Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamiesiems R. P., M. P.

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, bausta administracine tvarka, neteista;

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, nevedęs, nedirba registruotas darbo biržoje, baustas administracine tvarka, teistas:

1. 2001-01-16 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 246¹ str. 2 d. – pataisos darbais 1 metams;

2. 2001-11-06 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 246¹ str. 3 d., 43 str. – laisvės atėmimu 5 mėnesiams su teisės vairuoti atėmimu 5 metams;

3. 2003-05-12 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 mėnesiams;

4. 2003-05-23 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams;

5. 2005-01-31 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

6. 2005-06-14 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d., 63 str. 9 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

7. 2006-04-19 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. – areštu 30 parų;

8. 2009-01-28 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. – areštu 40 parų; 2009-04-10 paleistas iš Pravieniškių 3-iųjų PN atlikus bausmę;

9. 2009-06-05 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d., 178 str. 4 d. – 1430 Lt dydžio bauda;

10. 2010-01-14 Vilniaus m. l apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda, galutinė bausmė – 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda,

11. 2011-02-07 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d.- laisvės atėmimu 1 metams,

kaltinami nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. ir M. P. veikdami bendrai neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, bei apgaule įgijo svetimą turtą. Jie, veikdami kartu, turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2018-01-05 03:55:42 val. ir 03:55:56 val., neteisėtai panaudojo V. K. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – AB DNB banko (šiuo metu AB Luminor Bank) kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios M. P. negrąžino V. K., kai pastarojo prašymu bare (duomenys neskelbtini), ja atsiskaitė už alkoholinį gėrimą. Luminor Bank AB bankomate DNB 161, esančiame adresu Šeškinės g. 32, Vilniuje, R. P. suvedė M. P. nurodytus V. K. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, ir taip melagingai patvirtinusi naudotojo tapatybę, per du kartus išgrynino po 500 Eur ir 500 Eur. Tokiu būdu abu kaltinamieji neteisėtai inicijavę bei atlikę finansines operacijas, apgaule įgijo svetimą turtą – V. K. priklausančius 1000 Eur.

Kaltinamoji R. P. apklausta teismo posėdyje parodė, kad šių metų sausio 5 d. su M. P. nuėjo į naktinę parduotuvę nusipirkti alaus. Abudu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Parduotuvėje prie jų priėjo apsvaigęs nukentėjusysis V. K., kuris padavė savo banko kortelę, pasakė PIN kodą ir paprašė nupirkti alaus. M. P. atidavė jam nupirktą alų, o kortelę gražinti pamiršo. Ji matė, kad jis kortelės negrąžino. Po to jie su M. P. nuėjo į Šeškinę, kur bankomate pažiūrėjo kiek kortelėje yra pinigų, ten buvo 1000 Eur. M. P. paprašius, kadangi jis nemokėjo naudotis bankomatu, ji iš kortelės išgrynino joje buvusius pinigus – 2 kartus po 500 Eur. Iš šių pinigų M. P. jai davė 60-70 Eur. Taip pat už tuos pinigus jie dvi dienas išgėrinėjo, važinėjosi taksi. Kiek iš viso išleido ir kur M. P. dėjo likusius pinigus ji nežino. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi, tokį elgesį įtakojo alkoholio vartojimas, nukentėjusiajam ji atlygino dalį žalos – 71,43 Eur, ateityje žada atlyginti visą padarytą žalą. Teigė, kad jei būtų buvusi blaiva, taip nebūtų pasielgusi. Ikiteisminio tyrimo metu R. P. davė iš esmės analogiškus parodymus (b. l. 53-56, 59-61).

Kaltinamasis M. P. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad šių metų sausio 5 ar 6 dieną su R. P. nuėjo į naktinę parduotuvę, esančią Buivydiškių g. 11, Vilniuje, nusipirkti alkoholio. Išeinant prie jų priėjo nukentėjusysis ir paprašė nupirkti alaus, nes jis buvo jau labai girtas ir jam alkoholio nepardavė. Jis davė savo kortelę, pasakė kodą. Jie nupirko alaus ir atidavė jį, o kortelę grąžinti pamiršo. Po kiek laiko tai pastebėjo. Tuomet jie bankomate patikrino, kiek kortelėje yra pinigų, ten buvo 1000 Eur. Jis kortele naudotis nemoka, todėl pažiūrėti paprašė R. P., taip pat ji iš kortelės per du kartus išgrynino 1 000 Eur, kiekvieną kartą po 500 Eur. Už tuos pinigus jie pirko alkoholio, važinėjo taksi, R. P. davė 60-70 Eur. Ryte jam buvo likę daugiau nei 300 Eur. Už juos pirko vaistus, drabužių. Kur išleido visus pinigus jis neatsimena, kortelę greičiausiai išmetė. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, jei nebūtų girtas taip nebūtų pasielgęs. Ikiteisminio tyrimo metu M. P. davė iš esmės analogiškus parodymus (b. l. 53-56, 59-61).

