Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Čeponytei - Sušinskienei,

vie­šame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl išlaikymo ir įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui E. C..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas E. C. į teismo posėdį neatvyko nors jam buvo pranešta apie jo datą, laiką ir vietą, ieškinio nuorašą jis yra gavęs ir ieškovės reikalavimus žino, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad atsakovas E. C. yra D. C., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas, gyvena atskirai nuo sūnaus, o nuo 2012 m., kai pradėjo gyventi skyrium iki ieškovės kreipimosi į teismą išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis savo sūnui neteikė, su sūnumi nebendrauja.

Teismas konstatuoja

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Situacija kai būtiną išlaikymą vaikui neteikia tėvai pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus ir jų poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti įsiskolinimą ir atitinkamą išlaikymo dalį iš šios pareigos nevykdančio tėvo yra pagrįsti.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui

Vaiko gimimo liudijimai patvirtina, kad atsakovas E. C. yra D. C., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas, todėl atsakovas turi pareigą jį išlaikyti. Kaip minėta, pareigos išlaikyti savo vaikus negalima nei atsisakyti, nei nuo jos atleisti, todėl esant reikalavimui priteisti vaikui išlaikymą, ir nustačius, kad tėvai ar vienas iš jų nevykdo tokios pareigos, toks reikalavimas negali būti netenkinamas. Tokiose bylose būtina nustatyti ne tėvų pareigą išlaikyti vaiką, o tik vaikui reikalingą ir jam priteistiną išlaikymo dydį.

Vaikų išlaikymo bylose suformuotoje teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-620/2005).

Teismų praktikoje analogiškose bylose vadovaujamasi nuostata, kad priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti orientacinis būtino išlaikymo dydžio kriterijus yra minimali mėnesio alga. Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 555 eurų, todėl tėvų pareigoms išlaikyti vaikus esant lygioms (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis), vienam iš tėvų kreipiantis į teismą paprastai iš kito tėvo priteisiama suma neturėtų būti mažesnė kaip 277 eurų, t. y. ½ vaiko išlaikymui reikalingos sumos.

Ieškovė nurodo, kad sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį atsakovas turėtų prisidėti po 150 eurų, todėl atsižvelgiant į tai, kad tokia suma tik nėra net pusė minimalios, teismų praktikoje būtinu pripažintino išlaikymo dydžio, teismas pripažįsta, jog ieškovės prašoma priteisti vaikui išlaikymo suma sūnaus poreikiams patenkinti yra būtina, visiškai adekvati ir protinga.

Atsakovas vaiko poreikių neginčija ir neįrodė, kad prašoma iš jo priteisti po 150 eurų suma yra per didelė ir sūnui išlaikyti nereikalinga. Pabrėžtina, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo mažiau nei pusė minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymą, o atsakovas šioje byloje nepareiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų, nepateikė jokių įrodymų, kad jis negalėtų teikti prašomo išlaikymo savo vaikui. Todėl ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis tikrai nėra per didelis ir negali būti vertinamas kaip neadekvatus vaiko poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai.

Pabrėžtina ir tai, kad nustatant priteistiną išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinamos ne tik šalių gaunamos ar negaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jos ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas reikalingas išlaikymas vaikams (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Šiuo atveju svarbu yra tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, nėra jokių duomenų, kad jo sveikata būtų bloga, kad jis būtų visiškai ar iš dalies nedarbingas, todėl net ir neturėjimas su darbo santykiais susijusių pajamų savaime nėra ir negalėtų būti ta aplinkybė, kuria atsakovas galėtų pateisinti savo pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą, nes galimybę dirbti jis turi. Tuo tarpu ieškovė, augindama dukrą Austėją, gimusią 2017 m. lapkričio 13d., dirbti neturi galimybės ir gauna pašalpą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomas išlaikymas atsakovo sūnui, nepaisant to, kad atsakovas nedirba, nes toks atsakovo teiktinas išlaikymo dydis visiškai atitinka vaikų poreikius ir atsakovo turtinės padėties proporcingumo principą, neviršija teismų praktikoje priteisiamo išlaikymo vaikams dydžio panašiose bylose.

Išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos (CK 3.200 straipsnis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas atsakovo nebuvo teikiamas iš esmės nuo nuo 2012 metų ir atsakovas to nepaneigė jokiais įrodymai, tenkinant ieškinį, ieškovei iš atsakovo išieškotinas ir jos prašomas negauto išlaikymo įsiskolinimas iki kreipimosi į teismą už trejus metus, t. y. 2015-12-01 iki 2018-11-30 po 100 Eur, iš viso 3600 Eur (CK 3.200 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

D. C. nuo gimimo gyvena kartu su motina. Jis turi jaunesnį brolį ir seserį, jie gyvena kartu ir visi gražiai sutaria. Visi vaikai yra prisirišę prie motinos. Tėvas nuo 2012 metų su sūnumi nebendrauja, net nepaskambina ir nepasidomi sūnaus sveikata. Nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu, vaikas būtų atskirtas nuo socialinės aplinkos, prarastų draugus, reikėtų keisti gyvenamąją vietą, be to reikėtų atstatyti nutrūkus tėvo ir sūnus ryšius. Todėl ieškovės reikalavimas nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja tenkintinas, nes tai atitiktų labiau vaiko poreikius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų nėra, nes ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl savo bylinėjimosi išlaidų ji neturėjo. Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidos valstybei už žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, išieškotinos iš atsakovo, nes jos susidarė dėl jo kaltės, kai ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso ko­dekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1, 5 dalys). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybei išieškotinas žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą periodinėmis išmokomis, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, sudaro 162,00 Eur (150 Eur x 12 mėn. x 3 % ir 3600 Eur x 3 %), iš atsakovo valstybei priteistina ši bylinėjimosi išlaidų suma.

Atsakovas taip pat privalo atlyginti ir 221,00 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei, nes šios išlaidos susidarė dėl atsakovo kaltės, kai ieškovei prireikė kreiptis į teismą ir gauti tam reikalingą teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 1, 5 dalys, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. gruodžio 1 d., po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad pinigais motina S. B. disponuos uzufrukto teise;

priteisti iš atsakovo E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3600 eurų išlaikymo įsiskolinimą nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d., po 100 už kiekvieną praleistą mėnesį.

Nepilnamečio sūnaus D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti pagal jo motinos S. B. deklaruotą gyvenamąją vietą.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai

Priteisti iš atsakovo E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 162,00 Eur ( vieną šimtą šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas su­mo­kant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Priteisti iš atsakovo E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 221,00 (du šimtus dvidešimt vieną eurą) Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iš­lai­dų valstybei, jas su­mo­kant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5630. Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas ape­lia­cinis skundas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.