Kauno apygardos teismo nutartis

2008-05-29 · Civilinė byla Nr. 2A-626-390/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-29
Bylos Nr.
2A-626-390/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Arvydas Žibas
Ieškovas
L. P., E. P.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-626-390/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėja Daiva Mekšraitienė
Procesinio sprendimo kategorija 30.2; 30.5; 30.11; 121.18 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gegužės 29d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio,kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Arvydo Žibo,

sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovėms L. P., E. P., jų atstovei adv. Valdai Grigonytei, atsakovo atstovei Vladai Banevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovių L. P. ir E. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių L. P. ir E. P. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl žalos atlyginimo, pažeistų teisių atstatymo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės, tikslindamos ieškinį (tomas II, b.l.16-21) prašo:

atnaujinti ieškinio senaties terminą, kreipiantis į teismą dėl Kauno miesto tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. T-530 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams” apskundimo ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pripažinti, kad ieškovės praleido 1 mėnesio ieškinio senaties apskundimo terminą dėl svarbių priežasčių - dėl senyvo amžiaus, ligos, sunkios sveikatos būklės ir užsitęsusio susirašinėjimo su atsakovu ir dėl to, kad Kauno miesto tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendime Nr. T-530 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams” nebuvo nurodytas konkretus jo apskundimo terminas bei jame nurodytų atitinkamų veiksmų vykdymo terminai;

atstatyti ieškovių, kaip žemės sklypų savininkių pažeistas teises - įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę pakeisti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. T-530 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams” 1.1 ir 1.2 punktus, juos papildant - nustatant juose sprendimo vykdymo terminus - t.y. įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių per 1 mėnesį ar kitą teismo nustatytą protingą terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Kaune detalųjį planavimą ir per 1 mėnesį ar kitą teismo numatytą protingą terminą parengti reikiamus dokumentus ir atlikti reikiamas procedūras dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Kaune, paėmimo visuomenės poreikiams ir teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į Kauno apskrities viršininko administraciją dėl minėtų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Kaune, paėmimo visuomenės poreikiams;

priteisti iš atsakovo žalą - ieškovų patirtus nuostolius 5000 Lt, kuriuos ieškovės patyrė, kai sumokėjo E. L. 5000 Lt baudą, pagal preliminariosios žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties 10 punktą;

priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas - 1000 Lt už advokato teisinę pagalbą.

