- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-10
- Bylos Nr.
- ATP-5-282/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03205-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 2.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal S. A. (S. A.) skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo, kuriuo S. A. nubaustas pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. 1500 eurų bauda, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. A. pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. nubaustas už tai, kad, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI prie FM), nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, taip pažeisdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – VMI prie FM – teises.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. A. prašo pakeisti 2016-11-16 nutarimą ir, vadovaujantis ATPK 30¹ str., skirti mažesnę baudą nei numatyta ATPK 50⁶ str. 1 d. sankcijoje, paskiriant 200 eurų baudą.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 36² str. 1 d. 1 p. įtvirtintas minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principas, kuris reiškia, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą, o poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik tada, kai priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu (ultima ratio), tačiau poveikio priemonės turi būti proporcingos pažeidimo pobūdžiui ir juo padarytai žalai. Pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra specifinė – restorano ir pagaminto valgio teikimo veikla, o dėl veiklos pobūdžio įmonės pajamos yra nereguliarios, nes priklauso nuo klientų skaičiaus, veiklai vykdyti yra būtinos išlaidos atsiskaityti su tiekėjais, kad nesutriktų įmonės veikla, būtinos išlaidos ir darbuotojų darbo užmokesčiui. Tvirtina, kad neatsiskaičius su tiekėjais ir nesumokėjus darbo užmokesčio darbuotojams įmonė būtų priversta nutraukti veiklą, o tai lemtų ir mokestinių prievolių valstybei nevykdymą. Atkreipia dėmesį, kad minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principo turinys nuo 2015 m. sausio 1 d. buvo papildytas būtent ta nuostata, kad poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik tada, kai priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu (ultima ratio) (2014-11-11 įstatymas Nr. Xll-1317).
Nurodo, kad VMI prašymas taikyti administracinę atsakomybę už eiliškumo su kreditoriais pažeidimą lemia tai, jog įmonė patirs dar papildomų išlaidų. Mano, kad mokesčių administratorius, siūlydamas taikyti administracinę atsakomybę, nesiekia, kad įmonė toliau vystytų veiklą ir mokėtų mokesčius į valstybės biudžetą, kadangi, neatlikus einamųjų mokėjimų tiekėjams, įmonės veikla negrįžtamai sutriktų, o tai lemtų įmonės bankrotą ir eliminuotų galimybę vykdyti mokestines prievoles. Tvirtina, kad vykdant atsiskaitymus su kreditoriais buvo siekiama išsaugoti įmonės mokumą ir veiklos tęstinumą, kad įmonė galėtų vystyti veiklą ir taip užtikrinti mokestinių prievolių vykdymą.
Taip pat nurodo, kad nuoširdžiai gailisi, jog, eidamas direktoriaus pareigas, neišlaikė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Pažymi, kad atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimu nesiekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, o siekė vykdyti veiklą ir taip užtikrinti mokesčių mokėjimą.
Mano, kad ATPK 20 str. įtvirtinti tikslai būtų pasiekti taikant jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. ir skiriant mažesnę, nei ATPK 50⁶ str. 1 d. numatytą baudą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, neatsižvelgė į administracinių nuobaudų taikymo tikslus, padaryto teisės pažeidimo pavojingumą, būtinybę užtikrinti teisės pažeidimo ir skiriamos už jį nuobaudos proporcingumą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą, todėl prašo 2016-11-16 nutarimą pakeisti ir, vadovaujantis ATPK 30¹ str., skirti mažesnę nei ATPK 50⁶ str. 1 d. sankcijoje numatytą baudą – 200 eurų baudą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į S. A. skundą Valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjas prašo skundo netenkinti ir 2016-11-16 nutarimą palikti nepakeistą.
Pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodyta priežastis (vykdant atsiskaitymus su kreditoriais siekiama išsaugoti įmonės mokumą ir veiklos tęstinumą, kad įmonė galėtų vykdyti veiklą) nepaneigia CK 6.930¹ str. reikalavimų nesilaikymo bei ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo. Institucijos manymu, S. A. nepateikė (nenurodė) jokių išskirtinio, ypatingo, neįprasto pobūdžio aplinkybių, kuriomis būtų grindžiamas prašymas taikyti ATPK 30¹ str., ir kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Šiuo atveju ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius nustatytą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra siejamas su tam tikrų ATPK 30¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, visuma. Pažymėtina, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, įvertinęs bylos aplinkybes gali, tačiau neprivalo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Byloje nustatyta S. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skunde nubaustasis, prašydamas sumažinti jam skirtą baudą iki 200 Eur, tvirtina, kad jis, pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, siekė išsaugoti bendrovę. Iš bylos duomenų matyti, kad per laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2016-05-31 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pajamos sudarė 76 795,57 Eur, o išlaidos – 80 162,27 Eur ir iš jų 52,3 % buvo skirta apmokėti už prekes ir paslaugas, 28,3 % – darbo užmokesčiui darbuotojams sumokėti, 12,2 % nurašyta pagal VMI prie FM pateiktus nurodymus, 6,6 % – pagal „S.“ sprendimus (22 b. l.). Tai patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto S. A. teiginius apie tai, kad atsiskaitant pirmiausia su tiekėjais ir darbuotojais, jis siekė išsaugoti bendrovės veiklą, tačiau pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Pažeidėjo elgesys, kai pirmiausia atsiskaitoma su kitais bendrovės kreditoriais, o ne su VMI, dėl ko pažeidžiami VMI interesai, patvirtina, kad buvo nesilaikyta CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.
Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad S. A. stengėsi tartis su valstybe ir prašė, kad jam išdėstytų nepriemokos sumokėjimą per trejus metus, mokant ir einamuosius mokesčius (23 b. l.), t. y. dėjo pastangas, jog mokesčiai būtų sumokėti, o kartu stengėsi, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir toliau vykdytų veiklą. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog toks S. A. elgesys, tai yra tai, kad jis bandė tartis su valstybe ir dėjo pastangas, jog būtų sumokėti mokesčiai, o tuo pačiu siekė išsaugoti ir įmonės veiklą, gali būti vertinamas pažeidėjo naudai ir švelninti jo atsakomybę. Todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismo nuomone, administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti S. A. pritaikius ATPK 30¹ straipsnį ir paskyrus administracinę nuobaudą, mažesnę nei ATPK 50⁶ straipsnio l dalies sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – baudos – minimalus dydis. Dėl to skundžiamas nutarimas keičiamas ir skiriant nuobaudą pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį taikomas ATPK 30¹ straipsnis ir paskirta bauda švelninama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimą pakeisti:
Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį S. A. paskirtą nuobaudą sušvelninti paskiriant 1000 eurų baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.