Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-04-04 · Civilinė byla Nr. 2A-98-115/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-04
Bylos Nr.
2A-98-115/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-05792-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
G. J.
Atsakovas
V. M., J. B., M. L., A. K., J. J., K. L. K., UAB „Medicinos bankas“, UAB „Mironga“, L. M., VĮ „Registrų centras“
Trečiasis asmuo
A. M.
Civilinė byla Nr. 2A-98-115/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-05792-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.10.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės - Balynienės, Rūtos Burdulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovams V. M., J. B., M. L., A. K., J. J., K. L. K., UAB „Medicinos bankas“, UAB „Mironga“, L. M., VĮ „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisių gynimo, tretieji asmenys A. M., antstoliai N. L., D. M., R. V., D. P., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė G. J. prašė įpareigoti VĮ „Registrų centras“ įregistruoti 200/576 dalies žemės sklypo, kurio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę B. R. vardu; panaikinti areštus V. M. vardu įregistruotus žemės sklypo, kurio (duomenys neskelbtini), nuosavybės daliai pagal Turto areštų registro pranešimus – 2004 m. spalio 8 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. kovo 25 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. rugsėjo 18 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė paaiškino, kad 2002 m. gegužės 8 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ir 2002 m. gegužės 29 d. susitarimu B. R. (jos teisių perėmėja ieškovė) pardavė atsakovui V. M. ir A. M. lygiomis dalimis 694/1000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pirkėjai iki 2003 m. gruodžio 31 d. įsipareigojo visiškai atsiskaityti už perkamą turtą bei pastatyti nusipirktame žemės sklype 3 aukštų 540 kv. m. ploto gyvenamąjį namą ir šio namo dalį - antrą aukštą perduoti B. R. kaip atlyginimą už parduodamą žemės sklypą. Kadangi atsakovas V. M. ir A. M. savo įsipareigojimų tinkamai ir laiku neįvykdė, B. R. vienašališkai nutraukė 2002 m. gegužės 8 d. pirkimo – pardavimo sutartį, o šis faktas buvo patvirtintas 2003 m. gruodžio 31 d. notaro liudijimu. Nutraukus pirkimo – pardavimo sutartį žemės sklypo nuosavybės teisė grįžo B. R., tačiau VĮ „Registrų centras“ atsisakė įregistruoti šią daiktinę teisę, nes paaiškėjo, kad žemės sklype M. vardu įregistruotas nebaigtas statyti gyvenamasis namas. Atsakovai V. M. ir A. M. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimu buvo įpareigoti minėtą namą nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Tačiau nuosavybės teisių į žemės sklypą B. R. VĮ „Registrų centre“ nepavyko įregistruoti, kadangi paaiškėjo, jog žemės sklypas yra areštuotas siekiant užtikrinti atsakovo V. M. kreditorių interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad į VĮ „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypo dalį B. R. teisių perėmėjas kreipėsi tik 2004 m. spalio mėn., kai šis turtas jau buvo areštuotas – areštas pritaikytas 2003 m. rugpjūčio 14 d. Taigi atsisakydamas registruoti B. R. nuosavybės teises į žemės sklypo dalį atsakovas VĮ „Registrų centras“ jokių norminių aktų nepažeidė. Anot teismo, teisėtų turto areštų panaikinimas pažeistų atsakovo V. M. kreditorių interesus ir teises.

