Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, nukentėjusiosioms R. K., Virginijai R. J., nuteistajam E. K., jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau- LR BK /281 str. 5d.padrymą laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, už nusikaltimo, numatyto LR BK 144 str. padarymą laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d.,2d.,5d. 1,2p. ir 65 str. 1d. 1 p. b) pp. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) uždraudžiant naudotis specialia teise – vairuoti kelių eismo transporto priemones trejus metus (BK 67, 68).

D. K., Virginijai R. J. ir R. K. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. už nusikaltimų, numatytų LR BK 281 str. 2d. ir 144 str.padarymą nuteistas už tai, kad 2006 -11- 08 apie 17 val. Kaune, Taikos pr., vairuodamas automobilį ,,Mersedes Benz 300“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiuodamas nuo Pramonės pr. link Garažų gatvės, ties namu Nr. 88 pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 75, 269.3, 269.4 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, netrukdytų eismui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo, nepraleido jo važiavimo kryptimi iš kairės pusės pagal jo važiavimo kryptį įėjusio pėsčiojo Kęstučio J. K., kurį partrenkė ir mirtinai sužalojo. E. K., turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu ,jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiajam, neiškvietė medicinos pagalbos, nepranešė apie eismo įvykį policijai, nepasiliko eismo įvykio vietoje, nors tokią galimybę turėjo.

Nukentėjusioji atsikirtimuose į apeliacinį skundą teigia, jog teismas teisingai aiškino LR BK 55 str., skiriant bausmę vadovavosi LR BK 54 str. 2d. 1p., atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, objektyviai ir išsamiai įvertino asmenybę, pagrįstai netaikė LR BK 75 straipsnio nuostatų ir skyrė laisvės atėmimo bausmę.

Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių skundą tenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, prokurorės, nukentėjusiųjų, prašiusių skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti patenkintas iš dalies.

Dėl LR BK 281 str. 5d. numatytos veikos

Nuteistojo kaltumas, padarius LR BK 281 str. 5d. ir 144 str. numatytas nusikalstamas veikas, įrodytas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka(BPK 44 straipsnio 6 dalis). Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Byloje esančių faktinių duomenų pakanka E. K. kaltei įrodyti. Šie duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Nuteistojo gynėjas skunde nesutinka su įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. LR BPK 20 straipsnio 5 dalis nustato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas nuosprendyje nurodė kokiais duomenimis grindžia nuteistojo kaltę, kuriuos duomenis atmeta, nurodė motyvus dėl ko vienus duomenis laiko įrodymais ir grindžia nuteistojo kaltę, motyvus dėl ko atmeta kitus parodymus, įrodymus vertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso nuostatų.

