Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamojo V. T. gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, kaltinamojo T. T. gynėjui advokatui Linui Mažonui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

V. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) studentas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, ir

T. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2009-11-02 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 227 straipsnio 3 dalį 3 MGL (390 LTL) bauda,

kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. T. kaltinamas tuo, kad jis iš anksto žinodamas, kad automobilis neatitinka saugumo ir techninius reikalavimus, t. y. neeksploatuotinas, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su broliu T. T., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. liepos mėnesį, e-svetainėje www.autoplius.lt, T. T. patalpino skelbimą apie parduodamą automobilį "VW Polo", VIN (duomenys neskelbtini), po ko, T. D. susisiekus nurodytu tel. Nr. (duomenys neskelbtini) su T. T. ir sutarus laiką dėl automobilio apžiūros, T. T. susitarė su broliu V. T., kad šis aprodytų automobilį, po ko, 2018-07-28 L. D. atvykus prie (duomenys neskelbtini) ir už automobilį V. T. perdavus 200 eurų rankpinigių, o 2018-08-02 toje pačioje vietoje perdavus likusius 4050 eurų, pažadėdamas atsiųsti pasirašytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, V. T. perdavė L. D. valdyti automobilį "VW Polo" ir jo techninius Belgijos karalystės dokumentus bei automobilio užvedimo spynelės raktus, tačiau sutarties patvirtinančios sandorį neatsiuntė, taip veikdamas kartu su broliu T. T., apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam L. D. priklausantį turtą – 4250 eurų, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

T. T. kaltinamas tuo, kad jis iš anksto žinodamas, kad automobilis neatitinka saugumo ir techninius reikalavimus, t. y. neeksploatuotinas, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su broliu V. T., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. liepos mėnesį, e-svetainėje www.autoplius.lt patalpino skelbimą apie parduodamą automobilį "VW Polo", VIN (duomenys neskelbtini), po ko, T. D. susisiekus nurodytu tel. Nr. (duomenys neskelbtini) su T. T. ir sutarus laiką dėl automobilio apžiūros, susitarė su broliu V. T., kad šis aprodytų automobilį, po ko, 2018-07-28 L. D. atvykus prie (duomenys neskelbtini) ir už automobilį broliui V. T. perdavus 200 eurų rankpinigių, o 2018-08-02 toje pačioje vietoje perdavus likusius 4050 eurų, pažadėdamas atsiųsti pasirašytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, V. T. perdavė L. D. valdyti automobilį "VW Polo" ir jo techninius Belgijos karalystės dokumentus bei automobilio užvedimo spynelės raktus, tačiau sutarties patvirtinančios sandorį neatsiuntė, taip veikdamas kartu su broliu V. T., apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam L. D. priklausantį turtą – 4250 eurų, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat nepamena tiksliai, kaip viskas vyko, todėl negali atsakyti į klausimą dėl asmens atpažinimo. Tačiau automobilio pardavime dalyvavo vienas iš kaltinamųjų, t.y. V. T.. Jis L. D. padavė automobilio dokumentus. Pirkimo- pardavimo sutarties nebuvo. Jis pats nėra profesionalas, vertinant automobilius.

Buvo sutarta, kad autobusų siunta L. D. asmuo atsiųs pirkimo- pardavimo sutartį. Automobilio dokumentus jis jau turėjo. Juose nebuvo pardavėjo duomenų.

Automobilį nuvežė į servisą, praėjus trumpam terminui po jo pirkimo.

Jis nepamena, ar bandė važiuoti automobiliu aikštelėje, bet jis pats grįžo į (duomenys neskelbtini). Ten išbandė automobilį aikštelėje. Jis nėra specialistas, bet automobilis važiavo. Automobilio daiktadėžėje jis rado 2016 metų Regitros dokumentą.

Kai jis padavė pinigus už automobilį, negavo raštelio, kad sumokėjo pinigus. Pardavėjas jam nerodė savo asmens dokumento.

T. D. draugas R. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), važiavo kartu su sūnumi apžiūrėti automobilio. R. M. vyresnis ir už sūnų, ir už patį T. D..

Kai praėjo visas procesas, T. D. jiems skambino nurodytu telefonu. Tai darė po to, kai automobilis buvo apžiūrėtas VW atstovybėje.

