- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-21
- Bylos Nr.
- 2A-977-302/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-01401-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rita Kisielienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- L. R.
- Atsakovas
- D. K.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 42-asis notarų biuras, Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras, O. M., B. S., A. S., Vilniaus miesto 28-asis notarų biuras, B. M., Vaiko teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 34.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovui D. K. dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Vilniaus miesto 42-asis notarų biuras, Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras, O. M., B. S., A. S., Vilniaus miesto 28-asis notarų biuras, B. M., Vaiko teisių apsaugos tarnyba, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas L. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė: pripažinti negaliojančiais 2008 m. rugsėjo 29 d. sudarytą testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto 42-ajame notarų biure ir 2008 m. liepos 11 d. sudarytą testamentą, patvirtintą Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog po savo sūnėno A. R. mirties 2008 m. lapkričio 3 d., kuris gyveno tuo pačiu adresu, kaip ir ieškovas, jis kreipėsi į Vilniaus miesto 28-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo, įtraukiant ieškovą į paveldėtojų sąrašą. A. R. nebuvo vedęs ir registruotų jo pavarde vaikų neturėjo, todėl daugiau įstatyminių paveldėtojų nėra. Visas mirusiojo A. R. nekilnojamasis turtas yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas su ieškovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu, adresu (duomenys neskelbtini), t.y. ½ dalies 0,2984 ha žemės sklypo; ½ dalis gyvenamojo namo; ½ dalis ūkinio pastato; ½ dalis ūkinio pastato. Notarų biure ieškovas buvo informuotas, kad yra paliktas A. R. 2008 m. rugsėjo 22 d. testamentas, pagal kurį vienintelis paveldėtojas yra D. K., kuris nėra nei giminaitis, nei kitaip artimai susijęs su mirusiojo šeima. Kadangi mirusysis A. R. mėgo piktnaudžiauti alkoholiu, tad pas jį dažnai lankydavosi įtartini asmenys. A. R. 2008 m. gegužės mėnesį buvo diagnozuotas vėžys, kuris gana greitai progresavo. Testamentas Vilniaus miesto 42-ame notarų biure buvo sudarytas rugsėjo 22 d., likus vos mėnesiui iki A. R. mirties, kas sukelia daug abejonių, dėl A. R. galimybių tuo metu priimti savarankiškus ir apgalvotus sprendimus bei nepriklausomai išreikšti savo valią. Negalėjimą suvokti savo veiksmų ir neapsisprendimą rodo ir tai, kad egzistuoja dar vienas 2008 m. liepos 11 d. Vilniaus rajono 1-ame notarų biure sudarytas testamentas, kuriuo visas turtas paliktas B. M., t.y. taip pat visiškai nepažįstamam ir nesusijusiam giminystės ryšiais asmeniui. Ieškovas taip pat nurodė, jog kartu su A. R. apie 10 metų gyveno sugyventinė O. S. ir du nepilnamečiai vaikai, kuriuos A. R. laikė savais, jais rūpinuosi ir juos išlaikė, dėl to šiuo atveju lieka neaiški vaikų padėtis.