Teismas pažymėjo, kad B. R. nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį grąžinimas bet kuriuo atveju nebuvo galimas, kadangi atsakovui V. M. priklausiusi žemės sklypo dalis buvo areštuota dar iki pirkimo – pardavimo sutarties vienašalio nutraukimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė G. J. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovės teigimu teismas nevertino 2002 m. gegužės 8 d. pirkimo – pardavimo sutarties nuostatos, pagal kurią sutarties pažeidimo atveju – jos laiku neįvykdžius, sutartis bus vienašališkai nutraukta. Tokios nuostatos įtvirtinimas, suponuoja, kad nelogiška būtų reikalauti dvišalio susitarimo dėl nekilnojamojo daikto perdavimo. VĮ „Registrų centras“ 2004 m. sausio 2 d. įregistravo B. R. nuosavybės teisę į 200 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, kuo patvirtino, kad notaro liudijimas, patvirtinantis pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimą, įrodo nuosavybės teisės į turtą perėjimą. Atsakovas V. M. žinodamas, kad jis nėra atsiskaitęs už dalį žemės sklypo, leido šį turtą areštuoti, nurodo savo kreditoriams, kad sklypas jam priklauso nuosavybės teise. Atsakovas V. M. žemės sklype taipogi savavališkai pasistatė gyvenamąjį namą, kurį teismas įpareigojo nugriauti. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas V. M. yra nesąžiningas, piktnaudžiauja teise, o jo skolos bus padengtos nekilnojamuoju turtu, priklausančiu ieškovei. Kadangi žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ieškovei, teismas turėjo ginti jos teises ir uždrausti atsakovo V. M. kreditoriams patenkinti savo reikalavimus iš jo vardu registruotos žemės sklypo dalies.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Medicinos bankas“ prašo skundą atmesti. Atsakovo teigimu jo, kaip atsakovo V. M. kreditoriaus, interesai bei reikalavimai buvo užtikrinti antstolei dar 2003 m. rugpjūčio 14 d. areštavus atsakovui V. M. priklausančią ginčo žemės sklypo dalį. Tuo tarpu pirkimo – pardavimo sutartis buvo nutraukta tik 2003 m. gruodžio 31 d. Kadangi nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį atsakovui V. M. perėjo nuo turto perdavimo momento, jo nuosavybės teisės pagrįstai buvo įregistruotos VĮ „Registrų centre“ nuo 2002 m. rugsėjo 6 d. Ieškovė, sutartyje numatydama nuosavybės teisės perėjimą pirkėjams nuo jos sudarymo momento, pati prisiėmė teisinę riziką dėl galimų sutarties neįvykdymo pasekmių.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiojo asmens teigimu atsakovo V. M. nuosavybės teisės priverstinis apribojimas kreditorių naudai buvo pritaikytas dar nenutraukus pirkimo – pardavimo sutarties, t.y. skolininkui esant teisėtam turto savininkui. Dėl pritaikytų areštų turto grąžinimas natūra yra negalimas, tačiau neužkerta kelio taikyti restituciją pinigais. VĮ „Registrų centras“ pagrįstai ir teisėtai atsisakė įregistruoti 200/576 dalį ginčo žemės sklypą B. R. vardu, nes tokia nuosavybės teisės registracija ne tik pažeistų areštais uždėtą draudimą disponuoti areštuotu turtu, bet ir atsakovo V. M. kreditorių interesus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VĮ „Registrų centras“ prašo ieškovės reikalavimus jo atžvilgiu atmesti. Atsakovo teigimu teismas pagrįstai nurodė, kad jis, kaip nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, atlikdamas savo funkcijas jokių norminių teisės aktų nepažeidė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai

Šio apeliacinio proceso tikslas – apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindų ribose patikrinti, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį yra teisėtas bei pagrįstas, t.y. priimtas objektyviai ir visapusiškai ištyrus visas byloje nustatytas faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikius byloje taikytinas teisės normas.

Nustatyta, kad 2002 m. gegužės 8 d. B. R. (teisių perėmėja ieškovė G. J. (t. 1, b. l. 29-32, 37-46)) ir pirkėjai A. M. bei V. M. sudarė žemės pirkimo – pardavimo sutartį (toliau ir Pirkimo sutartis), kuria B. R. pardavė 576 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad sklypo pardavimo kaina – 160 000 Lt, iš kurių 2 000 Lt sumokėti sutarties pasirašymo metu, o likę 158 000 Lt turi būti sumokėti iki 2003 m. gruodžio 30 d., neįvykdžius šio įsipareigojimo – sutartis bus nutraukta ne ginčo tvarka (t. 1, b. l. 11-12). Nuosavybės teisės į žemės sklypą A. M. ir atsakovui V. M. perėjo nuo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo momento (CK 6.398 straipsnis). 2002 m. gegužės 29 d. Susitarimu buvo patikslintas 2002 m. gegužės 8 d. pirkimo – pardavimo sutarties dalykas nurodant, kad pirkėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis nupirko 694/1000 dalis (400 kv. m.) 576 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14).

