Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

2020-02-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-73-298/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-12
Bylos Nr.
II-73-298/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04781-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Vaclavas Karšulis (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-73-298/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04781-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10; 21.10.4. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 12 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis,sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. J.,skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovui R. I.,liudytojams Ž. B., A. V., A. V., G. J., M. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 07-18-9469132 (AV2-1213) nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas R. J. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2019 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 07-18-9469132 (AV2-1213) nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, kuriuo prašoma Institucijos minėtą nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Skunde nurodoma, kad su skundžiamu nutarimu nesutinka, mano, jog jis yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas dėl šių aplinkybių. Faktinės aplinkybės: automobilis Chevrolet Captiva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Chevrolet) nuosavybės teise priklauso Vilijai I. S., jo naudotoja yra Vilijos I. S. dukra R. J.. 2018-03-30 apie 12 val., R. J. paliko neapgadintą automobilį Chevrolet prie jos gyvenamojo namo Gabijos g. 35, Vilniuje. Sekančią dieną, t. y., 2018-03-31 apie 14 val. R. J. rado apgadintą automobilį Chevrolet (nubrauktas bei skilęs priekinis bamperis, apgadintos bamperio apačioje esančios grotelės, išlaužtas priešrūkinis žibintas). R. J. apklausus kaimynus, asmenų, apgadinusių Chevrolet, nebuvo nustatyta, jokių kitų įrodymų, leidžiančių identifikuoti eismo įvykio kaltininką (jokių paliktų raštelių ar pan.) nebuvo rasta, todėl į eismo įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai. 2018-04-03 apie 7 val. ryte R. J. išėjusi į kiemą pastebėjo už automobilio Chevrolet valytuvų užkištą raštelį, kuriame buvo parašyta „Labai prašau jūsų paskambinti šiuo Nr. (duomenys neskelbtini)“ bei šalia automobilio laukiančią moterį, kuri priėjusi R. J. paklausė, kada buvo padaryti automobilio Chevrolet apgadinimai. Sužinojusi, jog automobilis Chevrolet buvo apgadintas prieš kelias dienas, moteris vardu A. (kaip vėliau tapo žinoma - A. V.) prisipažino, jog Chevrolet buvo apgadintas jos vyro vairuojamu automobiliu. Moteris R. J. paaiškino, jog 2018-03-31 ryte kartu su vyru ketino išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo. Jiems priklausantis automobilis (kaip vėliau tapo žinoma - automobilis Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Ford), stovėjo ant šaligatvio. A. V. R. J. paaiškino, jog jos vyras vairavo automobilį Ford, o A. V. jį navigavo, t. y., rodė jam, koks atstumas yra iki kitų transporto priemonių. A. V. paaiškino, jog jos vyras nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės Ford, kuri kliudė šalia stovėjusį automobilį Chevrolet bei kartu tarp automobilių prispaudė pačią A. V., bandžiusią papildomai sustabdyti automobilį Ford. Moteris paaiškino, jog buvo ankstyvas rytas, jiems su vyru nesinorėjo sudaryti gatvėje spūsties, todėl jie su vyru atlaisvino pravažiavimą ir iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo išvažiavo. A. V. taip pat paaiškino, jog vėliau papasakojus apie įvykusį eismo įvykį tretiesiems asmenims, jiems su vyru tapo žinoma apie tai, jog už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos gresia didelės baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, todėl labai išsigando ir aplinkiniuose kiemuose puolė ieškoti automobilio Chevrolet savininko. Pamačiusi priparkuotą automobilį Chevrolet, 2018-04-03 paliko už valytuvo raštelį ir laukė pasirodant jo šeimininkų, o atvykus R. J. pasiūlė jai užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Pažymi, jog aplinkybes apie tai, jog ji buvusi prispausta tarp vyro vairuojamo automobilio Ford ir šalia stovėjusio automobilio Chevrolet, A. V. R. J. ne kartą išdėstė bendraujant telefonu bei atvykus į Kelių policijos valdybą dėl automobilių sustatymo. 2018-06-29 R. J. susisiekus su specialistu D. N., jis informavo, jog 2018-05-22 buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. R. J. paklausus, kokiu būdu būtų galima susipažinti su šiuo nutarimu, pareigūnas atsiuntė jį elektroniniu paštu. 