Kaltinamieji R. P. ir M. P. savo kaltę pripažino visiškai bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltę taip pat įrodo kiti byloje surinkti įrodymai, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2018-01-05 laikotarpyje nuo 1:30 val. iki 7 val. jis buvo naktiniame bare Buivydiškių g. 11, Vilniuje, kur vartojo alkoholį. Turėjo piniginę, kurią nepamena kuriuo metu, tačiau buvo palikęs ant staliuko be priežiūros, pats ėjo parūkyt. Galimai tuo metu kažkas iš jo piniginės išėmė DNB banko mokėjimo kortelę „Viza“, pažiūrėjo PIN kodą, kuris taip pat buvo piniginėje užrašytas ant lapelio. Kortelės dingimą pamatė namuose, adrsu (duomenys neskelbtini), apie 13-14 val., kai norėjo eiti į parduotuvę. Lapelis su PIN kodu nedingo. Pasitikrinęs elektroninę bankininkystę pamatė, kad sąskaitoje nėra daug pinigų. „Luminor“ bankas informavo, jog Šeškinės g. 32, Vilniuje esančiame bankomate nuo jo kortelės per du kartus buvo nuimta 1 000 eurų (2 kartus po 500 eurų). Kadangi bare buvo labai girtas, pats įvykio aplinkybių nežino, daro prielaidą, kad kortelę pavogė (b. l. 12- 13, 18-21 ).

Iš byloje esančios AB Luminor Bank, V. K. priklausančios sąskaitos operacijų ataskaitos matyti, kad bankomate, esančiame adresu Šeškinės g. 32, Vilniuje, 2018-01-05 buvo atliktos 500 Eur ir 500 Eur pinigų išgryninimo operacijos (b. l. 17).

Iš 2018-03-26 vaizdo įrašo apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota bankomato, esančio Šeškinės g. 22, Vilniuje vaizdo įrašo apžiūra nustatyta, kad 1-ame įraše matomas vaizdas iš viršaus prie bankomato. Viršuje užraše dešinėje matomas data, laikas – 2018-01-05, 03:54:44 val. Vaizdo įrašo trukmė – 2.45 min. Pradedant žiūrėti vaizdo įrašą laikmatis rodo laiką 03:54:44 val., prie bankomato vyras ir moteris. Tiek vyras, tiek moteris ant galvos su gobtuvais. Matoma, kad abu spaudo bankomato mygtukus. Vaizdo įrašo 1.25 min. iš bankomato paima pinigus vyras. Kai rankose išskleidžia pinigus, matoma, kad yra 10 Eur, 50 Eur kupiūros. 2.03 min. iš bankomato pinigus paima moteris ir iškart paduoda vyrui į rankas. 2.32 min. moteris iš bankomato paima kortelę ir ją iškart paduoda vyrui. 2-ajame įraše matomas vaizdas prie bankomato. Iš priekio, stovi ir atlieka operacijas vyras ir moteris. Vaizdo įrašo trukmė – 3.03 min. Pradžioje matomas vaizdas, kad vyras paduoda kortelę moteriai. Moters veidas iki nosies pridengtas apykakle. Moteris rankose turi butelį. Toliau veiksmai, kurie aprašyti peržiūrint 1-ame faile esantį vaizdo įrašą. Abiejuose vaizdo įrašuose vaizdas juodai baltas. Vaizdo įraše iš priekio matomi vyras ir moteris pagal požymius atitinka įtariamųjų M. P. ir R. P. išvaizdą (b. l. 36-38).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmės.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.

BK 182 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už sukčiavimą, t. y. savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės panaikinimą ar jos išvengimą apgaule. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Be to, būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas. Apgaule paprastai laikomas ne tik žmogaus, bet ir elektroninės sistemos suklaidinimas.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamieji R. P. ir M. P. neteisėtai, t. y. be nukentėjusiojo V. K. žinios, pasinaudoję jam priklausiančia AB Luminor Bank mokėjimo kortele ir svetimais elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis – PIN kodu, atliko dvi finansines operacijas 1 000 eurų sumai. Neteisėtai atlikę finansinę operaciją ir nusiėmę nuo nukentėjusiojo sąskaitos pinigus, kaltinamieji šiuos pinigus pasisavino, tai yra apgaule savo naudai įgijo svetimą – V. K. priklausantį 1000 eurų vertės turtą, todėl kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 115 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

Teismas skirdamas kaltinamiesiems bausmę atsižvelgia į tai, kad padaryti du tyčiniai, vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai. Nusikaltimu padaryta turtinė žala pilnai nėra atlyginta. Abu kaltinamieji savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažintina jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų nusikalstamiems veiksmams, taip pat nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje. Šios aplinkybės pripažįstamos jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