B. R. ir A. M. bei V. M. 2002 m. gegužės 8 d. pasirašė Susitarimą (toliau ir Susitarimas), kuriuo A. M. bei V. M. įsipareigojo pagal 2002 m. gegužės 8 d. pirkimo – pardavimo sutartį įsigytame žemės sklype pastatyti 3 aukštų apie 540 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą su rūsiu, jį priduoti naudoti iki 2003 m. gruodžio 30 d. ir B. R. perduoti nuosavybėn už nesumokėtus 158 000 Lt pastatyto namo 2 aukštą be rūsio patalpų (t. 1, b. l. 13). Ginčo dėl to, kad A. M. bei V. M. savo įsipareigojimų pagal Pirkimo sutartį bei Susitarimą neįvykdė, nėra.

2003 m. lapkričio 7 d. B. R. per notarą išsiuntė A. M. bei V. M. pareiškimą, kuriuo pastaruosius įspėjo, kad jie vėluoja vykdyti savo įsipareigojimus pagal Pirkimo sutartį, t.y. pastatyti gyvenamąjį namą ir jį įteisinti, o to neįvykdžius iki 2003 m. gruodžio 30 d. Pirkimo sutartis bus vienašališkai nutraukta (t. 1, b. l. 15). 2003 m. gruodžio 31 d. notaras išdavė B. R. liudijimą, kuriuo patvirtino, kad Pirkimo sutartis yra nutraukiama ne ginčo tvarka pirkėjams neatsiskaičius su pardavėju (t. 1, b. l. 16). Šio liudijimo pagrindu 2004 m. sausio 2 d. buvo įregistruotos B. R. nuosavybės teisės į A. M. priklausiusias 200/576 dalis ginčo žemės sklypo (t. 1, b. l. 48, 50-51).

B. R. teisių perėmėjui kreipusis į VĮ „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, perleistą atsakovui V. M., VĮ „Registrų centras“ 2004 m. spalio 26 d. sprendimu atsisakė prašymą tenkinti motyvuodamas tuo, kad turto arešto pagrindu yra apribotos atsakovo V. M. disponavimo teisės 200/576 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 47). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovui V. M. priklausanti ginčo žemės sklypo dalis buvo areštuota dar 2003 m. rugpjūčio 14 d. – dar iki Pirkimo sutarties vienašalio nutraukimo (t. 1, b. l. 52). Šiuo metu minėtai sklypo daliai yra pritaikyti 4 areštai.

Turto areštas – tai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (Turto arešto aktų registro įstatymo (toliau ir TAARĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kadangi atsakovui V. M. ginčo žemės sklypo dalis nuo Pirkimo sutarties sudarymo dienos priklausė nuosavybės teise, todėl šis turtas galėjo būti areštų objektu. Nepaisant vėliau įvykusio Pirkimo sutarties nutraukimo, pritaikyti turto areštai atsakovui V. M. priklausiusiai žemės sklypo daliai netapo neteisėti. Kadangi atsakovui V. M. Pirkimo sutarties pagrindu perleista nuosavybės teise žemės sklypo dalis sutarties nutraukimo metu buvo areštuota, nebuvo galimas ne tik šios sklypo dalies nuosavybės teisių grąžinimas B. R., bet ir jų įregistravimas B. R. vardu Nekilnojamojo turto registre.

Neginčytina, kad 2002 m. gegužės 8 d. atsakovui V. M. ginčo žemės sklypo dalis perėjo nuosavybės teise Pirkimo sutarties pagrindu. B. R. vienašališkai nutraukus Pirkimo sutartį, atsižvelgiant į sutarties sąlygas, ji įgijo teisę reikalauti iš A. M. ir V. M. grąžinti jai perduotas žemės sklypo dalis (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju visiška restitucija natūra nėra galima dėl to, kad atsakovui V. M. perleista žemės sklypo dalis yra areštuota, siekiant patenkinti V. M. kreditorių reikalavimus iš jam priklausiusio turto. Atsižvelgiant į tai, kad 2002 m. gegužės 8 d. pirkimo – pardavimo sutarties dalyku negalima disponuoti, kartu perleisti ir nuosavybės teisių (taikyti atgręžtinio nuosavybės teisių perleidimo), ieškovė, kaip B. R. teisių perėmėja, turi teisę bendra ginčo teisenos tvarka reikalauti iš atsakovo V. M. atlyginti jam perleistų 200/576 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertę pinigais (CK 6.222 straipsnio 1 dalis).

Esant tokiai situacijai teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio nepagrįstumo yra paremta faktinėmis aplinkybėmis, o byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą keisti ar naikinti teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Algirdas AuruškevičiusGoda Ambrasaitė – BalynienėRūta Burdulienė