- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-30
- Bylos Nr.
- 2-995/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- D. G.
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei ,,Dagilė“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. G. , UAB ,,Dagilė“ vienintelė akcininkė ir vadovė, 2009 m. balandžio 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos minėtai bendrovei iškėlimo. Nurodė, kad bendrovė yra nemoki, nes negali atsiskaityti su kreditoriais, veiklos nevykdo, neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, o darbuotojai yra atleisti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gegužės 15 d. nutartimi pasiūlė ieškovei D. G. per penkias dienas nuo nutarties įteikimo įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 10 000 Lt teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ar pateikti įrodymus, jog bankroto administratoriumi siūlomas asmuo sutinka administruoti įmonę ir be tokio įnašo (ĮBĮ 10 str. 10 d.).
Teismas 2009 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė iškeli bankroto bylą UAB ,,Dagilė“. Nurodė, kad bendrovė neturi turto ar lėšų teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, įmonės darbuotojai iš darbo atleisti, ginčų su jais teismuose nėra. Ieškovė per teismo 2009 m. gegužės 15 d. nutartyje nurodytą terminą nesumokėjo galimų minimalių bankroto procedūros administravimo ir teismo išlaidų, todėl nėra galimybės vykdyti bankroto procedūrą (ĮBĮ 10 str. 3 d. 3 p. redakcija, galiojusi iki 2008 m. liepos 1 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė D. G. prašo minėtą teismo nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir iškelti UAB ,,Dagilė“ bankroto bylą. Nurodo, kad bendrovei turi būti iškelta bankroto bylą, nes ĮBĮ 8 straipsnis įpareigoja įmonės savininką kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o priešingu atveju jam atsiranda atsakomybė dėl atsiradusios žalos.
Nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, sugrįžo neįteiktas pranešimas D. G. apie bylos nagrinėjimą Lietuvos apeliaciniame teisme (b. l. 30). Minimas pranešimas buvo siunčiamas ieškinyje bei atskirajame skunde nurodytu adresu, todėl laikytina, kad apeliantei apie teismo posėdį pranešta tinkamai (CPK 121 str. 1 d., 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą. Teisėjų kolegija, apibrėždama šios bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, sprendžia, kad skundžiamos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo klausimas yra neatsiejamai susijęs su klausimu, išspręstu teismo 2009 m. gegužės 15 d. nutartimi, kuria ieškovui buvo pasiūlyta į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 10 000 Lt teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, todėl atsižvelgdama į tai, kad bylose dėl bankroto bylos iškėlimo yra viešasis interesas, bei vadovaudamasi CPK 320 straipsnio pirmąja dalimi, nagrinėdama šį atskirąjį skundą, taip pat nagrinėja 2009 m. gegužės 15 d. nutarties teisėtumo bei pagrįstumo klausimą.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad teismas, svarstydamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė ir įvertino bylai svarbias aplinkybes, netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra naikintina, o šis klausimas perduotinas teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).
Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste ĮBĮ) nuostatas įmonės bankroto procedūros yra vykdomos bendrąja bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka, išskyrus supaprastintą bankroto procesą.
Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalį, jeigu sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, jis turi pasiūlyti ieškinį pareiškusiam asmeniui įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą. Tuo atveju, jei asmuo nurodytą sumą įmoka, bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka.
Pagal ĮBĮ 10 straipsnio trečiosios dalies 3 punktą, teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo nagrinėjimo metu padaro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, o ieškinį pareiškęs asmuo neįmoka į teismo depozitinę sąskaitą nustatytos sumos teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.
Pagal ĮBĮ 8 straipsnio ketvirtąją dalį, įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Skundžiamoje nutartyje teismas padarė išvadą, jog UAB „Dagilė“ nevykdo veiklos ir neturi jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, remdamasis vien ieškovės kartu su ieškiniu pateiktomis pažymomis. Tačiau šis klausimas gali būti nustatytas tik išanalizavus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje atsakovas UAB „Dagilė“ teismui nepateikė ir teismas nepareikalavo pateikti finansinės atskaitomybės bei kitus dokumentus, kurių pagrindu teismas, be kitų klausimų, turėjo nustatyti, kokias pajamas atsakovas gavo ir kokį turtą (lėšas, finansinį turtą, turtines bei neturtines teises ir kt.) turėjo per tam tikrą laikotarpį, kaip ir kodėl keitėsi šie duomenys, kaip kito kreditorinių bei debitorinių įsiskolinimų dydis ir t. t., ir tik tuomet konstatuoti, ar ši įmonė turi turto, ar ne. Tik tuomet spręstina, ar yra pagrindas taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies bei trečiosios dalies 3 punkto nuostatas, ar bankroto byla nagrinėtina bendrąja tvarka. Nenustačius paminėtų aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė ir todėl teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartis naikinama, o klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Dagilė“ perduodamas teismui nagrinėti iš naujo, nes šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Be to, net ir tuo atveju, jei teismas daro pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalį pasiūlyta įmokėti suma negali būti didesnė kaip 10 000 Lt. Taigi konkretų šios sumos dydį teismas privalo nustatyti atsižvelgdamas į įmonės dydį, būsimo administravimo procedūros bei administratoriaus darbo apimtis, todėl, nesant anksčiau minėtų dokumentų, atspindinčių įmonės būklę, teismas neturėjo pagrindo nustatyti maksimalų įstatymo leistiną įmokos dydį (CPK 185 str.).
Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškelti bankroto bylą, neįvertino ypač svarbios aplinkybės, jog yra viešasis interesas, kad nemokiems, nefunkcionuojantiems juridiniams asmenims būtų kuo operatyviau pradedamos bankroto procedūros ir jie būtų pašalinti iš ekonominės apyvartos. Dėl to teismas kiekvienu atveju privalo tirti realią įmonės būklę, analizuoti anksčiau šioje nutartyje minėtus dokumentus, ir, nustatęs, jog įmonė nemoki bei neveikianti, turi pasiūlyti įmokėti realias tokios įmonės administravimo išlaidas atitinkančią įmoką ieškinį padavusiam asmeniui. Šiuo atveju šis ieškinį padavęs asmuo yra įmonės vadovė bei akcininkė, tai yra asmuo, kuriam ĮBĮ 8 straipsnio ketvirtoji dalis numato atsakomybę už žalą, galinčią atsirasti nelikviduojant dėl bankroto nemokaus bei neveikiančio juridinio asmens. Be to, nagrinėjamu atveju, teismas, siūlymą įmokėti minimą įmoką adresavo ne tik ieškovei kaip juridinio asmens atstovei, bet ir kaip fiziniam asmeniui – vieninteliam akcininkui, turinčiam teisę įmonėje priimti atitinkamą sprendimą dėl įmonės bankroto (ĮBĮ 8 str. 4 d.).
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nenaikina paminėtos teismo 2009 m. gegužės 15 d. nutarties, nes teismas, patikrinęs šioje nutartyje anksčiau išdėstytas aplinkybes ir nustatęs pagrindą, gali panaikinti ieškovei nustatytą įpareigojimą įmokėti 10 000 Lt teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti arba nustatyti kitokio dydžio įmoką.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei ,,Dagilė“ iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.