardu įregistruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Mainų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas A. T.. Pareiškėjai 2021 m. balandžio 8 d. Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notarei D. R. pateikė pareiškimą apie palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, priėmimą. Pareiškėjai siekia įteisinti po savo tėvo mirties likusio turto paveldėjimą, paveldėjimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu, kadangi mano, jog motinai N. T. priklausiusią dalį bendrojoje nuosavybėje jų tėvas A. T. priėmė, pradėdamas ją valdyti kaip savo.
5. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
6. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
7. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjų tėvas A. T. priėmė palikimą po sutuoktinės N. T. mirties, pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), valdė ir naudojo šį turtą, mokėjo mokesčius paslaugų teikėjams. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Atsižvelgiant į pareiškėjų nurodytas aplinkybes, bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjų nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjų tėvas A. T. po sutuoktinės N. T. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.
8. Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjai negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.
9. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjų nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjų tėvas A. T. po sutuoktinės N. T. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T. (A. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.