Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2016-09-15 · Byla Nr. A2.6.-4231-563/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-09-15
Bylos Nr.
A2.6.-4231-563/2016
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-03569-2016-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Olcvikienė
Pažeidėjas
D. K.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4231-563/2016Proceso Nr. 4-06-3-03569-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3. (S)
Registro objektas ROIK: 16060929870KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. rugsėjo 15 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė, sekretoriaujat Vaivai Virkutytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K., 2016-08-28, 21.20 val., Ligoninės g. 7, Klaipėdos mieste, vairavo transporto priemonę „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) 1,86 promilių laipsnis, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus atstumo (šoninio tarpo), ir atsitrenkė į du automobilius ir juos apgadino. Iš viso apgadinti trys automobiliai. Be to, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs. Vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Tokiu būdu D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126, 222, 226 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu prisipažino ir gailisi padaręs teisės pažeidimus. Nurodė, kad atsisakė pasirašyti protokolą, bet faktą, kad vairavo neblaivus pripažįsta. Nepajuto, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Niekur nesistengė bėgti. Pastatė automobilį ir išėjo namo. Paaiškino, kad taip įvyko pirmą kartą, atsitiktinai ir niekada nebepasikartos. Negali paaiškinti kodėl taip pasielgė. Prašo skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobaudą ir baudos sumokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. ATPK 127 straipsnio 2 dalies normoje nurodyta žala – kitų asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimas, vertintinas kaip būtinasis šio pažeidimo sudėties objektyvusis požymis. ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio pirmojoje ar antrojoje dalyje numatytus veiksmus, padarytus neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Nustačius, kad dėl D. K. veikos padaryta žala kitų asmenų turtui, eismo įvykio metu apgadinta ne tik jo vairuojama transporto priemonė, bet ir D. K. priklausantis automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei J. V. priklausantis automobilis „Mazda6“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl konstatuotina, kad D. K. veikoje yra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje sudėtis.

ATPK 130 straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Nagrinėjamu atveju, D. K. pasišalino iš įvykio vietos, nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis buvo raginamas sustoti, tačiau nuvažiavo iš įvykio vietos, nepaisant to, kad buvo prakirsta jo automobilio padanga.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimas užtraukia baudą vairuotojams. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. K. vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta valstybinė tecninė apžiūra.

D. K. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje įrodyta policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 13,14,15), paties D. K. prisipažinimu, eismo įvykio vietos schema (b.l. 20-21), foto lentelėmis (b.l. 23-26), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 18),transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b.l. 19), alkotesterio parodymų kvitu (b.l. 29), D. K. ir J. V. paaiškinimais(b.l. 27,28), bei kita bylos medžiaga.

D. K. atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs teisės pažeidimus ir dėl to gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į padarytų pažeidimų pobūdį – padaryti du tyčiniai, šiurkštūs teisės pažeidimai, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirbantis.

ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Tačiau ATPK 30¹ str. gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Nagrinėjamu atveju tai, kad D. K. tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą ir nėra linkęs pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių, nepiktnaudžiauja alkoholiu bei po pažeidimo padarymo daugiau nepadarė jokių eisės pažeidimų, šios aplinkybės nėra laikomos išskirtinėmis. D. K. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – būdamas neblaivus vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, policijos pareigūnams nepranešęs pasitraukė iš įvykio vietos, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, egzistavo ir pažeidimo padarymo metu. D. K. neblaivus (1,86 promilės girtumo) vairuodamas automobilį žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, nes jos netekus, praras darbą ir negalės išlaikyti šeimos, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo išskirtiniam administracinės nuobaudos švelninimui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti D. K. paskyrus minimalias nuobaudas, numatytas ATPK 123 straipsnio 1 dalies, 127 straipsnio 3 dalies, 130 straipsnio 1 dalies sankcijose, jas subendrinant (ATPK 33 str.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Teismas, susipažinęs su byloje nustatytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinė padėtis yra sunki, todėl yra pagrindas išdėstyti D. K. skirtinos baudos sumokėjimą per 24 mėnesių laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30 str., 123 str. 1 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., 313 str.,

nutaria:

D. K. pripažinti kaltu padarius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracines nuobaudas:

pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį – 28 (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą;

pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį – 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams.

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą - 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams.

D. K. paskirtos 1158 Eur dydžio baudos mokėjimą išdėstyti per 24 mėnesių laikotarpį, kiekvieną mėnesį sumokant po 48,25 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 25 euro ct.), terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objektą ROIK:16060929870 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Olcvikienė