2018-07-07 buvo pateiktas skundas dėl 2018-05-22 Vyriausiojo Policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialisto D. N. nutarimo Nr. AV2-1213 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo. 2018-11-26 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi skundas buvo tenkintas iš dalies, t. y., buvo panaikintas 2018-05-22 Vyriausiojo Policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialisto D. N. nutarimas Nr. AV2-1213 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir byla buvo grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Skundą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad policijos pareigūnas, tirdamas R. J. pranešimą dėl apgadinto automobilio, nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma trumpesnį terminą ištirtos visos veikos aplinkybės, priimtas nutarimas grindžiamas tik A. V. ir A. V. paaiškinimais, byloje neatliktas visapusiškas ir objektyvus tyrimas, kuriame turi būti surinkti ir išanalizuoti ne tik A. V. ir A. V. paaiškinimai, bet ir R. J. paaiškinimai bei kiti įrodymai, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti R. J., A. V. ir A. V. versijas. Taip pat būtina spręsti klausimą, ar yra pagrindas byloje pripažinti nukentėjusiąją V. I. S.. 2019-10-14 Vilniaus apskrities Vyriausiojo Policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresnioji specialistė - komisarė inspektorė R. L. priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nukentėjusiąją pripažino V. I. S.. Skundžiamame nutarime buvo konstatuotos šios aplinkybės: 2018-03-31 apie 05.50 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), automobilį Ford rankų pagalba stūmė A. V. ir jos sutuoktinis A. V., kadangi automobilis buvo sugedęs. Stumiant ir bandant jį užvesti A. V. automobilį stūmė iš galo, o A. V. - atsidariusi vairuotojo pusės priekines dureles laikė vairą ir suko jį tinkama kryptimi. Automobilis tapo nevaldomas ir atsitrenkė į greta stovėjusį automobilį Chevrolet. Suveikė Chevrolet signalizacija, niekas nepriėjo, A. V. ant baltos popierinės servetėlės parašė savo kontaktinį telefono numerį ir paliko jį už priekinio valytuvo stiklo. Nesulaukus skambučio, dar kartą parašė savo kontaktinius duomenis, ėmė stebėti automobilį ir pamačiusi savininkę, priėjo prie jos ir papasakojo įvykį. Įvertinus tyrimo metu surinktą medžiagą bei pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuota, kad automobilis Ford apgadino automobilį Chevrolet. Kadangi pašalinių eismo įvykio liudytojų, galinčių pateikti objektyvių duomenų, byloje nėra, eismo įvykio vieta nefilmuojama, todėl A. V. ir A. V. versijos nei patvirtinti, nei paneigti nėra galimybės. Automobilio neužvestu varikliu stūmimas rankomis automobilių stovėjimo aikštelėje, siekiant perstumti jį iš vienos vietos į kitą, nelaikytinas automobilio vairavimu ar važiavimu automobiliu Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 1 straipsnio, 2 straipsnio 2 punkto, 73 punkto, 82 straipsnio prasme, todėl tiriamas eismo įvykis neatitinka eismo įvykio sąvokos, o nesant eismo įvykio sudėties, nėra galimybės nustatyti ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 426 straipsnio 1 dalyje numatytos nusižengimo sudėties, dėl ko priimtas skundžiamas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Skundą pateikiančių asmenų vertinimu, dalis skundžiamame nutarime nustatytų faktinių aplinkybių yra klaidingos, paneigtos kitais byloje surinktais įrodymais, o padaryta išvada apie eismo įvykio, o taip pat ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, nebuvimą prieštarauja byloje surinktiems įrodymams bei galiojantiems teisės aktams, t. y.: skundžiamame nutarime nustatyta aplinkybė, jog po eismo įvykio A. V. už automobilio Chevrolet valytuvų paliko raštelį su savo telefono numeriu bylos nagrinėjimo metu buvo paneigta tiek nukentėjusiosios R. J. parodymais, jog iš karto po eismo įvykio (tą pačią dieną) jokio raštelio rasta nebuvo (A. V. raštelis buvo rastas tik 2018-04-03 apie 7 val. ryte, kurį A. V. įvardija kaip antrąjį paliktą raštelį), tiek ir A. V. parodymais, duotais nagrinėjant bylą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose (teismo posėdžio garso įrašas pridedamas - žr. įrašo laiką nuo 1:25 min.), kuomet teisme apklaustas A. V., iš pradžių nurodęs, jog raštelis buvęs paliktas, tačiau vėliau visgi patvirtino, kad sutuoktinės palikto raštelio pats nematė. Pažymi, jog duodamas parodymus šiuo klausimu A. V. taip pat nurodė, jog „jie lyg buvo nuėję prie automobilio, tačiau raštelio nebuvo“ (žr. įrašo laiką 1:06 min.). A. V. bei A. V. nurodė, jog neva sugedusį automobilį Ford