Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei, Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1984-01-12, Šilutės r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, dirbantis UAB „Kauno staklės“, darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 227 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. 2014-07-13 apie 20.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui V. V. ir to paties būrio patruliui T. P. nustačius M. L. galimai padaryto administracinės teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. požymius, Kauno apskrities VPK tarnybiniame automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusiame į Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK, Kaune, Daukšos ir Vilniaus gatvių sankryžoje, tiesiogiai pasiūlė ir davė valstybės tarnautojams - Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui V. V. ir patruliui T. P. 200 litų kyšį, siekdamas neteisėtos paperkamų valstybės tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus – neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus t.y. kad paperkami valstybės tarnautojai nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nepatrauktų M. L. administracinėn atsakomybėn dėl galimai padaryto administracinės teisės pažeidimo.

M. L. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino ir parodė, kad būdamas Baltijos gatvėje turėjo alaus nusipirkęs ir pradėjo gerti. Tada atvažiavo policija, o kai jis įsėdo į policijos automobilį, tai davė 200 lt kyšį. Tai galėjo būti 2014 07 13 vakare, po 20 val. Privažiavę policijos pareigūnai, paaiškino, kad viešoje vietoje geria alkoholį. Įsisodino į automobilių vidų ir važiuojant į Santakos policijos komisariatą jis jiems davė kyšį 200 lt. Kyšį davė automobilyje, važiuojant. Pats sugalvojo, kad reikia duoti kyšį, pareigūnai kyšio neprašė. Pinigus davė, kad niekur nevežtų ir paleistų. Pareigūnai paaiškino, kad jį sulaiko dėl to, kad yra neblaivus ir viešoje vietoje geria alų, už tai gresia įspėjimas arba bauda, pasakė, kad nuovadoje tiksliau pasakys. Pinigus įkišo į ventiliatoriaus tarpą, automobilio gale. Iš automobilio jį nuvedė į nuovadą ir uždarė į areštinę, pinigų nepasiėmė, paliko mašinoje. Mano, kad išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos, kad taip pasielgė. Taip pat parodė, kad dirba darbininku UAB “Kauno staklės“. Darbas sekasi gerai. Pravaikštų darbe neturi, tik šiandien nenuvyko į darbą, nes buvo nuovadoje. Su kolektyvu gerai sutaria, vadovų klauso. Turėtų žmogų, kuris laiduotų už jį, kad nenusikals - tai sesė arba viršininkas. Sesei 36-37 metai, dirba, gyvena su šeima.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. L. parodymų, jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.

Liudytojas V. V. parodė, kad kaltinamasis buvo sulaikytas kaip viešosios tvarkos pažeidėjas, nes viešoje vietoje sėdėdamas ant šaligatvio gėrė alų, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Vežamas į Santakos policijos komisariatą pasiūlė kyšį dėl to, kad būtų paleistas. Jis jį perspėjo, ką daro, kad už tai kyla baudžiamoji atsakomybė. Jis tik nusijuokė ir prašė paleisti. Nuvežę į nuovadą apie įvykį informavo budėtoją ir surašė tarnybinius pranešimus. Kaltinamasis po perspėjimo pinigus įdėjo į tokią kaip daiktadėžę. Perspėjo vieną kartą, tikėjosi, kad jis tuos pinigus pasiims, nes tokią galimybę turėjo, bet jis paliko juos mašinoje. Vizualiai jis atrodė labai neblaivus. Jam pasakė, dėl ko jis yra sulaikomas, kad tai viešosios tvarkos pažeidimas, kad negalima gerti viešoje vietoje. Dėl jo pačio saugumo jis buvo pristatytas į Santakos Policijos komisariatą, nes savo gyvenamąją vietą nurodė Studentų gatvėje, o tai tolokai nuo tos vietos, kur jis gėrė alų. Siūlymas kyšio jau prasidėjo nuo senamiesčio, o pinigus padavė prie PK.

Kaltinamojo bi liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje surašyti tarnybinis pranešimas dėl nustatytų nusikalstamos veikos požymių ir galimybės procesą užbaigti pagreitinto proceso tvarka (b.l. 2 - 4), Policijos patrulių 2014-07-13 tarnybiniai pranešimai )b.l. 5-6), fotonuotraukos (b.l. 7).

Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 24P-15236859-14 nurodyta, kad 2014-07-13 apie 20.05 val. M. L. viešoje vietoje buvo neblaivus ir gėrė alų, tokiu būdu įvykdė pažeidimą, numatytą ATPK 178 str. 1 d. (b.l. 44).

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 227 str. 2 d., kuri nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Taigi papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi ne tai, kieno naudai siūloma, žadama, susitariama duoti kyšį ar jis yra duodamas, o tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju kvalifikuojant kaltinamojo veiką pagal BK 227 str. 2 d. būtina nustatyti, kad siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti taip, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi neteisėtai ir būtent taip, kaip to pageidauja papirkėjas.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. L. už tai, kad jis nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam dėl nustatyto jo padaryto administracinės teisės pažeidimo policijos pareigūnai nesurašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo pasiūlė policijos pareigūnams susitarti, kad jis už tai, kad tai nebūtų daroma ir jis net nebūtų vežamas į policijos komisariatą, duos jiems pinigų bei juos padavė įkišdamas į policijos automobilyje tarp priekinių sėdynių esančias ventiliacijos groteles 200 litų. Pinigus jis paliko ir jau būdamas pareigūnų įspėtas, kad tokia jo veika yra neteisėta ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tai rodo, kad kaltinamasis suprato savo veikos pavojingumą ir neteisėtumą, suprato, kad siekia papirkti savo pareigas vykdančius policijos pareigūnus ir paveikti juos tokiu būdu taip, kad šie savo pareigų neatliktų ir jo nesulaikytų bei nesurašytų jam administracinės teisės pažeidimo protokolo. Todėl ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia tiesiogiai žodžiu pasiūlė ir davė 200 litų kyšį savo įgaliojimus vykdžiusiems policijos pareigūnams. Tai reiškia, kad jis siekė paperkamų valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų neteisėto neveikimo vykdant jiems priskirtus įgaliojimus, vienas kurių ir yra būtent sulaikyti įtariamus teisės pažeidėjus, kad jiems būtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas nustačius tam faktinį bei teisinį pagrindą. Tokiu būdu jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d., kuri yra teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas.

Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas M. L. pripažinti kaltu padarius BK 227 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę. Kadangi apklausiamas kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Todėl atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad M. L. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, taip pat tai, kad jis anksčiau nėra teistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, reali turtinė žala nusikalstama veika nėra padaryta, yra gautas laiduotojos kaltinamojo sesers N. P. prašymas dėl kaltinamojo jos brolio M. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį jai pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis M. L. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 str. 2 d. perduodant jį pagal laidavimą kaltinamojo seseriai N. P. vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikaltimo, numatyto BK 227 str. 2 d., nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad kaltinamojo seserimi N. P. galima pasitikti kaip laiduotoja, nes ji yra dirbanti, darbas jai sekasi gerai, turi šeimą, augina du vaikus, su broliu artimai bendrauja. Visas šias aplinkybes jis patvirtino apklausiama posėdyje. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Kokių nors duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

Nusikalstamai veikai padaryti panaudota priemonė – pinigai (200 litų) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini (BK 72 str. 2 ir 3 dalys).

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 str. 2 d. perduodant jį laiduotojos N. P., gim. 1977 m., atsakomybėn BK 40 str. pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti M. L., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nusikalstamai veikai padaryti panaudotą priemonę – M. L. priklausančius pinigus (200 litų), laikomus Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje, konfiskuoti (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.