R. P. anksčiau neteista (b. l. 75), daug kartų bausta administracine tvarka (b. l. 68-74). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per penkerių metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (b. l. 76-78), nedirba, tačiau registruota darbo biržoje (b. l. 67), su nukentėjusiuoju yra sudariusi susitarimą dėl žalios atlyginimo (b. l. 135), šiuo metu nukentėjusiajam atlygino – 71,43 Eur žalos (b. l. 173). Teismo manymu bausmės tikslai bus pasiekti R. P. už abi nusikalstamas veikas paskyrus baudas, jų dydį parenkant didesnį nei nusikalstamų veikų sankcijose numatytas minimalus. Atsižvelgiant į tai, kad R. P. šiuo metu niekur nedirba, siekiant sudaryti realią galimybę sumokėti paskirtą baudą, nustatomas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas.

M. P. teistas 11 kartų, dauguma teistumų už nusikalstamas veikas nuosavybei (b. l. 117-120), baustas administracine tvarka, taip pat ir už svetimo turto vagystes (b. l. 105-116). M. P. nedirba, registruotas darbo biržoje (b. l. 104), gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotines medžiagas ir priklausomybės sindromo (b. l. 132), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per penkerių metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė, tačiau buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo kabinetą (b. l. 134). Teismui nekilo abejonių dėl M. P. galimybės suprasti ir valdyti savo veiksmus. Kaltinamasis M. P. taip pat su nukentėjusiuoju yra sudaręs žalos atlyginimo susitarimą, tačiau šiai dienai žalos atlyginti dar nėra pradėjęs. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, matyti, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, net ir žinodamas nusikalstamo elgesio pasekmes, jo nekeičia, ankstesniais nuosprendžiais paskirto švelnesnės bausmės – bauda, viešieji darbai, net ir areštas, jo elgesio neįtakojo, nusikaltimai kartojasi ir sunkėja. Nors kaltinamasis posėdyje teigė ketinantis pradėti dirbti, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių tokius žodžius nepateikė. Įvertinus byloje esantį Sodra išrašą (b. l. 104) matyti, jog M. P. dirbo pakankamai trumpais laikotarpiais ir nuo 2017 m. birželio mėn. yra bedarbis, kas, įvertinus jo polinkį nusikalsti, leidžia manyti, jog kaltinamasis ir ateityje darys analogiškas nusikalstamas veikas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, BK 41 straipsnio tikslai gali būti pasiekti M. P. už abu nusikaltimus paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Kurios dydis, įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį.

Nusikalstamos veikos numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje sudaro idealiąją sutaptį, todėl bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, tai yra griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Kadangi kaltinamieji dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir abiem kaltinamiesiems skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems R. P. ir M. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62, 99) paliktinos galioti iki įsiteisės nuosprendis, jam įsiteisėjus panaikintinos.

Dėl civilinio ieškinio.

Nagrinėjamoje byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai, kuriais prašoma iš kaltinamųjų priteisti turtinę žalą. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.469 straipsnyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Nukentėjusysis V. K. byloje yra pareiškęs 1 000 Eur civilinį ieškinį (b. l. 28). Nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydis įrodytas „Luminor“ banko išrašu (b. l. 17), turto netekimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Kaltinamieji su nukentėjusiuoju 2018-04-18 yra sudarę susitarimą (b. l. 135), kuriame įsipareigojo nukentėjusiajam per 7 mėnesius atlyginti 1 000 Eur žalą: kiekvienas po 500 Eur, mokant kas mėnesį po 71,43 Eur į nukentėjusiojo sąskaitą. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji R. P. nukentėjusiajam yra atlyginusi dalį žalos - 71,43 Eur, todėl jos dalis yra mažinama šia suma, nustatant, kad ji turi atlyginti 428,57 Eur. Teismas tvirtina kaltinamųjų ir nukentėjusiojo susitarimą bei nustato, kada žala turi būti atlyginta šiame susitarime nurodytomis sąlygomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 120 MGL dydžio baudą.

R. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 60 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti 120 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. P. galutinę bausmę – 80 MGL (4000 eurų) baudą, nustatant, kad ji turi būti sumokėta per 2 (du) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. P. galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią M. P. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

M. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.

Patvirtinti 2018-04-18 susitarimą tarp kaltinamųjų M. P. ir R. P. bei nukentėjusiojo V. K. ir nustatyti, kad kaltinamieji per 7 (septynis) mėnesius nuo šio susitarimo pasirašymo dienos privalo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Nustatant, kad R. P. privalo atlyginti 428,57 Eur, o M. P. 500 Eur, kiekvienam mokant kas mėnesį po 71,43 Eur į nukentėjusiojo susitarime nurodytą Luminor Bank AB banko sąskaitą – (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.