stūmė, bandydami jį užvesti: A. V. automobilį stūmė iš galo, o A. V. - atsidariusi vairuotojo pusės priekines dureles laikė vairą ir suko jį tinkama kryptimi. Pažymi, jog apklaustas teismo posėdžio Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose metu pats A. V., būdamas patyręs vairuotojas, teismui paaiškino, jog yra du automobilio užvedimo būdai: pirmasis jų tempiant „ant buksyro“ ir antrasis - pastūmus, t. y., „įjungi degimą, ant laisvo riedi, tada įjungi bėgį ir nuvažiuoji - iki serviso taip galima nuvažiuoti“ (teismo posėdžio garso įrašas - žr. įrašo laiką apie 1:06 min). Tačiau pasisakydamas dėl neva 2018-03-31 dienos įvykių, A. V. nurodė, jog automobilio raktelis buvo spynelėje, tačiau degimas nebuvo pasuktas (įjungtas), mašina nebuvo užvesta ir jie su sutuoktine ketino automobilį pastumti ir tokiu būdu užvesti (teismo posėdžio garso įrašas - žr. įrašo laiką nuo 1:03 min.) A. V. taip pat policijos pareigūnams nurodė, jog su A. V. bandė automobilį Ford pastumti - ji atsidarė dureles, paėmė už vairo ir už durelių, o vyras stūmė iš galo (b. 1. 24). Pažymi, jog toks liudytojų A. V. ir A. V. nurodytas automobilio mechanine greičių dėže užvedimo būdas, niekam nesėdint automobilyje, nespaudžiant sankabos pedalo bei neįjungiant bėgio, esant neįjungtam degimui, techniškai yra visiškai neįmanomas ir liudytojui A. V. apie tai neabejotinai žinoma (teismo posėdžio metu jis pats apibūdino du būdus, kaip automobilis užvedamas). Todėl šie liudytojų parodymai, apie ketinimą tokiu būdu užvesti transporto priemonę, turėtų būti vertinami kritiškai bei atmetami kaip neįrodyti. Apklausti teismo posėdžio metu, abu liudytojai nurodė, jog automobilis Ford buvo pastumtas ir pastatytas prie (duomenys neskelbtini) namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kur stovėjo nejudinamas kelias Velykų švenčių dienas ir pirmą dieną po švenčių buvo nutemptas į autoservisą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, jog tokie A. V. ir A. V. parodymai yra melagingi. Jie bylos nagrinėjimo metu buvo paneigti R. J. parodymais, jog (duomenys neskelbtini) namo kieme esančioje aikštelėje nei R. J., nei atvykę policijos pareigūnai automobilio Ford nepastebėjo. Pažymi, jog atvykę pagal iškvietimą policijos pareigūnai patys apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) namo kiemo aikštelę bei ten stovėjusį liudytojo G. J. automobilį (žr. liudytojo G. J. parodymus). Policijos pareigūnai, sutikrinę Chevrolet ir G. J. automobilius, nustatė, kad apgadinimai Chevrolet automobiliui buvo padaryti raudonos spalvos ir aukštesnės transporto priemonės, nei vairuoja G. J., be to, policijos pareigūnai, patys apsidairę ir apžvelgę visą kiemą ir aikštelę, kurioje iš viso yra tik apie 6 stovėjimo vietos, iš kurių vieną užėmė G. J. automobilis (aikštelės nuotraukos pridedamos), R. J. nurodė, jog ji turėtų apeiti artimiausius kiemus ir juose paieškoti aukštesnio nei įprasta lengvoji mašina raudonos spalvos automobilio. Pažymėtina, jog tai padarė liudytojas M. J., kuris apklaustas nurodė, kad po pareigūnų vizito apėjo (duomenys neskelbtini) namų kiemus, tačiau tokio automobilio nepastebėjo (žr. liudytojo M. J. parodymus). Šioje vietoje papildomai pažymi, jog aikštelė, kurioje liudytojai V. nurodė neva kelioms dienoms palikę automobilį Ford yra po R. J. buto langais (tai patvirtinančios nuotraukos pridedamos), todėl neįtikėtina, kad per kelias dienas (nuo 2018-03-31 iki 2018-04-03) R. J., žinodama, kokio automobilio reikėtų ieškoti, tokio automobilio būtų nepastebėjusi, ypač kai pati šioje aikštelėje stato automobilį Chevrolet. Liudytojai A. V. ir A. V. ne kartą nurodė, jog automobilis Ford galimai turėjo starterio gedimų, iki įvykio ir kelios dienos po įvykio (pirmą darbo dieną po Velykų švenčių) buvo remontuotas autoservise UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tokie liudytojų parodymai buvo paneigti oficialiu byloje esančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ serviso pranešimu, kuriame nurodoma, kad 2018-03-30 ir 2018-04-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ neremontavo automobilio Ford. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog liudytojų A. V. ir A. V. išdėstytos aplinkybės, susiję su automobilio Ford stūmimu, jo palikimu (duomenys neskelbtini) namo aikštelėje bei vėlesniu remontu servise UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paneigtos kitais byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais, jos pripažintinos neįrodytomis bei paneigiančiomis A. V. ir A. V. versiją apie sugedusios transporto priemonės stūmimą. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek A. V., tiek A. V. patvirtino pajutę automobilių susidūrimą, jų smūgį, išgirdę suveikusią automobilio signalizaciją, pastebėję dužusią automobilio Ford lempą, bei apgadintą/pažeistą apatinę Chevrolet lempą, konstatuotina, jog jie suprato įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Chevrolet. Pažymi, jog A. V. ir A. V. ne tik suprato įvykus eismo įvykiui, tačiau ir sąmoningai priėmė sprendimą iš eismo įvykio vietos pasišalinti, apie eismo įvykį nepranešant policijai. Pažymi, kad A. V., pačiam esant VRM sistemos pensininkui, neabejotinai buvo žinomos ir suprantamos tokio savo elgesio pasekmės. Išdėstytos aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, jog A. V. bei A. V. ne tik suvokė kitos transporto priemonės apgadinimo faktą, tačiau nepaisant to, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir po kelių dienų kreipėsi į automobilio Chevrolet naudotoją R. J., tokiu būdu siekdami išvengti griežtos atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Pažymi, jog R. J. bendraujant su A. V., pastaroji visą laiką laikėsi versijos ir pasakojo, jog transporto priemonę Ford vairavo jos sutuoktinis, kuris vairuodamas apgadino stovintį automobilį Chevrolet bei kliudė ir pačią A. V.. Skundžiamame nutarime nurodoma A. V. ir A. V. iškelta versija, jog automobilis neva buvęs neužvestas bei jog būtent A. V. ,,atsidariusi vairuotojo pusės priekines dureles laikė vairą ir suko jį tinkama kryptimi“, prieštarauja iki tol išdėstytai A. V. pozicijai bei ankstesniems jos parodymams, todėl liudija administracinėn atsakomybėn trauktinų asmenų siekį išvengti administracinės atsakomybės. Pažymi, jog vadovaujantis iki šiol išdėstyta A. V. pozicija, neįmanoma patikėti, jog asmuo, kuris eismo įvykio metu buvo suspaustas tarp dviejų transporto priemonių, būtų galėjęs vieną iš jų dar ir vairuoti ar ,,atsidaręs dureles laikyti automobilio vairą ir sukti jį tinkama kryptimi“. Akivaizdu, jog šiuo konkrečiu atveju, eismo įvykio metu transporto priemonė Ford buvo vairuojama ne A. V., o jos sutuoktinio A. V., kuriam ir turėtų būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei kuris turėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnį. Pažymi, jog net ir nustačius, kad transporto priemonė Ford buvo stumiama, bandant ją užvesti, A. V. stumiant automobilį iš galo, o A. V. - atsidarius vairuotojo pusės priekines dureles, laikant vairą ir sukant jį tinkama kryptimi, administracinio nusižengimo bylos teisena neturėjo būti nutraukiama, konstatavus eismo įvykio bei administracinio nusižengimo sudėties nebuvimą. Pažymi, jog SEAKĮ 2 straipsnio 13 punkte yra apibrėžiama eismo įvykio sąvoka, numatanti kad eismo įvykis - tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pažymi, jog minėtas apibrėžimas eismo įvykį sieja su transporto priemonės judėjimu, nedetalizuojant, ar transporto priemonė juda užvestu varikliu ar kitu būdu (pvz., ją stumiant), kurio metu yra padaroma žala (t. y., žūsta ar sužeidžiami žmonės arba sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas). Kartu akcentuoja, kad SEAKĮ 2 straipsnio 82 punkte, apibrėžiančiame transporto priemonės vairavimą, nurodama, jog transporto priemonės vairavimu pripažįstami transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens arba savivaldžio automobilio įrangos veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Tai reiškia, jog įstatymų leidėjas transporto priemonės vairavimą sieja su aktyviais ir valiniais asmens veiksmais, kuriais yra daromas poveikis automobiliui, pasireiškiantis transporto priemonės valdymu. Nagrinėjamu atveju, skundžiamame nutarime nustatyti A. V. veiksmai, t. y., transporto priemonės Ford stūmimas atsidarius vairuotojo pusės priekines dureles, laikant vairą ir sukant jį tinkama kryptimi, atitinka SEAKĮ 2 straipsnio 82 punkte numatytą transporto priemonės valdymą aktyviais asmens veiksmais, o tokio automobilio valdymo metu padaryta žala kitai transporto priemonei (automobiliui Chevrolet), turėtų būti vertinama, kaip kilusi eismo įvykio metu. Dėl nukentėjusiųjų statuso bei eismo įvykiu padarytos žalos: ANK 578 straipsnyje numatoma, jog nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu buvo apgadintas R. J. naudojamas automobilis, ko pasėkoje dėl padarytų sugadinimų automobilis tapo techniškai netvarkingas bei negalimas eksploatuoti. Dėl tokių administracinėn atsakomybėn trauktino asmens veiksmų automobilio Chevrolet naudotoja R. J. patyrė nemažai nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, susijusių su apribota galimybe toliau naudotis minimu automobiliu, todėl R. J. pagrįstai pripažinta nukentėjusiąją byloje. Kartu