Priešingai nei nurodo apeliantas skunde teismo išvada, kad E. K. nesulėtino greičio prieš pėsčiųjų perėją ir nesustojo pagrįsta ne tik objektyviais bylos duomenimis, bet ir paties nuteistojo parodymais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad specialisto išvados ar ekspertizės aktai turi vienodą įrodomąją galią kaip ir kiti byloje surinkti duomenys, nei vienas įrodymas nėra reikšmingesnis prieš kitą ir, kaip jau minėta aukščiau, teismas vertina įrodymų visumą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu aplinkybių ištyrimu pagal įstatymą, todėl vien eksperto ar specialisto išvada negali būti laikoma vieninteliu galimu kaltės įrodymu. Teismas minėtą išvadą padarė įvertinęs ne tik apelianto nurodytą ekspertizės išvadą, bet ir kitus bylos duomenis, nuteistojo parodymus. E. K. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažino, kad pėsčiojo nepastebėjo, nurodė, kad jis į gatvę prieš automobilį įėjo staiga, viskas įvyko staiga. Be to, kaip matyti iš eismo įvykio schemos, tą nurodė ir pats nuteistasis, jam žuvusysis išbėgo iš kairės, nuo žaliosios skiriamosios juostos, nuteistasis nurodė, kad jis važiavo antrąja eismo juosta, po smūgio žuvusysis nukrito dešiniau. Tą patvirtina ir eismo įvykio vietoje užfiksuota kraujo dėmė 2,5 m. atstumu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto. Tiek eismo įvykio schemoje užfiksuotas atstumas nuo pėsčiųjų perėjos iki kraujo dėmės, tiek ir automobilio apgadinimo pobūdis (apgadintas priekinis bamperis bei kapotas, suskilęs priekinis stiklas), tiek ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų gausumas bei stiprumas - dešinio šeivikaulio ir dešinio blauzdikaulio skeveldriniai lūžiai, pakauškaulio ir kaukolės pamato lūžiai ir specialisto išvadose 2007-09-13 Nr. 11-572 (07), 2007-09-18 Nr. 11-2674 (07) nurodytas analogiškas nuteistojo vairuoto automobilio ir žuvusiojo susidūrimo mechanizmas ir ta aplinkybė, kad po smūgio nukentėjusysis buvo nublokštas ant kelio dangos patvirtina, jog smūgis neabejotinai buvo labai stiprus, po jo nukentėjusysis buvo nublokštas. Šių aplinkybių visuma duoda pagrindą išvadai, kad nukentėjusiojo ir nuteistojo vairuojamo automobilio susidūrimas įvyko judesyje, automobiliui judant, o padarytų sužalojimų pobūdis ir kiekis duoda pagrindą išvadai, kad smūgis buvo stiprus. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir nuteistojo parodymai, kad įvyko viskas staiga, jis pamatė nukentėjusįjį prieš pat savo automobilį, prieš tai dėmesį buvo nukreipęs į galinio vaizdo veidrodėlį. Šios aplinkybės ir aukščiau aptartų aplinkybių visuma duoda pagrindą išvadai, kad nuteistasis nesulėtino greičio prieš nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją ir nesustojo, nebuvo pakankamai atidus. Teismas pagrįstai kritiškai vertino nuteistojo parodymus, kad jis stabdė prieš pėsčiųjų perėją, nes tai paneigia ne tik aukščiau aptartų aplinkybių visuma, bet ir nuteistojo paaiškinime (t1, b.l. 63) nurodyta aplinkybė, kad jis sustojo kai įvyko įvykis bei įtariamojo apklausos metu (t1, b.l. 72-73) nurodyta aplinkybė, kad jis sustojo už penkiasdešimties metrų, pastovėjęs nuvažiavo. Šių aplinkybių visuma patvirtina teismo išvadą, kad nuteistasis nesulėtino greičio artėdamas prie pėsčiųjų perėjos ir nesustojo. Apelianto nurodyta specialisto išvadoje minima aplinkybė dėl greičio pati savaime nei patvirtina nei paneigia nuteistojo kaltę, ji tik patvirtina faktą, jog „Mersedes Benz 300“ automobilio greičio negalima apskaičiuoti dėl duomenų stokos.

