- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-14
- Bylos Nr.
- 2-366-790/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00388-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Ieškovas
- A. J.
- Kategorijos
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovams antstolei Astai Pliuškevičienei, R. J., Šilutės kredito unijai dėl turto pardavimo iš varžytinių akto, turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiais ir pirkėjo teisių perkėlimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. R.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio (liet. nuo sudarymo momento) 2019 m. liepos 5 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-19-124-20707 ir perkelti buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), savininko R. J. teises ir pareigas R. R.; 2) pripažinti negaliojančiu ab initio 2019 m. liepos 9 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-19-124-20953 ir perkelti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namų valda), savininkės Šilutės kredito unijos teises ir pareigas R. R..
2. Ieškovas nurodė, kad buvo pažeistos jo kaip skolininko vykdomosiose bylose Nr. 0153/17/00271, Nr. 53/17/00272 ir kaip nekilnojamojo turto savininko teisės bei teisėti interesai, nes iš ieškovo nepagrįstai atimta teisė pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 704 straipsnyje įtvirtinta teise pasiūlyti turto pirkėją. Antstolė, prieš parduodama ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, turėjo sudaryti ieškovui sąlygas pasiūlyti turto pirkėją, tačiau tokių sąlygų nesudarė. Dėl tokių neteisėtų antstolės veiksmų ieškovo turtas buvo neteisėtai parduotas R. J., o namų valda perduota išieškotojai Šilutės kredito unijai. Ieškovo siūlomas pirkėjas yra R. R., kuris sutiko sumokėti už Butą 25 600 Eur, o už Namų valdą 155 000 Eur. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas paaiškino siekiantis pasinaudoti teise perkelti nekilnojamojo turto pirkėjo R. J. teises ir pareigas ieškovo siūlomam pirkėjui R. R..
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas A. J. ir trečiasis asmuo R. R. pateikė prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą viešame registre dėl Buto ir Namų valdos nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ieškovo A. J. ir trečiojo asmens R. R. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – atliko įrašą viešame registre Buto ir Namų valdos nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
5. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 3 d. sprendimu ieškovo A. J. ieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi, išnagrinėjęs ieškovo A. J. apeliacinį skundą, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.
6. Klaipėdos apygardos teisme 2022 m. sausio 13 d. gautas atsakovo R. J. prašymas panaikinti 2019 m. rugsėjo 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones R. J. nuosavybės teise valdomam Butui, nes ši civilinė byla baigta nagrinėti – ieškovo A. J. ieškinys atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 17 d. nutartimi atsakovo R. J. prašymą panaikinti 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones patenkino.
8. Teismas, panaikindamas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu ieškovo A. J. ieškinys buvo atmestas, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebeatlieka savo funkcijų, yra perteklinės, dėl to panaikinamos.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Ieškovas A. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti paliktos galioti. Ieškovas A. J. nebuvo informuotas apie atsakovo R. J. pateiktą prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nebuvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą į prašymą. Kadangi pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo išnagrinėjo nepranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims, teismo nutartis turi būti panaikinta CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.
9.2. Nors ieškinio pagrindu civilinėje byloje priimti procesiniai sprendimai sukelia teisines pasekmes ieškovo sutuoktinei V. J., nes ji buvo Buto bendrasavininkė, pirmosios instancijos teismas į civilinės bylos nagrinėjimą V. J. neįtraukė. Tokiais veiksmais pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK nuostatas ir sudarė prielaidas kilti CPK 329 straipsnyje numatytoms pasekmėms. Pažymi, kad ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas nėra galutinai išspręstas, nes, ieškovo žiniomis, V. J. rengia pareiškimą dėl civilinės bylos atnaujinimo. Todėl laikinosios apsaugos priemonės turi galioti iki tol, kol bus išspręstas V. J. pareiškimas dėl civilinės bylos atnaujinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (plačiau žr. šios nutarties 15 punktą), civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
11. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra bylos nagrinėjimo metu užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, t. y. teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismo sprendimas, kuriuo byloje pareikšti reikalavimai yra atmetami, įsiteisėja, laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, nes jomis taikomi suvaržymai netenka savo paskirties. Dėl to CPK 150 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos byloje, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
12. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu, kuriuo atmeta ieškinį (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Jeigu teismo sprendimu, kuriuo atmetami ieškinio reikalavimai, šis klausimas neišsprendžiamas, įsiteisėjus sprendimui dalyvaujantys byloje asmenys įgyja teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 149 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje, taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei išnyko šių priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017 ir kt.).
13. Nagrinėjamu atveju ieškovo A. J. ieškinio reikalavimai, kuriems užtikrinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo atmesti. Tokios aplinkybės lemia išvadą, kad tolimesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas po ieškovui nepalankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo neatitinka laikinųjų apaugos priemonių taikymo tikslo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės savo funkcijos nebeatlieka ir yra perteklinės.
14. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad poreikis palikti galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones liko, nes byloje nedalyvavęs asmuo ketina teikti prašymą dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo. Kaip minėta, CPK 150 straipsnio 2 dalis apibrėžia pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pabaigos momentą, jeigu ieškinys yra atmetamas, t. y. laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. CPK neįtvirtina galimybės palikti galioti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki asmuo pateiks prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje ar bus išspręsti procesiniai klausimai, susiję su proceso atnaujinimu. Be to, CPK 372 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad prašymo atnaujinti procesą pateikimas sprendimo ar nutarties vykdymo nestabdo, ir tik prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas gali sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą. Taigi asmens ketinimas teikti prašymą dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo nesudaro pagrindo palikti galioti laikinųjų apsaugos priemonių.
15. Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui nepranešė apie gautą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nesudaro pagrindo teigti, kad yra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, ir skundžiama nutartis šiuo pagrindu turėtų būti panaikinta. Vadovaujantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi, kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami procesiniai klausimai (o ne byla nagrinėjama iš esmės), dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais. CPK nuostatos, reglamentuojančios prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo išsprendimą, nenustato teismui pareigos pranešti dalyvaujantiems asmenims apie gautą prašymą ar šio prašymo išsprendimo rašytinio proceso tvarka laiką, vietą ar teisę pateikti atsiliepimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas atsakovo prašymą rašytinio proceso tvarka nepranešęs ieškovui, proceso teisės normų nepažeidė. Kita vertus, ieškovas nesutikimo su priimta teismo nutartimi argumentus galėjo pareikšti atskirajame skunde.
16. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, teisingai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą ir pagrįstai jas panaikino. Atsižvelgiant į tai, ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.