atsižvelgiant į aplinkybę, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas Vilijai I. S. nuosavybės teise priklausantis automobilis Chevrolet, kurio remonto kaštai (t. y., turtinė žala automobilio savininkui) sudarė 998 Eur, iš kurių 299,11 Eur ir 426,09 Eur šiai dienai yra sumokėjusi draudimo bendrovė (remonto darbų PVM sąskaitos faktūros bei draudimo bendrovės atliktų mokėjimų kopijos pridedamos), o 272,80 Eur dydžio partirta žala iki šiol nėra atlyginta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pagrįstai nukentėjusiąją pripažinta ir transporto priemonės Chevrolet savininkė, dėl eismo įvykio patyrusi turtinę žalą Vilija I. S.. Dėl termino skundui pateikti: skundžiamame nutarime nurodoma, jog šis nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui, skundą paduodant per instituciją, kuri priėmė nutarimą. Tuo tarpu ANK 623 straipsnyje numatoma, jog „Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas”. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog skundžiamas nutarimas R. J. buvo įteiktas 2019-10-28 (įteikimą patvirtinantys įrodymai pateikti su pirminiu 2019-11-04 skundu), o nukentėjusioji V. I. S. iki šiol nėra gavusi skundžiamo nutarimo kopijos (apie skundžiamo nutarimo priėmimą jai tapo žinoma tik iš R. J. 2019-11-13 susitikimo metu, o skundžiamo nutarimo teksto V. I. S. iki šiol nėra gavusi), dvidešimties kalendorinių dienų terminas skundui paduoti, kuris V. I. S. dar nėra prasidėjęs, o R. J. baigiasi 2019-11-17 d. (sekmadienį) ir tokiu atveju yra pratęsiamas iki sekančios darbo dienos, t. y., 2019-11-18 (pirmadienio), nėra praleistas. Tuo atveju, jei būtų nuspręsta skundo padavimo terminą skaičiuoti nuo skundžiamo nutarimo priėmimo ar išsiuntimo dienos, prašome šį terminą atnaujinti atsižvelgiant į sekančias aplinkybes:1) Nukentėjusioji Vilija I. S. skundžiamo nutarimo dar nėra gavusi. Iš skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies matyti, kad automobilio Chevrolet savininkė V. I. S. buvo pripažinta nukentėjusiąją, tačiau nėra žinoma, ar skundžiamas nutarimas jai buvo išsiųstas; 2) skundžiamas nutarimas R. J. AB „Lietuvos pašte“ buvo įteiktas 2019-10-28 (tai patvirtinantys įrodymai pateikti su 2019-11-04 pradiniu skundu), tai yra pirmąją moksleivių rudens atostogų bei kartu R. J. atostogų dieną (pažymos dėl atostogų kopija pridedama), kurių metu R. J. su šeima buvo suplanavusi iš anksto numatytą kelionę į Druskininkus. Nepaisant to, R. J. el. paštu operatyviai kreipėsi tiek į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus dėl garso įrašo kopijos išdavimo, tiek ir į skundžiamą nutarimą priėmusį policijos skyrių dėl susipažinimo su administracinio nusižengimo byla bei jos kopijų išdavimo (prašymų kopijos pridedamos). Dalis administracinio nusižengimo bylos medžiagos (iš viso 20 lapų), R. J. buvo persiųsta el. paštu 2019-10-31 (el. laiško kopija pridedama), o likusioji dalis - 2019-11-07 (gauta 2019-11-08 – el. susirašinėjimo kopija pridedama), todėl skundas pateikiamas operatyviai per 9 kalendorines dienas (kas atitinkamai sudarytų 5 darbo dienas) nuo visos administracinio nusižengimo bylos medžiagos gavimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą Institucija prašo R. J. skundo netenkinti, nes administracinio nusižengimo byla nutraukta pagrįstai, iš esmės išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus; nutarimo dėstomojoje dalyje nurodyti motyvai, kuriais vadovautasi priimant nutarimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje R. J. palaikė pateiktą skundą ir paaiškino, kad ji yra automobilio Chevrolet valdytoja, o savininkė – jos mama. Paaiškino, kad su A. V. neteko bendrauti, bendraujant su A. V. pasikeitė jos duoti paaiškinimai kelių policijai. Paaiškino, kad apgadinę jos automobilį asmenys suvokė situaciją ir priėmė sprendimą pasišalinti iš įvykio vietos; tai yra aišku iš pačios A. V. paaiškinimų. Net ir nustačius, kad A. V. vairavo per automobilio langą, tokie veiksmai turėtų būti pripažinti vairavimu bei, kad eismo įvykis buvo.

Teismo posėdyje Institucijos atstovas R. I. paaiškino, jog tyrėja tyrimą nutraukė, nes nėra administracinio nusižengimo subjekto, kadangi V. automobilį stūmė; byloje yra tik netiesioginiai įrodymai. Paaiškino, kad eismo įvykis buvo. Eismo įvykio sąvoka atitinka, tačiau institucija negali plečiamai aiškinti; kyla klausimas tik dėl vairuotojo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytojas Ž. B. paaiškino, kad to įvykio nepamena, nes galimai buvo tik pradėjęs dirbti. Paaiškino, jog įprastai yra apžiūrima teritorija, turėjo būti apžiūrėti kiti automobiliai; būna, jog ir patys asmenys apžiūri.