Atsiliepimas
Atsakovas D. K. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas klysta teigdamas, jog atsakovas yra visiškai svetimas asmuo, kadangi paskutinius 6 metus atsakovas artimai bendravo su ieškovu ir jo šeima. Jų ilgalaikį bendravimą bei mirusiojo pasitikėjimą atsakovu patvirtina 2003 m. balandžio 7 d. pasirašyta įpareigojimo (pavedimo) sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo A. R. vardu ir savo sąskaita atlikti visus juridinius ir nejuridinius veiksmus bei įforminti visus būtinus dokumentus, susijusius su nuosavybės teisės atkūrimu į įgaliotojo tėvo turėtą žemę. Atsakovas taip pat nurodė, jog aktyviai padėdavo A. R. ligos metu, pirko jam vaistus, vežiojo pas gydytojus, palaikydavo morališkai. Atkreipė dėmesį, jog po A. R. tėvo mirties padėjo jam priimti palikimą, taip pat, kad niekas iš A. R. artimųjų, nepranešė apie atsiradusį palikimą ir tik atsakovo pagalba buvo sutvarkyti dokumentai. Be to, kad A. R. stiprius vaistus pradėjo vartoti tik 2008 m. spalio 7 d. stipriai pablogėjus sveikatai, t.y. jau ilgą laiką po testamento sudarymo, ką patvirtina ir asmens kompensuojamųjų vaistų pase išrašyti receptai. Dėl to, testamentą A. R. sudarė laisva valia be prievartos ir aiškiai suprasdamas savo veiksmus.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarė N. J. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir mano, jog jis yra neįrodytas. 2008 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto 42-ajame notarų biure prieš sudarant testamentą, buvo nustatyta jo tapatybė bei įsitikinta testatoriaus teisnumu bei veiksnumu. Buvo užmegztas pokalbis rusų kalba, kurio metu buvo nustatyta, jog testatorius serga, ko pasėkoje jam yra sudėtinga kalbėti, tačiau jis aiškiai suvokia supančią aplinką, žmones bei sugeba išreikšti savo mintis ir pageidavimus. Testatorius patvirtino, jog ketina palikti savo turtą atsakovui, kuris yra testatoriaus draugas bei nurodė, jo jokių artimų giminaičių neturi. Jokių aplinkybių, kurios galėtų sukelti abejonių dėl testatoriaus tikrosios valios bei gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, nebuvo nustatyta. Aplinkybė, kad testatoriui 2008 m. gegužės mėn. buvo diagnozuotas vėžys nėra pagrįsta medicininiais dokumentais, tačiau net jei ši diagnozė ir būtų patvirtinta, paprastai asmenys, kuriems diagnozuojami vėžiniai susirgimai iki pat savo mirties suvokia juos supančią aplinką bei žmones. Be to, kaip nurodė ir pats ieškovas, A. R. nebuvo vedęs bei neturėjo vaikų, dėl to į šią bylą įtraukti tretieji asmenys, t.y. B. S. ir A. S., neturėtų teisės pretenduoti į mirusiojo palikimą. Vertinant testatoriaus veiksmus, 2008 m. rugsėjo 22 d. testamento sudarymo momentu, atsižvelgtina į aplinkybę, jog net ir po to, kai testatoriui buvo diagnozuota liga, jis aktyviai sudarinėjo vienašalius ar dvišalius sandorius.
Trečiasis asmuo Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dalyje dėl 2008 m. liepos 11 d. testamento pripažinimo negaliojančiu, nesutinka, taip pat, jog pasirašant 2008 m. liepos 11 d. testamentą buvo nustatyti visi testamento patvirtinimui reikalingi faktai. Pasirašydamas testamentą A. R. adekvačiai suvokė savo veiksmų esmę ir padarinius, buvo blaivaus proto ir raštingas, kas matoma iš pilno vardo ir pavardės parašymo būdo ir manieros, suprato savo veiksmų reikšmę ir juos valdė, testamentą pasirašė laisva valia be prievartos ir suklydimo. Dėl to pagrindo teigti, kad A. R. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-as apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, ekspertizės išvadą, nustatė, jog mirusysis tiek pirmojo, tiek antrojo testamento sudarymo dieną psichikos sutrikimų neturėjo, dėl savo psichikos būsenos jis galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, testamento sudarymo metu testatorius nebuvo įstatymo nustatyta tvarka teismo sprendimu pripažintas neveiksniu asmeniu, todėl preziumuojama, jog testamento sudarymo dieną mirusysis buvo pilnai veiksnus. Be to, teismas sprendė, jog ta aplinkybė, kad testatorius palieka visą savo turtą artimam asmeniui, t.y. atsakovui, kuris juo rūpinasi iki mirties, padėjo jam ligos metu, pirkdavo jam vaistus, vežiojo pas gydytoją, pilnai atitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus bei paties mirusiojo testatoriaus valią ir jo interesus.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
