Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-10-29 · Civilinė byla Nr. 2S-981-611/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-29
Bylos Nr.
2S-981-611/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Alma Urbanavičienė, Andžej Maciejevski (pran.)
Atsakovas
J. J.
Ieškovas
J. J.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-981-611/ 2008Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 122.2..
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. spalio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Neringos Švedienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui J. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti jos ir atsakovo sūnaus A. J. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui A. J. po 1698 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jis sulauks pilnametystės. Be to, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo jo sūnui A. J. , gim. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą po 1698 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-08-27 nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo J. J. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. J. po 800 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Likusioje dalyje prašymą atmetė. Kadangi, anot ieškovės, atsakovas neteikia išlaikymo savo sūnui, o tokią jo pareigą numato LR CK 3.192 str., teismas, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį bei vadovaudamasis LR CK 3.65 str. sprendė, kad iš atsakovo turi būti priteistas laikinas išlaikymas sūnui.

Šalies argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu atskiruoju skundu prašo pakeisti minėtą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-08-27 dienos nutartį, priteisiant iš jo nepilnamečio sūnaus A. J. išlaikymui ne daugiau kaip po 500 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovas mano, kad priimdamas nutartį pirmos instancijos teismas nesilaikė LR CK ir LR CPK reikalavimų, neišsiaiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymui svarbių aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, todėl teismo nutartis turi būti pakeista ir laikinai priteista kasmėnesinių periodinių išmokų suma turi būti sumažinta. Nurodo, kad, pažeidžiant LR CPK 148 str., jam nebuvo pranešta apie ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo svarstymą, byloje nėra nustatyta aplinkybių ir ieškovė tokių nepateikė, jog pranešimas apie tai keltų grėsmę ar sutrukdytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ar jų taikymą padarytų negalimą. Gavęs pranešimą apie tai, jis galėtų pateikti atsikirtimus, savo argumentus, nurodyti svarbias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi LR CK 3.65 str., nes jis su ieškove nėra sudaręs santuokos, taigi, nėra sutuoktiniai. Tokią laikinąją apsaugos priemonę, kaip laikino išlaikymo priteisimas, numato LR CPK 145 str. 11 p.. Pažymi, kad ieškovės nurodytas vaiko poreikių paskaičiavimas, pagal kurį dvejų metų neturinčiam vaikui reikalingas išlaikymas sudaro 2426 Lt per mėnesį, yra nerealus ir nepagrįstas, paskaičiavimai nepagrįstai padidinti. Jam su ieškove gyvenant kartu, tokios sumos vaikui išlaikyti jie neišleisdavo. Ieškovė ieškinyje nurodė nepagrįstus duomenis apie atsakovo pajamas, ieškovės nurodyto uždarbio jis negauna, vidutiniškai jis gauna tik 1248 Lt per mėnesį. Nurodo, kad jo turtinė padėtis yra blogesnė už ieškovės, jo turimų akcijų vertė, nors nominali siekia 200000 Lt, tačiau realiai yra žymiai mažesnė. Be to, nurodo, kad turi iš ankstesnės santuokos dukrą K. J. , kurios išlaikymo skyrė dalį savo pajamų ir išlaikymui sumokėjo 50000 Lt. Jis sutinka sūnaus A. J. išlaikymui mokėti po 500 Lt per mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pagal LR CPK 145 str. 1 d. 11 p. turi teisę kaip laikinąją apsaugos priemonę taikyti laikino išlaikymo priteisimą, o pagal minėtos normos 13 p. teismas turi teisę taikyti ne tik LR CPK, bet ir kituose įstatymuose numatytas laikinąsias apsaugos priemones. LR CK 3.65 str. 2 d. 4 p. numato, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones- priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kol bus priimtas teismo sprendimas. Sprendžiant klausimą dėl minėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo šioje bylos stadijoje, nevertinami įrodymai iš esmės ir pakanka teismui padaryti prielaidą, kad atsakovas neteikia savo vaikams išlaikymo bei kad, pasitvirtinus ieškovės teiginiams apie tai, bus pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams. Be to, visų pirma, būtina atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus bei užtikrinti jų teisę gauti išlaikymą iš savo tėvų. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas laikino išlaikymo atsakovo nepilnamečiam sūnui klausimą, įvertino bylos duomenis apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, vaiko poreikius, todėl sumažino ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovės pateikti įrodymai dėl išlaikymo sūnui būtino dydžio pagrįstumo šioje proceso stadijoje negali būti vertinami iš esmės, į vaiko amžių ir bendrą pragyvenimo Lietuvoje lygį, į esamą minimalų darbo užmokestį, ieškovės ir atsakovo interesų pusiausvyrą, į tai, kad atsakovo turtinė padėtis dar nėra žinoma, pirmos instancijos teismas teisingai įvertino bylos duomenis, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir iš esmės teisingai parinko teiktino laikino išlaikymo dydį. Tik po bylos išnagrinėjimo iš esmės teismas galės padaryti išvadą dėl ieškovės prašomo išlaikymo dydžio pagrįstumo. Teismui priteisus mažesnį išlaikymą nei yra priteistas laikinas išlaikymas, permokėta suma būtų įskaityta į teismo sprendimu priteistą išlaikymą. Nors LR CK 3.65 str. 2 d. 4 p. vartojama sutuoktinio sąvoka, tačiau atsižvelgiant į Vaiko teisių konvencijoje, LR Vaiko teisų apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtintus principus, kad turi būti vienodai ginamos tiek gimusių santuokoje, tiek gimusių nesusituokusiems asmenims vaikų teisės, kad šiuose norminiuose aktuose vartojamos tėvų ir vaikų sąvokos, o sutuoktinių sąvokos nevartojamos, į LR CK 3.65 str. tikslus, pripažintina, kad LR CK 3.65 str. 2 d. 4 p. norma gali būti taikoma ne tik santuokoje gimusių vaikų atžvilgiu, o ir nesusituokusiems asmenims gimusių vaikų atžvilgiu. Todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad teismas nepagrįstai vadovavosi LR CK 3.65 str.. Kita vertus, LR CK 3.65 str. 2 d. 4 p. ir LR CPK 145 str. 1 d. 11 p. įtvirtintos normos iš esmės yra analogiškos, tik LR CPK 145 str. 1 d. 11 p. taikoma platesniam asmenų ratui.

Atskirojo skundo argumentas, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas neinformavus apie tai priešingos šalies, nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti. Pagal CPK 148 str. 1 dalį, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi pranešti apie tai atsakovui, o šias priemones taikyti nepranešus atsakovui galima tik išimtinais atvejais, kai kyla reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba jų taikymą padarys nebeįmanomą. Ar pranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių svarstymą gali sutrukdyti jų taikymą, teismas sprendžia pagal savo vidinį įsitikimą bei atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas šias aplinkybes įvertino. Kita vertus, iš esmės teisėta teismo nutartis negali būti naikinama vien formaliais pagrindais (LR CPK 328 str., 338 str.), o procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas naikinti teismo nutartį tik tokiu atveju, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (LR CPK 329 str. 1 d.). Esant nurodytai situacijai, darytina išvada, jog preciziškas CPK 148 str. 1 d. laikymasis būtų formalus ir netikslingas, atsakovo teisė pareikšti savo atsikirtimus nebuvo pažeista, nes jis gali tokius nurodyti atskirajame skunde.

Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį nepagrįsta ar neteisėta, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Andžej MaciejevskiTeisėjai Alma UrbanavičienėNeringa Švedienė