Teismo posėdyje liudytoja A. V. paaiškino, kad rado autoserviso dokumentus, kad remontavo automobilį Ford, nes tai darė kelis kartus. Parodė, jog nieko naujo nepasakys, kad prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, buvo automobilių kontaktas (t. y. susidūrė du automobiliai), buvo užblokavę kitą automobilį; reikėję anksčiau išvažiuoti (6 val. ryto) į turgų, bet kažkoks automobilis stovėjo. Parodė, kad iš vakaro buvo pasiėmę Ford automobilį iš autoserviso ir jis puikiai veikė (remontuotas starteris); vairuoja šį automobilį abu su vyru, jos stažas – nuo 1994 m.; tą rytą bandė užvesti automobilį ir ji, ir jos vyras, nes abu atėjo prie Ford automobilio. Paaiškino, kad norėdami užvesti automobilį, ji laikė jį už durelių ir vairo, o vyras stūmė iš galo; negali pasakyti ar pavara buvo įjungta; tikslas buvo užvesti arba perstatyti automobilį. Parodė, kad važiavo į nuokalnę, vairas užsikirto ir nuvažiavo į kairę; užskersavo, susilietė jų automobilio priekis su kitu automobiliu; sudaužė savo automobilio posūkio lemputę. Suprato, kad apgadino kitą automobilį, kad tai eismo įvykis. Pradėjo važiuoti jau kiti automobiliai, jų vairuotojai ir padėjo išstumti jų automobilį į laisvą vietą, nežino kur vyrai paliko jų automobilį; ji paliko raštelį su savo telefono numeriu už Chevrolet automobilio, su kuriuo sukontaktavo, valytuvų, buvo vėjuota diena. Manė, kad tame pačiame kieme, susiras vieni kitus ir kam trukdyti policijos pareigūnus. Parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte. Kadangi buvo Velykos, negalėjo nutempti automobilį į autoservisą, bet po Velykų iš karto nutempė į autoservisą; padėjo jos pusbrolis. R. J. papasakojusi viską kaip buvo.

Teismo posėdyje liudytojas A. V. paaiškino, kad Ford automobiliui servise remontavo starterį, tai darė 3 kartus; suremontavus pavyko atvažiuoti iki namų; kaip pastatė – automobilio galu ar priekiu – nepamena. Automobiliai buvo užstatyti, norėję pavažiuoti į turgų, į sodybą. Savaitės dienos nepamena; buvo pavasaris, bet rytas, tamsu, gal kokia 6 val. atsisėdo užvesti, nedirbo starteris, sugalvojo užvesti ant bėgių; jis stūmė iš galo, o sutuoktinė stūmė prie durelių ir turėjo reguliuoti vairą; nespėjo atsisėsti už vairo. Jei būtų riedėjusi į nuokalnę, turėjo atsisėsti už vairo ir įjungti pavarą, kadangi nepavyko, ji buvo prie durelių. Žmona reguliavo vairu automobilio judėjimo kryptį, paskui automobilis tapo nevaldomas ir priekiu atsitrenkė į kaimynės Chevrolet automobilį, jį apibrozdindamas. Ar suveikė Chevrolet signalizacija – nepamena. Reikėjo Ford atstumti atgal, nes buvo neįmanoma pravažiuoti, kadangi važiavo iš galo kitas automobilis, tai vyrai padėjo pastumti jų automobilį; ar degimas buvo įjungtas – nepamena; stūmė 4 žmonės, nieko prie vairo nebuvo, suko į dešinę, nes kieme vietos nebuvo. Jo sutuoktinė prie apgadinto automobilio po valytuvais paliko savo kontaktus. Buvo Velykos, to automobilio nematė, niekas nesikreipė, nežino, ar dar kartą žmona paliko kontaktus. Kai jo žmona pro langą užmatė R. J. priėjusią prie Chevrolet automobilio, ji nuėjo prie jos. Ford pavarų dėžė mechaninė, jis visada turėjo bėdų su starteriu; vairuoja apie 40 metų; mano, kad reikėjo pranešti apie tą įvykį policijai. Nebuvo tikslo kažką apgaudinėti. Matęs ir anksčiau, jog stovi automobilis; kieme yra daugiau Chevrolet automobilių. Nežino, kodėl R. J. nematė jo automobilio. Papildomai parodė, kad reikėjo raktelius į spyną įdėti, turbūt degimą įjungę buvo, kad vairą pasukti; pavara buvo neutrali.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytojas G. J. paaiškino, kad policija atvažiavusi jo klausė kieno gali būti mašina; jis vizualiai apžiūrėjo ir tai galėjo būti tik bamperis apgadintas. Paaiškino, kad pareigūnas buvo priėjęs prie jo mašinos. Apgadinimus buvo galima vizualiai matyti.