Jis neprisimena, kas pristatė automobilį į VW centrą. Po apžiūros buvo nustatyta, kad automobilio eksploatuoti negalima, kad automobilyje sudėtos ne VW automobilio dalys. Tuomet jis paskambino pardavėjui, tačiau šis jam pasakė, kad jam nepardavė to automobilio, bet buvo susidūręs su žmonėmis, kurie jį pardavė.

Kada buvo apžiūrėtas automobilis, jis neprisimena. Galima sakyti, kad buvo sumokėta už automobilį sūnaus pinigais.

Automobiliui grįžus jis matė automobilio dokumentus. Be to, pardavėjai žadėjo dokumentus atsiųsti elektroniniu paštu. Jis pats telefonu bendravo su dviem žmonėmis. Negali pasakyti, kaip prisistatė telefonu. Sakė, kad skambina dėl automobilio.

Liudytoja E. T. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, yra šeimos draugė ir T. T. draugė.

2018 m. vasarą jai paskambino T. T. ir paprašė kartu nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur turi atvykti automobilio pirkėjas. T. jai pasakė, kad išsiuntė brolį Valdą iš namų su užpildyta sutartimi. Nuvykusi į vietą, ji ten sutiko ir V. T.. Ji buvo įgaliota dėl saugumo palaikyti kompaniją V. T.. Jie turėjo kelias minutes, kol atvyks pirkėjas. Ji peržiūrėjo du sutarties egzempliorius. Atvykęs pirkėjas. Pirkėjas tikrai buvo vienas. Tai buvo kresnas vyriškis, apie 50 metų amžiaus, su kepurė, gestikuliuojantis rankomis. Jis atėjo nuo turgaus teritorijos. Ji tiksliai nepamenu, bet jis buvo įmonės įgaliotas asmuo. Pirkėjas buvo įmonė, kurios įmonės pavadinimas prasideda E raide. Jis padavė E. T. virš 2000€. Tada ji įsėdo į automobilį, sėdėjo vairuotojo sėdynėje. Matė, kaip pirkėjas pora kartų apėjo automobilį, jį nužvelgė. Kaip ji suprato, automobilis jau anksčiau buvo apžiūrėtas. Matė, kaip vyrai lenkėsi, kažką pildė. T. buvo viską užpildęs. Ji matė, kad rašo, pasirašo. Tuo metu ji automobilyje perskaičiavo pinigus. Dvi kupiūros po 50€ buvo įtartinos, jas tas vyras pakeitė. Dėl pinigų perdavimo nebuvo pasirašytas raštelis. Po to ji pinigus perdavė V., pirma paskambinusi T. ir pasakiusi, kad viskas praėjo tvarkingai, sutartis ir pinigai pas V. Po to ji su V. T. išvyko. Ji pati nematė pirkėjo asmens dokumento.

Liudytojas R. M. parodė, kad jam paskambino draugas T. D. ir paprašė, kad R. M. apžiūrėtų perkamą automobilį kartu su jo sūnumi. Skambino R. M., nes šis-kaunietis.

Po to jis turguje susitiko su L. D.. Abu priėjo prie automobilio. Gal du žmonės ten jų laukė- gal vyras ir moteris. Automobilį apžiūrėjo tik iš išorės.

Po to padavė L. užstatą. Nepasirašinėjo jokių dokumentų. L. pasakė, kad kitą dieną atvažiuos ir nupirks automobilį. Nepirko tą pačią dieną automobilio, nes reikėjo sutvarkyti kažkokius dokumentus. Sutarė, kad už kelių dienų pirks automobilį. Susitarė susitikti po kelių dienų. Lyg tai buvo R. M., kai pirko automobilį po kelių dienų. Nepamena, kas ten buvo.

