Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-05-18 · Civilinė byla Nr. 2S-812-253/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-18
Bylos Nr.
2S-812-253/2016
Teisminio proceso Nr.
2-38-3-00403-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Pupeikienė

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-812-253/2016

Teisėjas Svajūnas Bliudsukis (Proceso Nr. 2-38-3-00403-2015-1)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.3.2.4; 3.4.5.6; 3.4.5.7.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2016 m. gegužės 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutuojančios R. G. ir UAB „Bankroto valdymas“ atskiruosius skundus dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2016-03-15 nutarties, priimtos sprendžiant prašymą dėl R. G. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo R. G. bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Skuodo rajono apylinkės teismas 2015-10-01 nutartimi iškėlė R. G. bankroto bylą, paskyrė bankroto administratore UAB „Bankroto valdymas“, nustatė 3 mėnesių terminą pateikti teismui tvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą (toliau – planas, mokumo atkūrimo planas). Skuodo rajono apylinkės teismo 2015‑12‑16 nutartimi patvirtintas patikslintas kreditorių ir finansinių reikalavimų sąrašas: E. P. reikalavimas – 14 879,83 Eur.; V. M. reikalavimas 9 557,46 Eur; V. G. reikalavimas 7 240,50 Eur. Skuodo rajono apylinkės teismo 2016-01-04 nutartimi 1 mėnesiui pratęstas terminas mokumo atkūrimo plano projektui pateikti.

Bankroto administratorė 2016-02-09 pateikė teismui prašymą patvirtinti R. G. mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad kreditorių susirinkimas pritarė planui.

Skuodo rajono apylinkės teismas 2016-02-12 priimtoje nutartyje pažymėjo, kad pateiktame mokumo atkūrimo plane siūlomas 8 mėnesių terminas ir skyrė bankroto administratorės prašymą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka bei papildomai pasiūlė kreditoriams ir bankroto administratorei pateikti nuomonę dėl pateikto mokumo atkūrimo plano ir jo termino pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

Skuodo rajono apylinkės teismo 2016-02-22 nutartimi bankroto administratorės prašymas dėl plano tvirtinimo skirtas nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat pasiūlyta bankroto administratorei iki paskirto teismo posėdžio pašalinti plano trūkumus dėl galimo kreditoriaus E. P. teisių pažeidimo.

Šalies argumentai

Bankroto administratorė 2016-03-04 pateikė prašymą dėl pakoreguoto R. G. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo. Nurodė, kad plane numatytas siūlomas 1 metų ir 6 mėnesių plano terminas.