Teismo posėdyje liudytojas M. J. paaiškino, kad Chevrolet naudojasi daugiau žmona; automobilis registruotas uošvės vardu. Iš tiesų jo žmona pastebėjo vizualiai, kad bamperis, sparnas, lempa apgadinti, kai ji ruošėsi važiuoti kažkur, iškvietė policija. Šalia ar priešais nebuvo jokiu automobilių. Policininkai su jo sutuoktine apėjo kiemus; išvykus pareigūnams ieškoti automobilio ėjo ir jisai; ieškojo aukštesnio nei lengvasis, raudonos spalvos. Apėjo Maximos aikštelę, aikštelę prie namo - jokių automobilių nebuvo su tokiais apibraižymais. Nestebi gyventojų, aplinkiniai gyventojai žino juos, nes gyvena jau 30 metų tame name. Kaltininkai žmona ar vyras, prisipažino jo žmonai, kad apdaužė automobilį. Prastai buvo administruojamas visas įvykis. Tyrimas truko ilgai. Galima matyti viską pro jų langą, ypač kol medžiai nesužaliavę. Tikrai ne po kelių dienų pamatė Ford automobilį. Su Vereniais jis nebendravo. Apie jokius paliktus raštelius žmona neminėjo. Nepamena tiksliai, bet eismo įvykio dieną tikrai nebuvo jokio raštelio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vertinant ginčijamo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, būtina analizuoti, ar institucija tirdama įvykį ir su juo susijusias aplinkybes ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų nustatytos eismo įvykio aplinkybės, ar administracinio nusižengimo byloje surinkti visi duomenys, galintys turėti reikšmės įvykio vertinimui ir administracinėn atsakomybėn trauktino asmens veiksmų teisingam kvalifikavimui.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad šioje byloje nėra ginčo dėl esminių faktinių bylos aplinkybių, t. y., kad 2018 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini), aikštelėje, esant A. V. ir A. V., automobilis Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį Chevrolet Captiva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio valdytoja yra R. J.. Dėl eismo įvykio vietos, laiko ginčo byloje nėra.

Pareiškėja R. J. skundu ginčija teisinį situacijos vertinimą, t. y. teigia, kad dalis nustatytų faktinių aplinkybių yra klaidingos, nes paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, o padaryta išvada apie eismo įvykio nebuvimą, kaip tai numatyta ANK, yra prieštaraujanti tiek įrodymams, tiek galiojantiems teisės aktams.

Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad Institucija tiek priimdama 2018 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. AV2-1213 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, tiek skundžiamą 2019 m. spalio 14 d. nutarimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 1 straipsnio, 2 straipsnio 2, 73, 82 punkto nuostatomis ir laikė, jog automobilio neužvestu varikliu stūmimas rankomis automobilių aikštelėje, siekiant perstumti automobilį iš vienos stovėjimo vietos į kitą, nelaikytinas vairavimu, važiavimu automobiliu, o asmuo, kuris jį stūmė, nėra automobilio vairuotojas, dalyvaujantis viešajame eisme.

Pažymėtina, kad nors vairavimo sąvokos apibrėžimas nėra pateikiamas nei ANK, nei Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET), nei SEAKĮ, tačiau teismai ne kartą buvo susidūrę ir sprendė klausimą, kas yra (gali būti) laikoma vairavimu. Štai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. N17-885/2006, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įrodinėjo, kad jis tik sėdėjo prie vairo, o automobilį stūmė kitas asmuo, todėl teigė, kad jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 3 dalyje, požymių, nes, jo nuomone, jis transporto priemonės nevairavo. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad transporto priemonės vairavimas nėra privalomai sietinas su automobilio vidaus variklio užvedimu, kurio pagalba varoma transporto priemonė. Analogiškos pozicijos buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. N5-307/2007, kurioje apelianto sėdėjimas už vairo, kitam asmeniui stumiant automobilį, kurio variklis nebuvo užvestas, vertintas buvo vairavimu. Tokios pozicijos yra laikomasi ir vėlesnėje teismų formuojamoje praktikoje, kaip antai, teisėjų kolegija pažymėjusi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo, teismų praktikoje remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme. Vairavimo veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o minėtų normų taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-696/2012 ir joje nurodoma praktika). Taigi atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą matyti, jog nebūtina įrodyti, kad asmuo vairavo automobilį, pakanka įrodyti, kad jis sėdėjo (ar kitaip) už automobilio vairo ir jį valdė. Tuo pagrindu teismas negali sutikti su Institucijos padaryta išvada (t. y., kad automobilio neužvestu varikliu stūmimas rankomis automobilių aikštelėje, siekiant perstumti automobilį iš vienos stovėjimo vietos į kitą, nelaikytinas vairavimu, važiavimu automobiliu, o asmuo, kuris jį stūmė, nėra automobilio vairuotojas, dalyvaujantis viešajame eisme) ir laiko, kad tiriamu atveju administracinio pažeidimo byla išnagrinėta nepilnai.