Apklaustas papildomai parodė, kad L. D. yra jo draugo sūnus. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos mėn. gale L. jam paskambino ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) rado automobilį, kurį norėtų įsigyti, kadangi jis apie automobilius mažai nusimanė, todėl jis sutiko su juo nuvažiuoti apžiūrėti automobilio. 2018 m. liepos mėn. gale, kada tiksliai neprisimena, buvo su L. D. (duomenys neskelbtini) automobilių aikštelėje, kai jis sumokėjo rankpinigius vaikinui, iš kurio ketino įsigijo automobilį „VW Polo“. Kiek rankpinigių L. D. davė vaikinui pasakyti negali. Po kelių dienų, kada tiksliai neprisimena, su L. D. nuvyko į (duomenys neskelbtini) sumokėti likusių pinigų už automobilį „VW Polo“. Ar automobilis turėjo kažkokių gedimų jis nežino, kiek atsimena pardavėjas apie tai nieko nesakė., apžiūrėjus automobilį gedimų nesimatė. Automobilio prieš pirkimą į servisą nevarė, kadangi pasitikėjo pardavėju. Antrą kartą nuvykus L. D. sumokėjo likusią sumą, kiek atsimena apie 4000 eurų ir su minėtu automobiliu išvažiavo. Automobilį L. D. įsigijo iš vaikino, apie 20 m. amžiaus, apie 180 cm. ūgio, šviesių trumpai kirptų plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, išskirtinų veido bruožų nepastebėjo, tačiau vaikiną įsidėmėjo ir atpažinti galėtų iš bendrų veido bruožų. Po to, kai L. D. įsigijo automobilį ir pilnai atsiskaitė su pardavėju, automobilį jis nuvarė į autoservisą patikrai Šiaulių mieste. L. D. jam pasakojo, kad po atliktos apžiūros jį informavo, kad automobilis eksploatacijai yra netinkamas. Taip pat jo žiniomis pardavėjas neatsiuntė jokios pirkimo-pardavimo sutarties, kurią žadėjo atsiųsti L. D. paštu. Kadangi L. D. gyvena Šiauliuose, todėl jis nusprendė paieškoti automobilį pardavusio vaikino. 2018 m. spalio mėn. pradžioje, kada tiksliai neprisimena, nuvykęs į (duomenys neskelbtini) rado minėtą vaikiną, iš kurio L. D. nusipirko automobilį „VW Polo“. Šį kartą vaikinas pardavinėjo jau kitą automobilį, kiek prisimina „VW Passat“. Su vaikinu jis nieko nekalbėjo, tiesiog jį nufotografavo savo telefonu ir nuotrauką nusiuntė L. D.. Po to karto daugiau vaikino nebematė. (1 t., b.l. 162, 164-165)

Liudytojui R. M. paprašius leidimo teismo salėje nusiimti veido kaukes liudytojams R. M. ir E. T. ir parodyti veidą vienas kitam, R. M. nurodė, kad jis negali pasakyti tiksliai, ar matyta jam liudytoja, nusiėmusi kaukę, t.y. E. T.

Į tai liudytojas E. M. atsakė, kad jis buvo su nukentėjusiuoju L., su kuriuo apžiūrėjo automobilį. Nesimatė, kad automobilis būtų techniškai netvarkingas.

Jokių pinigų jis nedavė ir neėmė. Jam kaltinamasis pasakė, kad kažkokius dokumentus atsiųs elektroniniu paštu. Jis pats netikrino sutarties, tikrai nepasirašinėjo pirkimo- pardavimo sutarties, kai vyko pagrindinis pinigų perdavimas.

Liudytojas M. V. parodė, kad turėjo automobilį VW Polo, nurodytą 2017-01-17 pirkimo- pardavimo sutartyje.

Rado skelbimą, kad parduodamas daužtas automobilis ir nuvyko su tralu į (duomenys neskelbtini) jo pirkti. Tai buvo gal prieš savaitę prieš tai, kai jis pardavė automobilį. Buvo sudaužyta automobilio priekis. Jis apžiūrėjo automobilį, po to jį nusipirko. Šio automobilio sutarties jis nerado. Parsivežė automobilį į (duomenys neskelbtini), skaičiavo, kiek kainuos remontas. Tada rado dar vieną automobilį, o šį nutarė parduoti tokios pat būklės, kaip ir pirko. Pirkti atvyko vyras su priekaba. Jis apžiūrėjo automobilį, jį nupirko.

Teismo posėdžio metu paprašius kaltinamuosius nusiimti veido kaukes, liudytojas M. V. nurodė, kad neprisimena, ar kas nors iš kaltinamųjų pirko tą automobilį. Automobilis buvo nevažiuojantis. Žmogus, kuris pirko automobilį, apžiūrėjo tą automobilį, nustatė, kad variklis prasisuka.

