- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-14
- Bylos Nr.
- 2S-930-370/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Žydrūnas Bertašius
- Kreditorius
- A. I. B.
- Suinteresuotas asmuo
- G. J., R. J., Z. J., notarė Gina Drackienė
- Kategorijos
- 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D.Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-930-370/2007
Teisėja A.Burbienė Procesinio sprendimo kategorija 20.2; 34.5 (S)
2007 m. lapkričio 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi išieškotojo A. I. B. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2007-09-20 nutarties civilinėje byloje Nr. P2-761-225/2007 pagal antstolės Ilonos Girdenienės prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje, suinteresuoti asmenys G. J. , R. J. , Z. J. , notarė Gina Drackienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
antstolė teismo prašė išspręsti skolininko pakeitimo klausimą vykdomojoje byloje Nr. 0063/07/00108 dėl 55000 Lt išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojui A. I. B. Nurodė, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2006-01-30 sprendimu skolininkas A. J. buvo pripažintas mirusiu. Vykdymo eigoje paaiškėjo, kad po skolininko tėvo A. J. mirties (2004-03-16) likusią turto dalį, priklausiusią paveldėti A. J. , pasinaudodami atstovavimo teise, paveldėjo pastarojo sūnūs R. J. ir G. J. , kurie ir turi atsakyti už A. J. skolas.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2007-08-20 nutartimi antstolės prašymo netenkino.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. I. B. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2007-08-10 nutartį ir išsprendus klausimą iš esmės antstolės prašymą tenkinti. Nurodo, kad skolininko sūnūs savo senelio turto dalį paveldėjo pagal įstatymą atstovavimo teisės pagrindu, todėl privalo atsakyti už savo tėvo skolas. Siekdamas išsiaiškinti įpėdinių susitarimus ir akivaizdžiai matydamas pirmos eilės įpėdinio teisių pažeidimą, teismas privalėjo iškviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytoju skolininko brolį ir pirmos eilės įpėdinį V. J. , nes jis galėjo būti notarės suklaidintas, tačiau teismas to nepadarė toleruodamas įstatymo pažeidimus. Teismas teisingai aiškino CK 5.1 str. 2 dalies ir 5.52 str. nuostatas, tačiau padarė neteisingas išvadas. Minimos teisės normos nedaro jokių išimčių dėl palikėjo skolų tiesioginio paveldėjimo ar paveldėjimo atstovavimo teise.
Atsiliepimas
Atsiliepime suinteresuoti asmenys G. J. ir R. J. prašo išieškotojo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė paveldėjimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Kartu prašoma bylą stabdyti iki paaiškės antstolės I.Girdenienės teisių ir pareigų perėmėjas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes sprendžiamas klausimas yra sudėtingas, teismų praktikos šiuo klausimu nėra.
Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Dėl bylos stabdymo.
Kolegijos nuomone, prašymą tenkinti nėra pagrindo, nes antstolės I.Girdenienės teisių ir pareigų perėmimo klausimas yra išspręstas Teisingumo ministro įsakymo nustatyta tvarka.
Dėl bylos žodinio nagrinėjimo.
Kolegijos nuomone, prašymo tenkinti nėra pagrindo, nes šalys išsamiai savo pozicijas yra išdėsčiusios raštu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nėra ginčo dėl nurodytų faktinių aplinkybių, iš esmės ginčas kilo dėl skirtingo konkrečios materialinės teisės normos – CK 5.52 str. – aiškinimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo duotu šios įstatymo normos išaiškinimu. Tačiau šios normos taikymas sietinas ir su palikimo priėmimą reglamentuojančiomis teisės normomis, šiuo atveju su LR CK 5. 3 str. ir 5.50 str. nuostatomis, t.y. palikimo atsiradimo laiku ir palikimo priėmimo faktu, nes šie faktai turi įtakos įpėdinių pagal įstatymą paveldėjimo eiliškumui (LR CK 5.11 str.). Byloje nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys G. J. , R. J. teigia, kad jie padavė prašymą paveldėti senelio A. J. turtą ir jiems tenka prievolė atsakyti tik už pastarojo skolas. Už A. J. skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo, atsako pastarojo palikimą priėmę asmenys. Tačiau iš pridėtos A. J. paveldėjimo bylos matyti, kad patys suinteresuoti asmenys, paduodami notarui pareiškimą kaip vaikaičiai dėl senelio A. J. , mirusio 2005 03 16 (atkreiptinas dėmesys, jog A. J. mirties data klaidingai nurodoma kai kuriuose bylos dokumentuose), turto paveldėjimo, nurodė dar vieną įpėdinį - sūnų V. J. . Vadinasi, notarui išduodant paveldėjimo teisės liudijimus buvo pagrindas laikytis LR CK 5.11 str. reikalavimų ir vertinti CK 5.12 str. turinį dėl paveldėjimo vaikaičiams tos palikimo dalies, kuri būtų priklausiusi jiems už mirusį jų tėvą. Nors byloje pirmosios instancijos teismo posėdžio metu notarė G.Drackienė paaiškino, kad kitos J. paveldėjimo bylos yra pas notarę A. V. , tačiau ši notarė nebuvo apklausta, A. J. paveldėjimo byla neišreikalauta, joje esantys dokumentai nežinomi, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas iki galo neatskleidė ginčo esmės ir tinkamai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių. Todėl teismo nutarties pripažinti teisėta ir pagrįsta negalima, nutartis naikintina, o byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dėl paminėtų esminių aplinkybių išsamaus tyrimo (CPK 337 str. 3 p., 330 str., 327 str. 1 d. 2 p.), nes kartu būtina išaiškinti, ar suinteresuoti asmenys Plungės r. apylinkės teismo 2006-01-30 sprendimą, kuriuo A. J. buvo pripažintas mirusiu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, panaudojo tik A. J. paveldėjimo byloje, ar ir A. J. , nes priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar su išlygomis neleidžia LR CK 5.50 str. 1 d.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.