Apeliantas L. R. pateikė apeliacinį skundą ir prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą panaikinti. Nurodo, kad apelianto sūnėnas A. R. mirė 2008 m. lapkričio 3 d., palikęs du nepilnamečius nesantuokinius vaikus. Kadangi mirusiojo vaikai gimė ne santuokoje, o tik bažnytinėse knygose velionis A. R. paminėtas, kaip sūnaus Andrejaus tėvas, dėl to vaikams gauti bent privalomąją palikimo dalį, kai testatorius visą palikimą paliko trečiajam asmeniui nėra teisinių pagrindų. Kadangi pirmosios psichiatrinės-psichologinės ekspertizės išvados, buvo nepalankios atsakovui, teismas sprendime apie tai nutylėjo, o tai apelianto manymu, buvo pakankamas pagrindas testamentą pripažinti negaliojančiu ir mirusiojo turtą palikti įstatyminiams įpėdiniams, apginant mažamečių vaikų interesus. Be to, ekspertai atsakydami į teismo nutartyje pateiktus klausimus, nebuvo kategoriški. Jų nuomone, ligonis tiek 2008 m. liepos 11 d. pasirašydamas testamentą vieno svetimo asmens naudai, tiek 2008 m. rugsėjo 29 d. pasirašydamas testamentą kito svetimo asmens naudai, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Apeliantas taip pat nurodo, jog, kadangi ekspertizės akte ligonio supratimo galimybių laipsnis nebuvo apibrėžtas, apeliantas pirmosios instancijos teisme pageidavo išklausyti ekspertų paaiškinimus teismo posėdžio metu, tačiau teismas atsisakė tenkinti šį apelianto prašymą, kas lėmė, jog teismas vertino tik atsakovui palankesnes ekspertines išvadas ir tai darė vienpusiškai. Dėl to, apeliantas taip pat prašo iškviesti į teismo posėdį abiejų ekspertizės išvadų ekspertus ir juos išklausyti teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas D. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistu ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi 2012 m. balandžio 5 d. ekspertizės aktu, o ne 2011 m. sausio 31 d. ekspertizės aktu, kadangi 2011m.sausio 31 d. buvo atliekama pirminė pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kuri buvo atliekama vieno eksperto ir remiantis pirmine civilinės bylos medžiaga, tačiau vėliau pirmosios instancijos teismui nagrinėjant civilinę bylą ir esant naujiems įrodymams byloje, kilus abejonių dėl pirminės ekspertizės išvadų, buvo paskirta 2012 m. balandžio 5 d. ekspertų komisijos atlikta kompleksinė pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios išvados atsakovo manymu abejonių nekelia. Atsakovas taip pat nurodo, kad ekspertų komisija objektyviai ir nešališkai įvertino A. R. būklę bei pateikė aiškią ir nedviprasmišką išvadą, jog testamentų sudarymo metu A. R. psichikos sutrikimų nenustatyta, dėl savo psichikos būsenos jis galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d.), arba tai numato atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai. Kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių reiktų išeiti iš skundo ribų, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Apeliantas prašydamas panaikinti teismo sprendimą, nurodo, jog teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, o konkrečiai teismas nevertino ieškovo nurodytų aplinkybių ir įrašo bažnytinėse knygose apie tai, jog mirusysis yra A. S. tėvas, taip pat nevertino pirmos psichiatrinės ekspertizės išvados, kuri nepalanki atsakovui.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.
Byloje nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 3 d. mirė ieškovo sūnėnas A. R. (b.l. 4), savo turtą, kurį sudaro ½ dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-7), testamentu, sudarytu 2008-09-22, paliko atsakovą D. K. (b.l. 8), prieš tai 2008-07-11 testamentu mirusysis savo turtą buvo palikęs B. M. (b.l. 9). Kita dalis minėto turto priklauso ieškovui (b.l. 5-7). Ieškovas prašo abu testamentus pripažinti negaliojančiais.
Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.19 straipsnio 1 dalis). Testamentu asmuo nustato savo turtinių ir neturtinių teisių, pareigų bei daiktų likimą po jo mirties. Įstatymų leidėjas tokiam valios išreiškimui nustato atitinkamas sąlygas ir tvarką, tam, kad ši valia būtų išreikšta laisvai paties testatoriaus be pašalinės įtakos. Testamentas yra vienašalis sandoris, kurį privalo sudaryti tik pats asmuo (CK 5.15 str. 1 d.).