Nepagrįstas ir atmestinas apelianto teiginys, jog nepagrįsta teismo išvada, kad nukentėjusysis buvo partrenktas pėsčiųjų perėjoje. Priešingai nei nurodo apeliantas, teismas šią išvadą padarė įvertinęs ne tik liudytojo G. B. parodymus, bet ir kitus bylos duomenis, autoįvykio schemoje užfiksuotus duomenis, liudytojo R. B. parodymus, teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus bei kitų liudytojų parodymus. Liudytojas G. B. parodė, kad iš karto po įvykio matė nukentėjusįjį nukritusį 2 metrų atstumu nuo pėsčiųjų perėjos. Teismo medicinos eksperto nustatytais sužalojimais bei pirmosios instancijos teisme duotais paaiškinimais nustatyta, kad po mirtinų sužalojimų, patirtų nukentėjusįjį partrenkus nuteistojo vairuojamam automobiliui, nukentėjusysis buvo pervažiuotas jau kito automobilio, kurį vairavo liudytojas R. B.. Nors liudytojas R. B. teigė, jog jo automobilis nukentėjusiojo kūno nevilko, tačiau eismo įvykio vietoje užfiksuota kraujo dėmė 10,4 m. atstumu nuo pėsčiųjų perėjos ir R. B. vairuojamo automobilio sustojimo vieta – 14,8 m. atstumu nuo pėsčiųjų perėjos bei eksperto Ž. M. teisminio nagrinėjimo metu duoti paaiškinimai patvirtina, jog R. B. automobilis nukentėjusiojo kūną vilko mažiausiai apie 4 metrus. Tai iš esmės neprieštarauja ir liudytojo R. B. parodymams, kad kol automobilis, kuriame jis važiavo sustojo, kol jis išlipo iš automobilio, nukentėjusysis buvo patrauktas po automobiliu „Kia Carnival‘, kurį vairavo R. B.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino pirminę mirusiojo padėtį, kurią matė G. B., teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus – krūtinkaulio ir šonkaulių lūžius, bei padėtį po „Kia Carnival“ automobiliu ir teisėjų kolegijos nuomone padarė pagrįstą išvadą, kad K.J. K. kūnas jau buvo kitoje vietoje negu jį matė R. B. iš karto po partrenkimo, t.y. nukentėjusiojo kūnas buvo pavilktas į priekį nuo tos vietos, kur jis buvo nublokštas nuteistojo vairuojamo automobilio. Kitų liudytojų parodymus dėl gulinčio po „Kia Carnival“ nukentėjusiojo kūno teismas pagrįstai vertino kaip iš esmės sutampančius tarpusavyje, o neatitikimus dėl kūno padėties kaip nulemtus praėjusio didelio laiko tarpo bei skirtingo laiko, nes vieni liudytojai kūną matė prieš medikų apžiūrą, kiti po apžiūros. Nors specialisto išvadoje 2007-09-18 Nr. 11-2674 (07) teigiama, kad nukentėjusiojo kūnas nukrito ten, kur užfiksuota kraujo dėmė, t.y. 2,5 m. atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tačiau kaip teigia ir pats apeliantas, šioje išvadoje akcentuojama ir tiriama nukentėjusiojo padėtis kelio pločio atžvilgiu, o ne kelio ilgio atžvilgiu. Tačiau net ir įvertinus tai, kad po smūgio nukentėjusysis galėjo nukristi 10,4 metrų atstumu nuo pėsčiųjų perėjos, nepaneigia nuteistojo kaltės pažeidus kelių eismo taisyklių 53 punkto, 75 punkto reikalavimus dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Bylos duomenų visuma, tam tarpe ir nuteistojo parodymais, nustatyta, jog nuteistasis nesulėtino greičio prieš nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją ir nesustojo, patirtų sužalojimų stiprumas bei automobilio apgadinimas rodo, kad smūgis buvo stiprus, nuteistojo paaiškinimais nustatyta, kad jis sustojo gerokai toliau nuo įvykio vietos, specialisto išvados taip pat patvirtina, jog po smūgio kūnas buvo bloškiamas į priekį ir į dešinę pusę automobilio judėjimo krypties atžvilgiu. Šių aplinkybių visuma, o taip pat ir nuteistojo parodymai, jog viskas įvyko staiga, labai greitai, jis pėsčiojo nepastebėjo, patvirtina nuteistąjį buvus itin neatsargų. Turint omenyje, kad pėsčiasis žengė nuo skiriamosios žalosios juostos, kurios plotis 10 metrų, susidūrimas įvyko ties antrosios eismo juostos viduriu, o taip pat įvertinus nuteistojo parodymus, kad jis dėmesį buvo nukreipęs į galinio vaizdo veidrodėlį, duoda pagrindą išvadai, kad jis elgėsi itin neatsargiai, nesilaikė kelių eismo taisyklių 53 ir 75 punktų reikalavimų, dėl ko ir įvyko šis eismo įvykis. Net ir darant prielaidą, kad nukentėjusysis iš karto po smūgio galėjo nukristi 10,4 metrų atstumu nuo pėsčiųjų perėjos, ta aplinkybė, kad automobilis nesulėtino greičio, nuteistasis nepastebėjo nukentėjusiojo nei einančio per gatvę, nei esančio ant skiriamosios 10 metrų pločio juostos, sužalojimai sunkūs ir daugybiniai, smūgio metu kūnas buvo sviedžiamas į priekį, nepaneigia tos aplinkybės, kad pats susidūrimas įvyko pėsčiųjų perėjoje ar labai nedideliu atstumu iš karto už jos, kas taip pat nepaneigia nuteistojo kaltės buvus neatsargiam ir nesilaikius kelių eismo taisyklių reikalavimų, t.y. nepaneigia priežastinio ryšio tarp nuteistojo neteisėtos veikos ir atsiradusių pasekmių buvimo. Ta aplinkybė, kad pėsčiojo partrenkimas pėsčiųjų perėjoje aiškiai ir konkrečiai nesuformuluotas kaltinamajame akte neduoda pagrindo išvadai, jog kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant įstatymo reikalavimus ir tai sutrukdė nuteistajam gintis nuo pareikšto kaltinimo. Kaip matyti iš byloje esančio kaltinamojo akto, jo turinys atitinka LR (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimus, jame nurodyta nusikaltimo padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, nurodyta kada įvyko eismo įvykis, kur įvyko, kokie buvo neteisėti E. K. veiksmai, kokius kelių eismo taisyklių reikalavimus jis pažeidė, kaip šie pažeidimai pasireiškė ir kokios to pasekmės. Apelianto nurodytos aplinkybės nenurodymas kaltinamajame akte nesutrukdė teismui išnagrinėti šią baudžiamąją bylą, kaltinamojo teisių nepažeidė ir nesutrukdė teismui priimti teisingą sprendimą šioje dalyje.

Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. K. kaltu padaręs LR BK 281 str. 5d. numatytą nusikalstamą veiką pripažintas pagrįstai. Teismo išvados pagrįstos išsamia ištirtų bylos aplinkybių visuma, padarytos visapusiškai ir nešališkai įvertinus surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus, jos motyvuotos ir pagrįstos bylos medžiaga. E. K. veika pagal LR BK 281 str. 5d. kvalifikuota teisingai.

Dėl E. K. paskirtos bausmės

Bausmė nuteistajam skirta teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų LR BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę.

Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad teismas netinkamai taikė LR BK 55 str. nuostatas ir paskyrė neteisingą bausmę. LR BK 55 str. numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. LR BK 55 straipsnio nuostatos svarbios ir į jas teismas turi atsižvelgti kai pirmą kartą teisiamam asmeniui skiriama bausmė, kuomet straipsnio sankcijos numato ir kitas, švelnesnes nei laisvės atėmimas, bausmes. Tuo tarpu LR BK 281 str. 5 dalis, išskyrus laisvės atėmimo bausmę, nenumato kitų švelnesnių bausmių rūšių. Be to, pagal LR BK 55 str. su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė skiriama tik nesunkų arba apysunkį nusikaltimą padariusiems pirmą kartą teisiamiems asmenims ir ši nuostata netaikoma, kai asmuo teisiamas už sunkų nusikaltimą. Neatsargūs nusikaltimai neklasifikuojami, tačiau įvertinus LR BK 281 str. 5 d. sankciją, kuri numato galimybę skirti laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų, sistemiškai aiškinant baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, darytina išvada, kad LR BK 55 str. nuostatos taip pat negali būti taikomos, nes numatyta sankcijoje laisvės atėmimo bausmė parodo didelį šio konkretaus, nors ir neatsargaus nusikaltimo pavojingumą, kuris neleidžia taikyti švelnesnių bausmių. Esant šioms aplinkybėms teismas pagrįstai nuteistajam pagal LR BK 281 str. 5d. skyrė laisvės atėmimo bausmę. Kadangi LR BK 144 str. numato ir alternatyvias bausmes, pirmosios instancijos teismas vadovavosi LR BK 55 str. nuostatomis ir pirmą kartą teisiamam E. K. skyrė laisvės apribojimo bausmę.