Jis negali pasakyti, kiek sumokėjo už automobilį. Gali būti, kad automobilio pardavėjas pasakė, kad įrašyti mažesnę sumą, nei kad sumokėta. Automobilį jis pirko sau, todėl jam suma buvo nesvarbi.

Liudytoja D. T. parodė, kad kaltinamieji yra jos vaikai, tačiau jis sutinka duoti parodymus.

Nurodė, kad visiškai nieko nežino apie sūnų pirktą automobilį „VW Polo“. Ji naudojasi vienu telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Jos sūnaus V. telefono numeris -(duomenys neskelbtini) ir yra registruotas jos vardu, ji moka už paslaugas.

Nuo sutarties pradžios sūnus naudojasi šiuo telefonu.

Iš 2018-08-30 Šiaulių „Volkswagen“ centro rašto dėl automobilio apžiūros matyti, kad automobilio „Volkswagen Polo“ kėbulo numeriu VIN (duomenys neskelbtini) apžiūros metu 2018-08-30 rida: 81631 km., nustatyti šie defektai:nulūžęs variklio apdailos tvirtinimo fiksatorius, nepritvirtintas ne toks įmontuotas apiplovimo bakelis, virintas ir neįstatytas kompresorių oro kondicionieriaus vamzdelis, sulūžusi generatoriaus jungtis, priekinis traversas (balkis) pritvirtintas ne gamykliškai, galimai virintas prie kėbulo ir užtepta neaiškios masės, nudažyta, išmetimo vamzdis stovi ne savo vietoje, matosi deformacija ir atitrūkimas, aušinimo ventiliatorių valdymo bloko ir garsinio signalo jungtys sulaužytos ir apipiltos klijais, variklio temperatūrinio daviklio jungtis sulaužyta ir nepajungta, aušinimo ventiliatorių difuzorius įmontuotas netinkamas tam automobiliui, neatitinka gamyklinis kodas, kabo neaiškios paskirties sulūžusi elektros jungtis, neprisukti kairės pusės vidinio pusašio varžtai ir kt. (1 t., b.l. 40-64).

Iš 2019-11-12 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole nurodyta, kad L. D. iš pateiktų atpažinimui 6 foto nuotraukų fotolentelėje atpažįsta jam automobilį pardavusį ir 4250 eurų už automobilį iš jo gavusį jaunuolį, jis fotolentelėje pažymėtas Nr. 6 (V. T.). Jį atpažįsta iš bendro kūno sudėjimo, bendrų veido bruožų, plaukų kirpimo. (1 t., b.l. 151-160)

Iš 2019-11-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. M. iš jam pateiktų 6 nuotraukų atpažįsta asmenį pažymėtą Nr. 1 (V. T.) ir nurodė, kad tai tas pats vaikinas, iš kurio 2019 m. liepos mėn. L. D. nusipirko automobilį "VW Polo". Vaikiną atpažįsta iš bendrų veido bruožų (1 t., b.l. 166-170).

Iš 2019-07-10 pažymos dėl telefono numerio (duomenys neskelbtini) priklausomybės matyti, kad nurodytas telefono numeris priklauso D. T. (2 t., b.l. 13).

Iš 2020-02-18 VĮ "Regitra" rašto Nr. 1.12E-S matyti, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre transporto priemonė „VW Polo“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota nebuvo. 2016-1109 M. V., VĮ "Regitra" Vilniaus filiale pateikė prašymą registruoti transporto priemonę „VW Polo“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pasibaigus prašymo nagrinėjimo terminui, valdytojas šios transporto priemonės savo vardu neįregistravo. (2 t., b.l. 17-23)

Iš 2020-03-05 UAB "Eltimo" rašto matyti, kad nei UAB "Eltimo", nei įmonės įgaliotas asmuo nesudarinėjo jokių transporto priemonės „VW Polo“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties (2 t., b.l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Apgaulė sukčiavimo atveju suprantama kaip objektyvios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje suformavimas, faktų kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti savo turtu, t.y. perduoti savo turą. Apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas suklaidinti ir tyčia, t.y. kaltininko suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Sukčiavimo objektu laikoma kiekvieno konkretaus asmens turtinių santykių visuma, kurią sudaro konkretaus asmens turima nuosavybė ir turtinės teisės bei turtinio pobūdžio prievolės, kurias šias asmuo privalo vykdyti. Kaip vieną iš sukčiavimo dalyko požymių įstatymas įvardija svetimą turtą, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, t.y. kaltininkas į nukentėjusiojo turtą neturi jokių objektyvių teise paremtų turtinių teisių ar turtinių reikalavimų.

