Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Bernotavičiui, kaltinamajam E. D., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, nukentėjusiajai I. D., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, susituokęs, dirbantis įmonėje Vokietijoje (iš jo žodžių), Lietuvos Respublikoje nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 6 kartus: 1. 2003-02-11 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 3 d., 278 str. 2 d., 241 str. 1 d.; 2. 2007-11-29 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d.; 3. 2013-05-21 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d.; 4. 2013-11-14 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 1 metams ir 9 mėn., 2014-06-02 nutartimi bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę; 5. 2014-06-03 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. - laisvės atėmimu 7 mėn. ir 15 MGL (1950 Lt bauda), bausmę atliekant pataisos namuose; 6. 2015-12-30 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal 178 str. 2 d. 2 (dviejų) mėnesių ir 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimu ir 15 MGL (564,76 Eur bauda), laisvės atėmimo bausmę atlikęs, baudos dalį sumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (nežymaus sveikatos sutrikdymu šeimos nariui–sutuoktinei),

Aprašomoji dalis

nustatė

E. D. 2016 m. liepos 19 d., apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu savo šeimos narei- sutuoktinei I. D. tyčia delnu vieną kartą sudavė į dešinę veido pusę, abejomis rankomis sugriebęs nukentėjusiajai už plaukų juos tempė, ranka sugriebė už kaklo, tuo padarydamas kraujosruvą kairio žasto paviršiniame viduriniame trečdalyje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai I. D. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. D. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nusikaltimo metu su draugu buvo išgėręs butelį degtinės. Grįžus namo tarp jo ir sutuoktinės kilo konfliktas, kurį išprovokavo pati sutuoktinė- ji pradėjo jam priekaištauti. Jis neišlaikė ir jai sudavė kaire ranka į dešinę veido pusę, o po to rankomis sugriebė nukentėjusiajai už plaukų ir kaklo. Jis suprato kad tokie jo veiksmai sukels sutuoktinei skausmą. Jo ir sutuoktinės konflikto sutuoktinės nepilnametė dukra nematė Nukentėjusiosios jis atsiprašo. Jis kabinasi į gyvenimą, pradės dirbti, leis vaikus į mokyklą. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, prašo neskirti realaus laisvės atėmimo

Kaltinamojo, jo gynėjo ir prokuroro sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

2016-07-19 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 13) patvirtina, kad 2016-07-19, apie 21.54 val. buvo gautas tarnybinis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) vaikas pranešė, kad muša jo mamą, jis labai verkia, panikuoja. Atvykus į įvykio vietą I. D. paaiškino, kad prieš ją jos vyras E. D. naudojo psichologinį ir fizinį smurtą. Dėl šio 2016-07-20 įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 1- 2).

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos, vėliau nukentėjusiąja pripažintos I. D. apklausos protokolo (b. l. 23- 24) matyti, kad jos sutuoktinis, būdamas neblaivus, savo tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apie 21.00 val. be jokios priežasties pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais, elgtis agresyviai, sudavė jai delnu į dešinę veido pusę, vėliau abejomis rankomis sugriebė jai už plaukų, kuriuos tempė link savęs ir paleidęs plaukus griebė viena ranka už kaklo bei smaugė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G1864/2016(02) nurodoma, kad I. D. nustatyta kraujosruva kairio žasto išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Sužalojimo vaizdas rodo, kad jis galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu (ar daugiau) trauminiu poveikiu, šis sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 33).

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 20 str., 301 str. 1 d., ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad E. D. 2016 m. liepos 19 d., apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu savo šeimos narei- sutuoktinei I. D. tyčia delnu vieną kartą sudavė į dešinę veido pusę, abejomis rankomis sugriebęs nukentėjusiajai už plaukų juos tempė, ranka sugriebė už kaklo, tuo padarydamas kraujosruvą kairio žasto paviršiniame viduriniame trečdalyje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai I. D. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui“. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka išaiškinta BK 248 str. 2 d., pagal kurį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai laikomi kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino smurtavęs prieš savo sutuoktinę. Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš šeimos narį patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai. Šiais paminėtais įrodymais teismas neturi pagrindo netikėti.

Nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 2 d. padaromas tik tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes- kad jo smurtavimas prieš sugyventinę sukels jai fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės– kaltinamojo sutuoktinei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad E. D. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

E. D. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė– veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį- padaryta viena tyčinė nusikalstama veika žmogaus sveikatai, ji baigta, nesunki, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia; į padarytos veikos motyvus ir tikslus– smurtas panaudotas dėl niekuo nepateisinamų priežasčių, prieš silpnesnį asmenį. E. D. eilę kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką, kurie padaryti jam esant neblaiviam, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 85- 98). E. D. Lietuvos Respublikoje nedirba (jo paaiškinimu dirba įmonėje Vokietijoje), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 106, 107), turi du nepilnamečius vaikus, taip pat jo paaiškinimu prisideda prie jų ir sutuoktinės nepilnametės dukros išlaikymo. Kaip paaiškino nukentėjusi, ji galėjo išprovokuoti sutuoktinį, prašo jam neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

E. D. teisiamas šeštą kartą, teistumas neišnykęs, jis nesumokėjęs visos 2015-12-30 teismo nuosprendžiu skirtos baudos. Jis praeityje teistas ir nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui–sugyventinei (veika padaryta 2014-05-19 jam būnant apsvaigus nuo alkoholio), kas rodo jo polinkį smurtauti. Paskutinį kartą E. D. teistas 2015-12-30 už kvalifikuotą vagystę, kuri taip pat padaryta jam būnant neblaiviam. Taigi E. D. būdamas praeityje pilnamečiu teistas už tyčinį nusikaltimą, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo jo polinkį į nusikalstamų veikų darymą, tai, kad ši veika buvo tik nuoseklus kaltinamojo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys, jo nenorą taisytis, daryti išvadų iš ankščiau paskirtų bausmių, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Pažymėtina, kad kaltinamais šią nusikalstamą veiką padarė prieš savo sutuoktinę, su kuria susituokęs vos kelius mėnesius. Todėl teismas daro išvadą kad taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 38 str. nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos. Bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis– laisvės atėmimas, skiriant bausmės dydį ženkliai mažesnį nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 str. 3 d.). Teismo manymu BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytos švelnesnės bausmių rūšys dėl praeityje padarytų nusikaltimų išvadų nepadariusiam E. D. laikytinos per švelniomis bausmės rūšimis, jas paskyrus nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Taikyti BK 75 str. E. D. nėra pagrindo, nes bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo- jis septintą kartą teisimas ir šią nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Ši ir anksčiau aptartos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe, neleidžia manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.

Kadangi naują nusikalstamą veiką E. D. padarė neatlikęs Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-12-30 nuosprendžiu paskirtos bausmės- 2016-08-02, t .y bylą perdavus nagrinėti į teismą, buvo sumokėta tik dalis skirtos baudos, (antstoliui sumokėta 200 Eur suma, kaip ši suma yra paskirstyta, byloje duomenų nėra), todėl šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė BK 64 str. 1 d., 2 d., pagrindu, bendrintina su bausme, paskirta minėtu nuosprendžiu, taikant visišką bausmių sudėjimo būdą, į paskirtą bausmę įskaitant 2016-08-02 sumokėtą baudos dalį.

Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, E. D. prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

E. D. sulaikytas nebuvo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.

Kaltinamajam buvo paskirtos kardomosios priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento- asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas (b. l. 48- 49, 51- 52). Šios kardomosios priemonė paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamais jam valstybės skirto gynėjo pagreitinto proceso metu atsisakė, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

E. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad jam paskirta 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą laisvės atėmimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-12-30 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi- bauda, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams bei 15 (penkiolikos) MGL, tai yra 564,76 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 76 ct) baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti 2016-08-02 sumokėtą baudos dalį ir laikyti jį sumokėjusį šią dalį baudos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. D. faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Kardomąsias priemones– rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento- asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Byloje esančią E. D. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjus vykdyti nuosprendį, grąžinti E. D..

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta (ir pateikti teismui, į 101 kab., sumokėjimą patvirtinantys duomenys) ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba areštą (Bausmių vykdymo kodekso 25 str.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.