Pirmosios instancijos teismas nustatydamas bausmių dydį atsižvelgė į tai, kad E. K. anksčiau neteistas, nėra nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nei sunkinančių aplinkybių, viena iš nuteistojo padarytų veikų padaryta neatsargia kaltės forma, tačiau pasekmės sunkios ir neatstatomos, kita- tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas įvertino šių aplinkybių visumą jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį ir skyrė bausmes artimas tačiau mažesnes nei sankcijoje numatyti bausmių vidurkiai. Pagal LR BK 281 str. 1d. – laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams 6 ( šešiems) mėnesiams, pagal LR BK 144 str. – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams. Kadangi veikos padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai ir labai skiriasi pagal savo rūšį bei pavojingumą, teismas pagrįstai bausmes subendrino apėmimo būdu.

Nepagrįstas ir atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jos teismas nepagrįstai netaikė LR BK 75 straipsnio nuostatų.

LR BK 75 str. 1d. nustato sąlygas, kurioms esant asmeniui gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Taigi, asmeniui nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be šių formalių sąlygų įstatymas taip pat numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės paskirtį įvardija LR BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų padarymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad būtina sąlyga taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas yra pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t.y. tokia priemonė bus pakankama pakeisti asmens psichinį santykį su padaryta nusikalstama veika taip, kad jis laikytųsi įstatymų, tačiau ši galimybė neįmanoma realizuoti, jei kaltininkas net neprisipažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Be to, teismas dėl galimybės taisyti asmenį jam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės sprendžia , įvertina nuteistojo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šių aplinkybių visumą. Teismas atsižvelgė į tai, kad dėl administracinių teisės pažeidimų, susijusių su kelių eismo taisyklių pažeidimais – vairavimą neblaiviam, vairavimą be teisių, pasitraukimą iš eismo įvykio vietos iki nusikalstamos veikos padarymo E. K. baustas keturis kartus, be to , ir po šio eismo įvykio nepraėjus nei metams E. K. baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, ši nuobauda dar galiojanti. Dar anksčiau E. K. buvo teistas už vairavimą neblaiviam pakartotinai per vienerius metus. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, parodo, kad nuteistasis nelinkęs daryti išvadų, toliau nesilaiko kelių eismo taisyklių, taip pat rodo jo didelį abejingumą kelių eismo saugumo reikalavimams, o taip pat ir kitų asmenų gyvybės bei turto saugumo užtikrinimui vairuojant transporto priemones. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai, t.y. nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, o taip pat pasiekti, kad jis daugiau nenusikalstų ir nedarytų kitų teisės pažeidimų, gali būti pasiekti ir netaikant realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Dėl V.R. J. civilinio ieškinio

LR (duomenys neskelbtini) str. nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nors atsižvelgiant į LR CK 6.284 straipsnio nuostatas galimybė tretiesiems asmenims dėl jų artimųjų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, patyrusiems skausmą, nerimą, susirūpinimą, turėjusiems neigiamų dvasinių ir fizinių išgyvenimų, reikalauti žalos atlyginimo gana ribota. Ribota trečiųjų asmenų galimybė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo žuvus nukentėjusiajam įtvirtinama ir Europos tarybos Ministrų Kabineto 1975m. kovo 14 d. rezoliucijoje/ ji yra rekomendacinio pobūdžio/. Sprendžiant baudžiamąją bylą pirmiausia vadovaujamasi baudžiamojo kodekso ir baudžiamojo proceso kodekso normomis. LR (duomenys neskelbtini) str. įtvirtina teisę kiekvienam asmeniui, dėl nusikalstamos veikos patyrusiam turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Kiekvienu atveju turi būti nustatytas ieškinio reikalavimo pagrįstumas. Šis klausimas nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla.LR (duomenys neskelbtini) str. 1d. teismą įpareigoja visais atvejais išspręsti civilinio ieškinio klausimą ir tik jei negalima apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio nepadarius byloje pertraukos, nesurinkus papildomų duomenų, baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teismui teisę pripažinti ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka, tačiau ieškinio pagrįstumo klausimas turi būti nustatomas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu visais atvejais, nes nustačius, jog reikalavimas nepagrįstas, ieškinys turi būti atmetamas.