Apgaulė-tai falsifikuotų aplinkybių ar faktų arba melagingų duomenų sąmoningas pateikimas arba nuslėpimas tų aplinkybių ar faktų arba duomenų, apie kuriuos būtina pranešti.

Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas, siekiant įgyti svetimą turtą arba teisę į tą turtą. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką arba valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti.

Sukčiavimo objektyviosios pusės požymis – veika pasireiškia svetimo turto įgijimu apgaule. Sukčiavimo subjektyviosios pusės požymiui-kaltei-būdinga tiesioginė tyčia. Tiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas suvokia, kad apgaudinėja nukentėjusįjį meluodamas jam, iškraipydamas aplinkybes ir faktus, numato, kad taip veikdamas suklaidins nukentėjusįjį ir dėl to šis jam perduos turtą, nori apgaulės būdu įgyti svetimą turtą savo naudai.

Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t.y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtapos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-851/2001).

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą ir po to daryti apibendrinančias išvadas.

Šioje baudžiamojoje byloje valstybinis kaltinimas privalėjo teismui pateikti kaltinamųjų V. T. ir T. T. neginčijamus kaltumo įrodymus. Kaltės principas reiškia asmeninę atsakomybę, todėl baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik toks asmuo, kuris pats kaltai padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamosios atsakomybės perkėlimas kitiems asmenims negalimas.

V. T. ir T. T. šioje byloje buvo kaltinami tuo, kad V. T. iš anksto žinodamas, kad automobilis neatitinka saugumo ir techninius reikalavimus, t. y. neeksploatuotinas, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su broliu T. T., elektroninėje svetainėje patalpino skelbimą apie parduodamą automobilį, po ko, būsimam automobilio pirkėjui T. D. susisiekus nurodytu telefonu su T. T. ir sutarus laiką dėl automobilio apžiūros, T. T. susitarė su broliu V. T., kad šis aprodytų automobilį, po ko, 2018-07-28 L. D. atvykus prie Taikos pr. 135B, Kaunas, esančio automobilių turgaus ir už automobilį V. T. perdavus 200 eurų rankpinigių, o 2018-08-02 toje pačioje vietoje perdavus likusius 4050 eurų, pažadėdamas atsiųsti pasirašytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, V. T. perdavė L. D. valdyti automobilį "VW Polo" ir jo techninius Belgijos karalystės dokumentus bei automobilio užvedimo spynelės raktus, tačiau sutarties patvirtinančios sandorį neatsiuntė, taip veikdamas kartu su broliu T. T., apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam L. D. priklausantį turtą – 4250 eurų, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Tačiau ištirti ir aptarti įrodymai neginčijamai nepatvirtina fakto, kad kaltinamasis V. T., iš anksto žinodamas, kad automobilis neatitinka saugumo ir techninius reikalavimus (neeksploatuotinas), turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su broliu T. T., nukentėjusiajam L. D. perdavė valdyti automobilį „VW Polo“ ir jo techninius Belgijos karalystės dokumentus bei automobilio užvedimo spynelės raktus, tačiau sutarties patvirtinančios sandorį neatsiuntė.