Taip pat atkreiptina, kad pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį (ANK (2018-01-01 - 2018-04-27) suvestinė redakcija, galiojusi eismo įvykio metu), kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Iš kasacinės praktikos matyti, kad tais atvejais, kai eismo įvykio metu sugadinamas svetimas turtas, pažeidėjo veika kvalifikuojama pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-30-788/2018). Pagal KET 9 punktą (2016-11-04 - 2018-06-26 suvestinė redakcija, galiojusi eismo įvykio metu), eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal KET 15 punktą, draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų (toliau – techniniai reikalavimai) neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, gaisrinės saugos, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus Taisyklių 234 punkte nustatytus atvejus: neveikia pagrindinis stabdys (vairuotojas juo negali sustabdyti transporto priemonės (1 papunktis); neveikia vairo mechanizmas (vairuotojas negali juo valdyti transporto priemonės (2 papunktis); netvarkingas transporto priemonės ir priekabos sukabinimo įtaisas (3 papunktis); lyjant, sningant arba esant rūkui vairuotojo pusėje neveikia stiklo valytuvas (4 papunktis); tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimųjų, rūko šviesų) priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia (neįjungta) avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo (5 papunktis). KET 126 punktas reglamentuoja vairuotojo pareigą laikytis saugaus atstumo, kad būtų išvengta atsitrenkimo į kitas transporto priemones, 127 ir 128 punktai – numato pareigą pasirinkti saugų greitį, važiavimo sąlygų įvertinimą. KET 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Kaip matyti bylos medžiaga, nei A. V., nei A. V. neneigė, kad 2018 m. kovo 31 d. automobiliu Ford kliudė stovėjusį Chevrolet automobilį ir jį apgadino. Taigi akivaizdu, kad eismo įvykio metu Ford vairuotojo veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, kadangi jis pažeidė aukščiau paminėtus KET taisyklių reikalavimus ir apgadino Chevrolet automobilį bei pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešant nei nukentėjusiajam, nei policijai. Pagal KET 5 punktą, eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis, o ANK 2 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad Įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia.

Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį (ANK (2018-01-01 - 2018-04-27) suvestinė redakcija, galiojusi eismo įvykio metu), pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką ANK 426 straipsnio bylose ne kartą yra konstatavęs, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Kaip matyti skundžiamu nutarimu, apgadinto automobilio žalos dydis yra 998 Eur, t. y. viršija 15 bazinės nuobaudos dydžio. Todėl įvertinus apgadinto automobilio faktą, darytina išvada, kad A. V. ir A. V. turėjo aiškiai suvokti, jog pateko į eismo įvykį, kad jų automobilis atsitrenkė į kitą automobilį, iš įvykio vietos pasišalino norėdami išvengti gręsiančios atsakomybės. Todėl jų išsakyti teiginiai, jog paliko savo kontaktus ir pan. už apgadinto automobilio valytuvų, neatitinka atsakingo ir bent vidutinius protinius gebėjimus turinčio žmogaus elgesio standarto bei vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės ir esminės reikšmės kvalifikavimui neturi.

Taigi skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija, pakartotinai priimdama skundžiamą nutarimą, netinkamai teisiškai įvertino susidariusią situaciją bei nenustatė eismo įvykio kaltininko, o skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos pozicija, siūlant minimą situaciją vertinti teisiškai kitu pagrindu bei pateikiant teisiniam vertinimui nereikšmingus papildomus patikslintus duomenis apie eismo įvykį, yra nepagrįsta, netinkama bei prieštaraujanti minėtiems teisės aktams ir teismų praktikai.

Apibendrinus pirmiau išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, jog skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė ir įvertino visus bylai svarbius įrodymus, netinkamai vadovavosi teisės aktais ir teismų praktika, todėl netinkamai teisiškai įvertino susidariusią situaciją bei nenustatė eismo įvykio kaltininko. Įvertinus tai, skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šioje normoje pabrėžiama, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos – byloje ne tik galima, bet būtina atlikti tyrimą, kuris lemtų tikrojo eismo įvykio kaltininko nustatymą ir objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje. Iš naujo tiriant bylą būtina atsižvelgti į teismo šioje nutartyje nurodytus motyvus, be to, papildomai įvertinti pareiškėjos R. J. skunde nurodytas aplinkybes. Įvertinus tai, panaikinus skundžiamą nutarimą, byla grąžinama institucijai iš naujo tirti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 07-18-9469132 (AV2-1213) nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir grąžinti bylą šiai institucijai iš naujo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Vaclavas Karšulis