Iš byloje esančio V.R. J. civilinio ieškinio matyti, kad ji prašė atlyginti neturtinę žalą sau ir savo neįgaliam sūnui Dariui, nurodė, kad dėl brolio žūties ji patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą patyrė ir neįgalus sūnus, kuriuo padėjo rūpintis ir žuvęs jos brolis. Šias savo reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes nukentėjusioji patvirtino ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje. Tačiau byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių šias nukentėjusiosios aplinkybes. Tretiesiems asmenims kompensacija už neturtinę žalą gali būti suteikiama tik tada, kai minėtus asmenis su auka iki jo mirties siejo itin artimi santykiai. Objektyvių duomenų, kad civilinę ieškovę V.R. J. ar jos neįgalų sūnų siejo itin artimi santykiai su auka, byloje nėra. Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad civilinė ieškovė susituokusi, turi vyrą, gyveno atskirai nuo mirusiojo šeimos/rašytiniuose bylos duomenyse nurodytos trys gyvenamosios vietos Kaune – Krėvės pr, Kranto ir Birželio 23 g./. Civilinė ieškovė kaip duomenis, pagrindžiančius ieškinio reikalavimą, pridėjo pažymas, patvirtinančias sūnaus neįgalumą bei specialaus ugdymo poreikius, tačiau nei vienas byloje esantis dokumentas nepatvirtina buvus artimus ryšius tarp civilinės ieškovės, jos sūnaus ir nukentėjusiojo. Tokių duomenų nenustatyta nei kitais nukentėjusiojo artimųjų – žmonos, motinos parodymais. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, išskyrus civilinės ieškovės paaiškinimus dėl pablogėjusios jos neįgalaus sūnaus sveikatos, nemigos ir panašiai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių V.R. J. reikalavimo priteisti neturtinę žalą pagrįstumą, teisė šiai nukentėjusiajai į civilinio ieškinio patenkinimą pripažinta nepagrįstai, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Apeliacinio skundo prašymas kitoms nukentėjusiosioms pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą tik dėl LR BK 144 str. numatyto nusikaltimo, nepagrįstas ir atmestinas, nes byloje pagrįstai nustatyta ir įrodyta, jog nukentėjusysis žuvo dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo veika buvo priežastiniame ryšyje su pasekmėmis, todėl teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dėl LR BK 281 str. 5d. numatytos E. K. padarytos nusikalstamos veikos, pripažinta pagrįstai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo išvados dėl nusikaltimų įvykių, nuteistojo kaltės, dėl skirtos bausmės dydžio pagrįstos visapusiška bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų analize. Teismo išvados pagrįstos bylos medžiaga ir motyvuotos.

Nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto V.R. J. civilinio ieškinio klausimo. (LR (duomenys neskelbtini) str. 4p.)

Rezoliucinė dalis

nutaria:

-nuteistojo E. K. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus skundą tenkinti iš dalies;

-Kauno miesto apylinkės teismo 2008m. balandžio 30 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiajai Virginijai R. J. teisės į civilinio ieškinio patenkinimą pripažinimo, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, pakeisti;

-nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Virginijos R. J. civilinį ieškinį atmesti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.