Iš nukentėjusiojo L. D. parodymų matyti, kad 2018-07-28 jis kartu su tėvo draugu R. M. (duomenys neskelbtini), automobilių turguje apžiūrėjo jaunuolio (t.y. kaltinamojo V. T.) parduodamą automobilį „Volkswagen Polo“. T. T. apibūdino automobilį esant tvarkingą, kad jį galima eksploatuoti, pažadėjo radus pardavinėjame automobilyje trūkumų ar gedimų, kompensuoti to šalinimo išlaidas. Tądien jam paliko 200 eurų rankpinigių. Vėliau, t.y. 2018-08-02, atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) automobilių turgų minėtą automobilį nusipirko, likusią pinigų sumą 4050 eurų sumokėjo tam pačiam vaikinui-V. T., o pastarasis, paėmęs pinigus, perdavė jam turėtus automobilio dokumentus ir raktelius, žadėdamas visus su automobilio pirkimu-pardavimu susijusius dokumentus atsiųsti arba į jo el. paštą arba perduoti per autobusų stoties kurjerių tarnybą. Kai jis padavė pinigus už automobilį, negavo raštelio, kad sumokėjo pinigus. Numatytu laiku dokumentai nebuvo gauti nei vienu iš išvardintų būdu. Kai įsigytą automobilį nuvarė patikrinti į (duomenys neskelbtini) centrą, po atliktos apžiūros jam pasakė, kad automobilis netinkamas eksploatacijai.

Taip pat nurodė, kad nuo 2019 metų lapkričio mėnesio yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jo tėvas taip pat dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. M., su kuriuo jis apžiūrinėjo perkamą automobilį- jo tėčio draugas.

Šiuos nukentėjusiojo L. D. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių.

Nors nukentėjusysis L. D. parodė, kad apžiūrinėjo ir pirko automobilį kartu su R. M. tik iš kaltinamojo V. T., daugiau žmonių nebuvo, tačiau liudytojas R. M. parodė, kad su T. T. apžiūrint ir perkant automobilį, buvo du žmonės-vyras ir moteris, kas patvirtina kaltinamojo V. T. ir liudytojos E. T. parodymus, kad ji kartu su kaltinamuoju V. T. buvo (duomenys neskelbtini), ji peržiūrėjo V. T. jai paduotus du sutarties egzempliorius, o atvykus tik vienam pirkėjui, t.y. liudytojui R. M., o ne nukentėjusiajam L. D., R. M. jai padavė pinigus už automobilį-virš 2000€. Paėmusi pinigus, ji įsėdo į automobilį, matė, kaip pirkėjas R. M. pora kartų apėjo automobilį, jį apžiūrėjo, matė, kaip vyrai, t.y. R. M. ir V. T. lenkėsi, kažką pildė, pasirašo. Ji tuo metu automobilyje perskaičiavo pinigus ir juos perdavė Valdui, pirma paskambinusi T. T. ir pasakiusi, kad viskas praėjo tvarkingai, sutartis ir pinigai pas V.

Be to, liudytojas R. M. nurodė, kad užsiima automobilių, detalių pardavimu (duomenys neskelbtini), todėl teismui kyla pagrįsta abejonė, kad asmuo, ilgą laiką užsiimantis automobilių ir jų detalių prekyba, ir kurį nukentėjusiojo L. D. tėvas-liudytojas T. D. paprašė apžiūrėti automobilį, nematė jokių automobilio gedimų, apžiūrėjus automobilį, pripažino jį tinkamu eksploatuoti ir jį nupirko.

Taip pat teismui kyla pagrįsta abejonė dėl nukentėjusiojo L. D. ir liudytojo R. M. parodymų, kad jie, apžiūrėję perkamą automobilį, ir pirmą kartą- sumokant rankpinigius, ir antrą kartą-sumokant likusią pinigų sumą, nepasirašė ir neprašė pasirašyti jokių dokumentų-bet kokių pinigų perdavimo raštelių, nupirko automobilį, nepasirašė jokių pirkimo-pardavimo dokumentų.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (žr., kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-429/2013).

Nagrinėjamoje byloje teismas mano esant pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad byloje yra nepašalintų abejonių, kategoriškai nepaneigta T. T. ir V. T. versija, jog jie automobilį „VW Polo“ pardavė ir pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, vadovaujantis principu in dubio pro reo, visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamųjų naudai, nes, išnaudojus visas įmanomas įrodinėjimo priemones, negalima daryti patikimų išvadų apie tai, kad T. T. ir V. T. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, T. T. ir V. T. išteisintini pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 308 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

T. T. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ikiteisminio tyrimo metu T. T. parinktą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

V. T. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ikiteisminio tyrimo metu V. T. parinktą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.