Teismas pagal pareikštą ieškovo ieškinį bei vadovaudamasis CK 5.19 straipsnio 1 dalies nuostatomis turėjo patikrinti ar testatoriaus valia palikti savo turtą atsakovui D. K. išreikšta suprantant savo veiksmų esmę ir galėjimu juos valdyti, nes toks buvo ieškinio pagrindas. Kolegija visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog testamento sudarymo dieną mirusysis pilnai suvokė savo veiksmų reikšmę ir jų pasekmes, buvo pilnai socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė (LR CK 1.89 str. 1 d.). Tokią išvadą padaryta įvertinus visų esančių byloje įrodymų visetą, ieškovas neįrodė aplinkybių apie tai, kad mirusysis testamento sudarymo metu negalėjo išreikšti savo tikrosios valios, nes jis dėl psichinės sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų pasekmių. Teismas atsižvelgė į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu bei sudaryto sandorio turinį. Šiuo atveju teismas įvertino ne tik pakartotinės teismo psichiatrinės ekspertizės aktą (b.l. 145-148), tačiau atsižvelgė ir į tai, jog nei apklausti liudytojai, nei kiti asmenys nepatvirtino ieškovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad mirusysis piktnaudžiavo alkoholiu, dėl ko nebuvo išreikšta tikroji jo valia, sudarant ginčijamą testamentą, o taip pat, kad jis dėl psichinės ir fizinės sveikatos negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti testamento sudarymo metu. Pažymėtina tai, kad pakartotinės psichiatrinės ekspertizės išvada atitinka ne tik atsakovų paaiškinimus, tačiau ir testamentus patvirtinusių notarių – trečiųjų asmenų byloje – rašytinius paaiškinimais, jog A. R. pats atvyko į notarinę kontorą bei išreiškė savo valią ir sudarė testamentą, notarėms, tvirtinusioms testamentus, nekilo jokių abejonių dėl testatoriaus išreikštos valios, testatoriaus psichinė būsena bei orientavimasis aplinkoje jokių abejonių ar įtarimų nekėlė. Mirusiojo medicininiuose dokumentuose taip pat nėra jokių įrašų apie tai, kad jis būtų bent konsultuotas psichiatro, ar turėtų kokius nors psichikos negalavimus. Tokiu būdu teismas rėmėsi ne tik teismo psichiatrijos ekspertizę atlikusių ekspertų išvadomis, tačiau ir kitais įrodymais.
Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismo psichiatrinės ekspertizės, kuria atliko teismo psichiatrė ekspertė V. M., išvada (b.l. 55-57) yra visiškai priešinga atliktos antros ekspertizės išvada. Ši išvada nėra priešinga, tačiau ji yra nekonkreti ir yra tik prielaidinė, nes ekspertė padarė tik prielaidą apie A. R. gebėjimą testamento sudarymo metu valdyti savo veiksmus ir suprasti jų reikšmę. Nėra pagrindo išvadai, kad teismas šios ekspertizės nevertino, kadangi ją vertino kaip ir kitus įrodymus, tačiau pagrįstai jos nelaikė pagrindiniu įrodymu, nes sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis. Antros ekspertizės, kurią atliko du ekspertai, išvada yra išdėstyta be prielaidų, pareiškiant tiksliai apie mirusiojo psichiką, ši išvada, kaip jau minėta atitinka ir kitus įrodymus byloje, todėl teismas ja ir vadovavosi grįsdamas sprendimą.
Taip pat sutiktina su teismo išvada, kad ta aplinkybė, jog testatorius paliko visą savo turtą artimam asmeniui, kuris nėra jo giminaitis, tačiau juo rūpinasi iki mirties, padėjo jam ligos metu, pirkdavo jam vaistus, vežiojo pas gydytoją, pilnai atitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus bei paties mirusiojo testatoriaus valią ir jo interesus, o ši jo valia neprieštarauja ir CK 5.19 straipsnio 1 d. nuostatoms.
Apelianto nurodyta aplinkybė, jog bažnytinėse knygose yra įrašas apie tai, jog mirusysis yra A. S. tėvas, nėra tolygu įrašui vaiko gimimo ar civilinės metrikacijos knygose esantiems įrašams apie mirusiojo tėvystę. Šio asmens tėvystė nėra nustatyta. Net jeigu nurodytam asmeniui būtų nustatyta tėvystė, ši aplinkybė nebūtų pagrindas nuginčyti testamentą ieškovo nurodytais pagrindais, ji gali būti tik reikšminga pareiškus reikalavimą dėl privalomosios dalies nustatymo (CK 5.20 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.), nenustatė nei Civilinio proceso kodekso 329, nei 330 str. numatytų pagrindų panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas galioti, o apelianto skundas netenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.