Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Dariaus Žvirblio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje G. G., (duomenys neskelbtini), teistas:

2008 m. lapkričio 18 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, bausmes subendrinus, laisvės apribojimu 1 metams 10 mėnesių; Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 90 parų;

2012 m. balandžio 6 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2013 m. spalio 8 d. Širvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, areštu 25 paroms;

2017 m. gruodžio 20 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 1 metams;

2020 m. gegužės 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams,

2021 m. gegužės 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje bei bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas G. G. nurodė, kad pareikšto įtarimo esmę supranta ir savo kaltę dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pripažįsta pilnai. 2023 m. gegužės 4 d. nusipirko automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau automobilio savo vardu nepersiregistravo, tiesiog neprisiruošė to padaryti. Už automobilį sumokėjo 700 Eurų kaip nurodyta sutartyje. 2023 m. liepos 30 d. apie 10-11 val. jis savo automobiliu buvo nuvažiavęs pas draugus, su draugais išgėrė alkoholio. Apie 15.30 val. jis iš draugų susiruošė važiuoti į namus. Apsvaigęs nesijautė, todėl sėdo už automobilio vairo. Važiavo vienas. Pavažiavus už (duomenys neskelbtini) nepastebėjo kelyje stovinčio sunkvežimio ir jo galinę dalį kliudė savo automobilio dešiniuoju kampu. Po smūgio labai pasimetė, todėl sustojo tik kiek pavažiavęs. Apie įvykį telefonu pranešė savo pažįstamai, kuri į įvykio vietą buvo atvažiavusi su jo dukra. Jis dar sėdėjo tos pažįstamos automobilyje. Su ja niekur išvažiuoti nesiruošė, tik ji kiek į šalį buvo pavariusi savo automobilį. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvažiavo gana greitai. Girtumas jam buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu į kurį jis pūtė du kartus. Dėl to, kad vairavo neblaivus ir padarė eismo įvykį labai gailisi (b. l. 73-76 ).

Kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. J. (T. J.) parodė, kad 2023 m. liepos 30 d. apie 15.52 val. važiuodamas su krovininiu automobiliu Man, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), sustojo kelkraštyje prie savo pasėtų avižų, įjungė avarinį ir išlipęs iš automobilio ruošėsi nešti pastatyti avarinio sustojimo ženklą, bet pamatęs atvažiuojančius automobilius užėjo už savo automobilio priekio. Pirmas automobilis pravažiavo, o antras automobilis, trenkęsis į jo automobilio kairės pusės galinę dalį, nuvažiavo toliau apie 50 metrų. Jis tada nunešė ir pastatė ženklą ir nuėjęs prie automobilio, sukėlusio eismo įvykį, pamatė, kad tai automobilis Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš jo buvo išlipo vairuotojas, kuris važiavo vienas. Jis iškart nufotografavo automobilį ir vairuotoją, kadangi pastebėjo, kad vairuotojas neblaivus. Jam pasakė, kad kvies policiją ir paskambino Nr. 112. Belaukiant policijos prie automobilio privažiavo kitas tamsios spalvos automobilis, iš kurio išlipo moteris ir mergaitė. Taip belaukiant policijos, neblaivus vairuotojas atsisėdo į automobilį ir dar pavažiavo į priekį apie 100 metrų. Ar jis norėjo pabėgti negali pasakyti. Jo automobiliui buvo apgadinta galinė dalis. Tikslios žalos pasakyti negali. Galėjo būti apgadinta daug detalių, galėjo linkti net rėmas (b. l. 34-38).

Įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad kelyje (duomenys neskelbtini), ties 13 km, matomas krovininis automobilis MAN 18.222, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio galinė kairė pusė apgadinta. Ant galinio automobilio sparno matomas pilkos spalvos priekinio sparno likutis. Nuo krovininio automobilio tiesiai, apie 100 metrų, matomas automobilis Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio dešinės pusės priekis ir šonas apgadinti, prakirstas dešinys priekinis ratas, nuplėštas priekinis dešinys sparnas. Automobilio salone, daiktadėžėje, rastas automobilio registracijos liudijimas R. S. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas G. G. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini) ir TP pirkimo pardavimo sutartis 2023 m. gegužės 4 d. Automobilio salone rasta pilna 0,5 litro talpos alaus skardinė. Daugiau automobilio salone pilnos ar tuščios taros nuo alkoholio nerasta (b. l. 11-13, 14-22).