Šalies argumentai

Ieškovės nurodo, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 01-2359 bei 1998 m. balandžio 28 d. Kauno apskrities viršininko sprendimais Nr. 1408 ir Nr. 1409 ieškovėms buvo atkurtos nuosavybės teisės į motinos R. H. nuosavybės teise Vilijampolėje, Kaune, turėtą 2533 kv.m žemės sklypą. Minėtu įsakymu (2 ir 3 punktai) ieškovei L. P. buvo neatlygintinai suteiktas 1177 kv.m. naujas žemės sklypas individualiajam namui statyti (duomenys neskelbtini), Kaune, o ieškovei E. P. buvo neatlygintinai suteiktas 1176 kv.m. naujas žemės sklypas individualiajam namui statyti (duomenys neskelbtini), Kaune. 1998 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 01-2359 tik 4 punkte buvo nurodyta žemės sklypų savininkams naudojantis žeme laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, patvirtintu LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, jokių kitų apribojimų nebuvo. Šių Kauno apskrities viršininko administracijos aktų pagrindu Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė įregistravo L. P. žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, suteikiant Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypui buvo suteiktas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), E. P. buvo įregistruotas žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre, suteikiant Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypui suteiktas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Abiejų ieškovių nuosavybės dokumentuose buvo nurodyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - namų valdai, jokių žemės naudojimo apribojimų, išskyrus kad ten yra lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų apsaugos zona (Nr. 343 p.XLIX) bei servitutų nebuvo numatyta. Ieškovės, šiuos žemės sklypus ketino sujungti į vieną, nes viename žemės sklype, kurio plotas 0,2353 ha yra geriau projektuoti ir statyti didesnį gyvenamąjį namą, sujungus sklypus daugiau vietos lieka šalia namo numatytai poilsinei zonai ir sodui. Vėliau ieškovės nutarė ieškoti šiam žemės sklypui pirkėjo. Kadangi pradžioje ieškovės ruošėsi sau statytis dviejų aukštų gyvenamąjį namą su mansarda ir cokoliniu aukštu bei garažu, 2005 m. vasario 9 d. sutiko pasirašyti preliminariąją žemės sklypų pardavimo sutartį su E. L., jai įsipareigojant iki 2006 m. balandžio 1 d. parduoti žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, kartu su jame jau pastatytais pamatais ir visa priklausančia projektine dokumentacija, skirta dviejų aukštų gyvenamojo namo su mansarda ir cokoliniu aukštu bei garažu statybai. Šioje preliminarios žemės sklypo pardavimo sutarties 10 punkte ieškovės buvo įrašę sąlygą, kad jei pardavėjas pažeis šioje sutartyje numatytus įsipareigojimus ir dėl kokių nors priežasčių atsisakys su pirkėju E. L. pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį, tuomet jis įsipareigoja sumokėti pirkėjui 5000 Lt baudą. 2006 m. balandžio 20 d. bauda E. L. buvo sumokėta, neįvykdžius preliminariosios sutarties reikalavimų, nes dėl atsakovo kaltės, t.y. atsisakymo išduoti projektavimo sąlygas, ieškovės, patyrė realią žalą dėl atsakovo kaltų veiksmų. Kadangi ieškovės buvo sutarę, kad parduos iki 2006 m. balandžio 1 d. joms nuosavybės teise priklausantį turtą - žemės sklypus su jame pastatytais pamatais, ant kurių pagal projektinę dokumentaciją turėtų būti statomas dviejų aukštų gyvenamasis namas su mansarda ir cokoliniu aukštu bei garažu, todėl ieškovės kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių dėl išvados nustatant projektavimo sąlygas. Minėto skyriaus vyriausiasis specialistas Kastytis Kvizikevičius 2005 m. kovo 1 d. išvadose Nr. 1-40-6-281 dėl projektavimo sąlygų nustatymo parašė pastabą, kad sąlygos neleistinos, nes žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatyta kaip Lazūnų-Neries kr. tilto prieigų teritorija. Kadangi ieškovėms, buvo atsisakyta išduoti projektavimo sąlygas gyvenamojo namo statybai, todėl jos pradėjo susirašinėjimą su Kauno miesto savivaldybės atitinkamais padaliniais, bandė aiškintis susidariusią situaciją ir ginti savo, kaip žemės sklypų savininkių pažeistas teises. 2005 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 40-2-459 Kauno miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus vedėjas ieškoves informavo, kad Urbanistikos skyrius rengs Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, paėmimo visuomenės poreikiams. Vėliau 2005 m. liepos 13 d. raštu ieškovės kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl konkrečių terminų nustatymo, jeigu iš tiesų buvo numatyta jų žemės sklypą paimti visuomenės poreikiams. Kauno miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas 2005 m. spalio 11 d. raštu Nr. 500-2-582 ieškovėms atsiuntė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. T-530 išrašą ir jas informavo, kad vadovaujantis minėtu sprendimu bus rengiamas detalus planas ir jį parengus, ieškovėms nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), Kaune bus paimami visuomenės poreikiams, juos išperkant. 2006 m. vasario 2 d. ieškovės gavo atsakymą iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus Povilo Kuprio, kad jis negali įpareigoti Urbanistikos skyriaus išduoti sąlygų sąvadus žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamųjų namų statybai, nes ši vieta pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. T-242 patenka į perspektyvinę po 2010 m. infrastruktūros teritoriją, kuri reikalinga numatomo tilto per Nerį prieigoms įrengti. Šiame rašte ieškovės taipogi buvo informuotos, kad jų sklypų detalusis planavimas bus atliktas tik tuomet, kai bus lėšų šiam stambiam infrastruktūros projektui vykdyti, atkreiptinas dėmesys, kad šiame rašte joks konkretus terminas nebuvo nurodytas. Akivaizdu, kad ir šiuo metu niekas neorganizuoja ieškovių žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliųjų planų rengimo ir nesiruošia to artimiausioje ateityje daryti, tai patvirtina ir atsakovo pateiktas jau šias metais 2007 m. sausio 19 d. pasirašytas raštas Nr. 500-2-19, kuris tik patvirtina atsakovo nekonkrečią poziciją ieškovėms rūpimais klausimais bei tą aplinkybę, kad atsakovas nuo pat ginčijamo 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. T-242 per du metus iki šiol nesiėmė jokių konkrečių veiksmų dėl ieškovių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams ar kokiu kitu būdu bandė išspręsti susidariusią situaciją dėl ieškovių pažeistų teisių. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T-530 nustačius, kad ieškovių žemės sklypai turi būti paimami visuomenės poreikiams, tačiau nepradedant žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, yra ribojama ieškovių teisė savo nuožiūra valdyti, naudoti žemės sklypą bei disponuoti juo, nes sklypo teisinė padėtis tokioje situacijoje yra neapibrėžta, nėra nustatyti jokie žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams paėmimo terminai bei konkrečios procedūros. Esant tokiai situacijai, privalo būti pradėtos ieškovių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ir atsakovas privalo kreiptis į Kauno apskrities viršininką dėl žemės sklypų paėmimo. Ieškovės turi nuosavybės teise žemės sklypus, bet jais negali naudotis pagal jų tiesioginę paskirtį ir taip yra pažeidžiamos ieškovių kaip savininkių teisės disponuoti turima nuosavybe.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 13 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad ieškinys nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas. Teismas sprendė, kad 2005 m. rugsėjo 29 d. Kauno miesto savivaldybės Tarybos sprendimas Nr. T-530 (tomas I, b.l.7) neriboja ieškovių, kaip sklypų (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkių teisių, nes joms neapribojama teisė naudotis šiais sklypais. Priėmus Tarybos sprendimą sklypams (duomenys neskelbtini), Kaune, neatsirado jokių papildomų apribojimų. Apribojimai, susiję su minėtų sklypų naudojimu, yra nustatyti iki Tarybos Sprendimo priėmimo – Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu (tomas I, b.l.20), patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 242 (tomas I, b.l.19). Tarybos sprendimas objektyviai negali pažeisti ieškovių teisių, todėl šiuo atveju negali būti taikomas LR CK 4.98 str. ir tenkinamas ieškovių reikalavimas dėl Tarybos sprendimo pakeitimo, sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus, preambulėje nurodytas Tarybos sprendimo juridinis ir faktinis pagrindas, dėstomojoje dalyje aiškiai suformuluotos pareigos Administracijos direktoriui ir nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Dėl Tarybos sprendime nurodytų veiksmų atlikimo specifikos (pvz. detaliojo planavimo trukmė sunkiai prognozuojama ir priklauso ne tik nuo detaliojo planavimo organizatoriaus, bet ir nuo detalųjį planą derinančių, tikrinančių institucijų, piniginių lėšų planavimas – tik Savivaldybės administracija, rengianti Savivaldybės biudžeto projektą gali įvertinti, kada ir kiek lėšų tikslinga skirti šiam projektui įvertindama lėšų poreikį kitoms miesto reikmėms ir pan.) tarybos sprendime negali būti numatyti konkretūs jų atlikimo terminai. Ieškovių prašomas į Tarybos sprendimą įrašyti vieno mėnesio terminą organizuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Kaune, detalųjį planavimą ir parengti reikiamus dokumentus bei atlikti reikiamas procedūras dėl minėtų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams neatitinka protingumo principo, nes vien detaliojo plano rengimas gali užtrukti kelis metus, todėl ieškovių reikalavimo įpareigoti atsakovą pakeisti Tarybos sprendimo 1.1. ir 1.2. punktus juos papildant, nustatant juose sprendimo įvykdymo terminus, tenkinimas sutrikdytų atsakovo veiklą. Ta aplinkybė, kad Tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendime nurodytos ankščiau galiojančios taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2000 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 65 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“, iš esmės reikšmės neturi, nes šioje dalyje neprieštarauja naujom Taisyklėm patvirtintom 2005 m. rugpjūčio 25 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 924. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovių sklypai pagal Kauno miesto savivaldybės bendrąjį planą (tomas II, b.l.23-25) tikrai patenka į jau minėtą perspektyvinę infrastruktūros teritoriją. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmenys, kurie mano, kad patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus, gali atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus apskųsti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioms institucijoms arba teismui. Ieškovės reikalavimo dėl bendrojo plano nuginčijimo nepareiškė. Ieškovių reikalavimas priteisti iš atsakovo žalą - ieškovių patirtus nuostolius 5000 Lt, kuriuos ieškovės patyrė, kai sumokėjo E. L. 5000 Lt baudą, pagal preliminariosios žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties 10 punktą taip pat nepagrįstas, nes įsipareigojimą parduoti E. L. žemės sklypus su juose esančiais pamatais kartu perduodant projektavimo sąlygas, statybos leidimą bei visą kitą projektinę dokumentaciją, reikalingą dėl žemės sklypuose vyksiančios gyvenamojo namo statybos – dviejų aukštų su mansarda ir cokoliniu aukštu gyvenamojo namo su garažu, prisiėmė savo rizika, taip pat nėra vieno iš sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti - neteisėtų veiksmų (LR CK 6.246 str.), t.y. ieškovės nepateikė įrodymų (LR CPK 178 str.), kurie patvirtintų, kad Savivaldybė neteisėtai atsisakė išduoti statinio projektavimo sąlygų sąvadą gyvenamojo namo statybai sklypuose (duomenys neskelbtini), Kaune, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadą atsisakyta išduoti pagrįstai ir teisėtai. Ieškininiame pareiškime (tomas I, b.l.3-4) ieškovės nurodė, kad 5000 Lt žalą patyrė dėl statybų pabrangimo. Patikslintuose pareiškimuose (tomas I, b.l.54-57, tomas II, b.l.16-21) ieškovės teigia, kad žalą patyrė sumokėdamos pirkėjai E. L. 5000 Lt baudą už dėl jų kaltės nevykdytos preliminarios žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarties, tačiau ieškovės nepateikė neginčijamų įrodymų patvirtinančių, kad jos patyrė 5000 Lt žalą dėl atsakovo kaltės, nes be ginčo sumokėjo pirkėjai baudą, dėl kurios iš esmės nebuvo kaltos. Teismas taip pat konstatavo, kad praleistas ieškinio senaties terminas, o ieškovių nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą. Todėl ieškinys atmestinas ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovės prašo:

1. Panaikinti Kauno m. apylinkės teismo 2008-02-13 sprendimą - dalyje dėl ieškovų atmestų reikalavimų, juos tenkinant, t.y. :

atnaujinti ieškovėms ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl Kauno m. Tarybos 2005-09-29 d. sprendimo Nr.T-530 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Kaune paėmimo visuomenės poreikiams" apskundimo ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažinti, kad ieškovės praleido 1 mėnesio senaties apskundimo terminą dėl svarbių priežasčių - dėl senyvo amžiaus, ligos, sunkios sveikatos būklės ir užsitęsusio susirašinėjimo su atsakovu ir dėl to, kad Kauno m. tarybos 2005-09-29 d. sprendime Nr. T-530 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Kaune paėmimo visuomenės poreikiams'' nebuvo nurodytas konkretus jo apskundimo terminas bei jame nurodytų atitinkamų veiksmų vykdymo terminai.

įpareigoti atsakovą pakeisti Kauno m. savivaldybės tarybos 2005-09-29 sprendimo Nr. T-530 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams" 1.1 ir 1.2 punktus, juos papildant -nustatant juose sprendimo vykdymo terminus - t.y. įpareigoti Kauno m. savivaldybės administracijos direktorių per teismo nustatytą protingą terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini). Kaune detalųjį planavimą ir teismo numatytą protingą terminą parengti reikiamus dokumentus ir atlikti reikiamas procedūras dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Kaune paėmimo visuomenės poreikiams ir teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į Kauno apskrities viršininko administraciją dėl minėtų žemės sklypų (duomenys neskelbtini). Kaune paėmimo visuomenės poreikiams.

2. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Apeliantės teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas netinkamai taikant materialinės teisės normas, todėl turi būti panaikintas. Savo nuomonę grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas formaliai vertino ieškovių prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą bei neištyrė visų įrodymų, turinčių reikšmės šio klausimo išsprendimui ir taip pažeidė LR CPK 14 str. 1 d. bei LR CPK 185 str. 1 d. Dėl šių pažeidimų teismas priėmė neteisingą sprendimą. Teismui neatnaujinus senaties termino Tarybos sprendimo apskundimui būtų pažeista ieškovių teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (LR CPK 5 str.) bei Konstitucijos 30 str. nuostatos, kad asmuo kurio konstitucinės teisės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu iš esmės visiškai neišsprendė klausimo dėl ieškovių pažeistų teisių ir šioje dalyje neatskleidė bylos esmės. Pažeidžiamos savininkų teisės disponuoti turima nuosavybe - t.y. ieškovės turi nuosavybės teise žemės sklypus, kurių paskirtis – namų valdai, bet negali naudotis pagal jų tiesioginę paskirtį, nes jie bus paimamai visuomenės poreikiams, tačiau atsakovui nevykdant savo pareigos ir nesikreipiant į apskrities viršininką dėl ieškovių sklypo paėmimo, susidariusi situacija lieka teisiškai nesureguliuota ir tuo yra pažeidžiamos ieškovių nuosavybės teisės, nes yra apribota CK 4.37 str. įtvirtinta teisė savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Ieškovės mano, kad toks nuosavybės teisų pažeidimas turi būti pašalintas teisminiu keliu, nes susirašinėjimas su atsakovu ir aiškinimasis konkrečių terminių jokių rezultatų nedavė. LR Konstitucijos 23 str. 3 d. numatyta, kad išimtinais atvejais nuosavybės teisė pasibaigia, paimant nuosavybę visuomenės poreikiams. Nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams galimybė numatyta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 str. su išlyga, jog turtas gali būti paimtas visuomenės poreikiams remiantis tarptautinės teisės bendraisiais principais, reiškiančia, jog savininkui turi būti suteikta tikra, visiška ir greita kompensacija, mokama pinigais, atitinkanti realiai nusavinto turto kainą ir išmokėta be nepagrįsto delsimo. Pirmosios instancijos teismas šiurkščiai pažeidė Konstitucijoje ir Žemės įstatyme įtvirtintas savininkų, kurių žemę numatoma paimti visuomenės poreikiams, teises žinoti visas su žemės paėmimu susijusias aplinkybes, aktyviai dalyvauti procese ir ginti savo pažeistas teises ar teisėtus interesus. Teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovių reikalavimo, kad pats teismas nustatytų atsakovui terminus – t.y. įpareigotų atlikti veiksmus „per kitą teismo numatytą protingą terminą“. Toks ieškinio reikalavimo neišsprendimas buvo neteisėtas, nes pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis bendraisiais teisės principais – t.y. teisės analogijos ir protingumo bei teisingumo principais ir apginti ieškovių pažeistas teises, nustatant atsakovui Kauno m. savivaldybės tarybos 2005-09-29 sprendimo T-530 vykdymo konkrečius terminus. Minėtam sprendime turi būti nurodytas sprendimo vykdymo terminas, kaip ieškovių, žemės savininkių, nuosavybės teisų garantija. Pirmosios instancijos teismas netyrė faktinių aplinkybių, kodėl iki šiol niekas neorganizuoja ieškovių žemės sklypų detaliųjų planų rengimo ir nesiruošia artimiausioje ateityje to daryti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovės apeliaciniame skunde nenurodo kokie įrodymai yra neištirti ar neįvertinti. Atsakovo nuomone teismas, priimdamas sprendimą neatnaujinti ieškinio termino kreiptis į teismą, įvertino ieškovių nurodytų priežasčių svarbumą, svėrė ieškovių konstitucinę teisę kreiptis į teismą ir viešųjų interesų apsaugą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl terminų nustatymo, ištyrė aplinkybes - kokias procedūras reikia atlikti ir įvertino tai, kad šių procedūrų atlikimas nepriklauso vien nuo administracijos direktoriaus - ir konstatavo, kad ieškovų prašomas terminas neatitinka protingumo kriterijaus ir tai, kad termino nustatymas apskritai sutrikdytų atsakovo veiklą. Dėl tų pačių priežasčių atmestinas ir ieškovų argumentas, kad teismas nenustatė „kito protingo termino", kaip to buvo prašoma patikslintame ieškinio pareiškime. Be to, atsakovo nuomone, būtų pažeistas dipozityvumo principas (CPK 13 str.), jei teismas savarankiškai būtų nustatęs ieškinio dalyką. Vadovaujantis Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės nutarimu 2005-08-12 Nr. 924, 16 p., disponavimo teisių suvaržymas atsiranda tik apskrities viršininkui priėmus sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, informavus apie tai savininkus ir padarius Nekilnojamojo turto registre žymą, kad pradėta sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Tarybos sprendimas, įpareigojantis Administracijos direktorių parengti dokumentus, reikalingus kreipimuisi Kauno apskrities viršininką dėl sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, neapriboja nei vieno iš nuosavybės teisės turinį sudarančių elementų: nei valdymo, nei naudojimo, nei disponavimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliantės apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas svarstydamas jų prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti, prašymą įvertino formaliai ir neteisingai taikė teisės normas, neatnaujinęs ieškinio senaties termino pažeidė ieškovių konstitucinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teisėjų kolegija dėl šių apeliacinio skundo motyvų pasisako.

Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK arba kituose įstatymuose nenustatytos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės apie 2005m. rugsėjo 29d. Kauno miesto savivaldybės Tarybos ginčijamą sprendimą sužinojo 2005m. spalio 11d., t.y., kada jas Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas raštu Nr. 500-2-582 apie tokį priimtą sprendimą informavo. Tai reiškia, kad ieškovėms apie jų pažeistą subjektinę teisę buvo žinoma 2005m. spalio 11d. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Tarybos sprendimams apskųsti yra nustatytas vieno mėnesio senaties terminas. Toks terminas laikytinas sutrumpintu ieškinio senaties terminu ( CK 1. 125 straipsnio 2 dalis). Sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas pasibaigė 2005m. lapkričio 11d. Ieškovės pateikė ieškinį teismui 2006m. gegužės 22d. ir praleido įstatymo nustatytą terminą ieškiniui pareikšti. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovių prašyme nurodytas aplinkybes padarė išvadą, kad ieškovių senyvas amžius, ligos, sunki sveikatos būklė nekliudė kreiptis į teismą ir į kitas institucijas dėl savo pažeistos teisės gynimo. Teismas nepripažino ieškovių nurodytas priežastis, svarbiomis priežastimis praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada sutinka ir konstatuoja, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Nurodyta teismo išvada atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminę praktiką, suformuotą taikant ir aiškinant ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ( pvz., 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. prieš Lietuvos Respubliką, byla Nr. 3K-3-260/2006; 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Greitkelis“ prieš AB Turto banką, byla Nr. 3K-3-182/2006, 2006m. gruodžio 15d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.R. prieš 240- ąją gyvenamųjų namų savininkų bendriją, A. G., L. K., A. M., A. N., AB banką „Hansabankas“, byla Nr. 3K-3-655/2006 ).

Teisėjų kolegija nurodo, kad tai, jog ieškovės susirašinėjo su atsakovu bei, kad ginčijamame sprendime nebuvo nurodytas konkretus jo apskundimo terminas, objektyviai neužkirto ir neapribojo ieškovėms teisės pareikti ieškinį teisme ir ginti savo pažeistas teises. Tokios apeliančių nurodytos priežastys, negali būti pripažintos svarbiomis priežastimis praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti. Teisėjų kolegija nesutinka ir su kitais apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl priežasčių nepripažinimo svarbiomis ieškinio senaties terminui atnaujinti ir kartu pažymi, kad praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant tik į ieškovo interesus. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų, užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, pusiausvyros.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą tinkamai taikė CK 1.131 straipsnio 1 dalį, nustatė šios teisės normos taikymui reikšmingas bylos aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo ieškovėms atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir priverstinai ginti pažeistą subjektinę teisę, taikant CK 1.131 straipsnio 2 dalį.

Nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, ieškinys gali būti atmestas motyvuojant vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu būdu, teisėjų kolegija nepasisako ir neanalizuoja kitų apeliacinio skundo argumentų dėl ieškinyje pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008m. vasario 13d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algimantas KukalisKolegijos teisėjai Rūta PalubinskaitėArvydas Žibas