2023 m. liepos 30 d. neblaivumo nustatymo G. G. akte nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 44-45).

2023 m. liepos 30 d. 16.25 val. alkoholio kiekio matuokliu G. G. nustatytas 2,53 promilių neblaivumas (b. l. 41-42).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuotina, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku G. G. vairavo transporto priemonę – automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. G. G. pripažino, kad įvykio dieną vartojo alkoholį, apsvaigęs nesijautė ir nusprendė važiuoti į namus, pakeliui kliudė kitą transporto priemonę, alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,53 promilės neblaivumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami G. G. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. G. su bausme sutiko. Prašo sumažinti baudos dydį iki minimumo, sutrumpinti iki minimumo teisės vairuoti atėmimo terminą ir konfiskuotino automobilio vertę nustatyti pagal nurodytą pirkimo – pardavimo sutartyje, t. y. 700 Eur, taip pat prašo piniginių lėšų sumokėjimui nustatyti kuo ilgesnį terminą.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę G. G., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). G. G. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis teistas (b. l. 48-54, 55-58), trijų metų laikotarpyje administracine tvarka baustas vieną kartą (b. l. 59-60), nedirbantis (b. l. 61-62). Byloje nėra duomenų apie G. G. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Atsižvelgiant į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus didesnę už minimalią dydžio baudą – 75 MGL.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu ir skiriama galutinė 50 MGL dydžio bausmė.

Teismas nenustatė objektyvių aplinkybių dėl ko baudos dydis turi būti mažinamas.

Vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi, nustatytinas dvylikos mėnesių terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,53 promilių girtumas. Tokie G. G. veiksmai, tai yra vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe. Pažymėtina, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė. Teismų praktikoje ne kartą buvo pabrėžta, jog dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo tam tikri asmens patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėto veikimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo, žinodamas, kad teisė vairuoti jam būtina dėl asmeninių aplinkybių turi būti ypač suinteresuotas nedaryti nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Teismo vertinimu, aptartos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, įvertinus veikos pavojingumą, nėra pagrindas skirti trumpesnį uždraudimo naudotis teise terminą ir sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 83-86).

Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti G. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 4 dalis numato pagrindus konfiskuoti ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį konfiskuotiną turtą – kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju G. G. nusikalstamą veiką padarė panaudodamas transporto priemonę Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl byloje nekyla abejonių, jog šiuo atveju automobilis buvo priemonė, sąlygojusi nusikaltimo padarymą. Kaip minėta anksčiau, G. G. padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, be to, jis sėdo prie vairo be jokios protingos ir svarbios priežasties. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Bylos duomenimis, transporto priemonė nuosavybės teise priklauso kaltinamajam, tačiau automobilis yra sudaužytas eismo įvykio metu, todėl jo konfiskuoti yra netikslinga. Tokiu atveju BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis, aptariamos transporto priemonės vertė yra 1 260 Eur su PVM (b. l. 24), teismo vertinimu, ši nustatyta automobilio vertė yra objektyvi ir teisinga, todėl išieškotinos automobilio vertės sumos nėra pagrindo mažinti. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujanti teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš G. G. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti 1 260 Eur suma. Tai atitinka ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020).

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės: specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimas (b. l. 77-80, 83-86), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos.

Asmens dokumentas: vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie baudžiamosios bylos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas VĮ ,,Regitra“.

Transporto priemonė buvo grąžinta savininkui ikiteisminio tyrimo metu, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus, yra pagrindas transporto priemonę laikyti grąžinta savininkui.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu G. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per dvylika mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu G. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. 2023 m. rugpjūčio 1 d.

Taikant BK 72 straipsnį, skirti G. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš G. G. valstybės naudai transporto priemonės Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 260 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt eurų).

Kardomąsias priemones - specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) - baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, G. G. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti institucijai, suteikusiai specialią teisę, t. y. valstybės įmonei „Regitra“.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus transporto priemonę Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) laikyti grąžinta savininkui.

Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme ir jos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.