Žemesnės instancijos teismas

Skuodo rajono apylinkės teismas 2016-03-15 nutartimi R. G. mokumo atkūrimo plano netvirtino. Teismas nustatė, kad pakoreguotam planui pritarė 2 iš 3 kreditorių, kurių reikalavimų suma sudaro 53 procentus visos teismo patvirtintos kreditorinių reikalavimų sumos. Atsižvelgdamas į FABĮ 7 str. 5 d. nuostatos redakcijos, galiojančios nuo 2016-01-01, reglamentavimą, kad plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai, bei kreditoriams numatytą teisę reikalauti peržiūrėti terminą atsižvelgiant į aktualią įstatymo redakciją, teismas vertino, kad šiuo atveju pagrįstas suinteresuoto asmens E. P. reikalavimas nustatyti maksimalų mokumo atkūrimo plano terminą. Nustatytas patikslintas mokumo atkūrimo plano terminas yra 1 metų 6 mėnesių, per šį terminą grąžinama tik nedidelė dalis įsiskolinimų. Teismo vertinimu, trumpesnio nei įstatyme nustatyto termino nustatymas mokumui atkurti galimas tik tuo atveju jei gautas visų kreditorių pritarimas arba jei per trumpesnį terminą visiškai grąžinamos skolos. Daryta išvada, kad pateiktas planas neatitinka FABĮ 7 str. 5 d. reikalavimų, dėl to toks planas negali būti patvirtintas. Teismas konstatavo, kad mokumo atkūrimo plano sudarymo etape pasireiškė bankrutuojančio asmens R. G. nesąžiningumas. Bankrutuojantis fizinis asmuo elgiasi nesąžiningai, suderindama tik savo ir daugumos kreditorių nuomonę ir nepaisydama kreditoriaus nuomonės, kuris turi mažiau nei pusę teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Nors E. P. kreditiniai reikalavimai (14 879,83 Eur) sudaro tik 47 proc. teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų, tačiau jau vien šių reikalavimų sumos pakaktų bankroto bylos iškėlimui. Susidaro paradoksali situacija, kai kreditoriai V. M. ir V. G. neatsisako skolos išieškojimo, tačiau savo konkliudentiniais veiksmais parodo, kad nesiekia skolos išieškojimo, sutinka su perpus trumpesniu nei įstatymas numato skolos išieškojimo terminu per kurį atgautų tik 422,38 Eur ir 320,04 Eur skolos. Bankrutuojantis fizinis asmuo, turėdamas kreditorių daugumos palaikymą, akivaizdžiai nededa pastangų taisyti planą. Teismas vertino esant labiau tikėtina, kad kreditoriai V. M. ir V. G. ne savo iniciatyva nusprendė pritarti nenaudingam mokumo atkūrimo planui, ne savo iniciatyva atsisako didelės reikalavimų dalies, o būtent dėl bankrutuojančio asmens daromo poveikio, neteisėtų susitarimų ar net dėl tariamos, ar galimai nebeegzistuojančios, ar įvykdytos prievolės. Minėti kreditoriai nebuvo kreipęsi į teismą dėl skolų priteisimo, nors skolų mokėjimo terminai buvo suėję gana seniai. Teismo posėdžio metu dėl bankroto bylos iškėlimo R. G., pripažino, kad ją ir kreditorius V. M. ir V. G. sieja draugiški santykiai. Teismas vertino, kad R. G. bankroto proceso metu elgėsi nesąžiningai prieš kreditorių E. P.. Teismas konstatavo, kad nepatvirtinus bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano ir nustačius nesąžiningą bankrutuojančio asmens elgesį, fizinio asmens bankroto byla nutrauktina.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja R. G. prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2016-03-15 nutartį ir priimti naują nutartį – patvirtinti 2016-01-29 patikslintą mokumo atkūrimo planą. Nurodo, kad susidarė situacija, jog kreditorių susirinkimas du kartus pritarė R. G. mokumo atkūrimo planui – pirmą kartą buvo patvirtintas su 8 mėnesių plano įgyvendinimo terminu, antrą kartą – su 1 metų ir 6 mėnesių plano įgyvendinimo terminu. Nesutinka su E. P. pozicija ir teigia, kad visa informacija, įskaitant siūlomą plano įgyvendinimo terminą, buvo pateikta kreditoriams, jie galėjo kreiptis į bankroto administratorę kilus neaiškumams. Pirmajame kreditorių susirinkime visi 3 kreditoriai pritarė R. G. plano tvirtinimui. Antrajam kreditorių susirinkimui buvo pateiktas pakoreguotas planas su pailgintu įgyvendinimo terminu iki 1 metų 6 mėnesių, kreditorių susirinkimas vėl pritarė plano tvirtinimui, už plano tvirtinimą balsavo didžioji dauguma kreditorių. Apeliantės teigimu, pareiškėjos mokumo atkūrimo planas, įskaitant jo įgyvendinimo laikotarpį, atitinka FABĮ 7 str. 5 d. reikalavimus, dėl to šiuo pagrindu plano netvirtinti nėra pagrindo. Atkreipia dėmesį, kad plano trukmė atitinka ir šiuo metu galiojančią FABĮ 7 str. 5 d. redakciją. Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju teismas ne tik galėjo, bet ir privalėjo pats nuspręsti, kokia plano trukmė yra sąžininga pareiškėjai ir jos kreditoriams, tačiau ne imtis kraštutinės priemonės – ne tik nepatvirtinti plano, bet ir nutraukti pareiškėjos bankroto bylą. Taip pat pažymi, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl tariamo pareiškėjos nesąžiningumo ir, taikydamas FABĮ 10 str. 1 d. 3 p., nutraukė pareiškėjos bankroto bylą. Teismas neįrodė aplinkybių, kad pareiškėja pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis, dėl ko plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos, iš esmės pateikdamas subjektyvią nuomonę ir išvadas, jog pareiškėja neva yra nesąžininga.

Atskiruoju skundu UAB „Bankroto valdymas“ prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2016-03-15 nutartį ir priimti naują nutartį – patvirtinti 2016-01-29 patikslintą mokumo atkūrimo planą. Nurodo, kad E. P. balsuoti raštu nusprendė pats, taip pat jam buvo pateiktas pareiškėjos mokumo atkūrimo planas, kuriame aiškiai nurodyta, jog siūlomas 8 mėnesių plano įgyvendinimo terminas, taigi prieš E. P. klaidinančių ar apgaulingų veiksmų nepanaudota. E. P. balsavo už plano tvirtinimą ir tik tuomet, kai teismas paragino kreditorius pateikti savo nuomonę dėl neva per trumpo plano įgyvendinimo termino, jis ėmė prieštarauti plano trukmei. Kreditorių susirinkimui buvo pateiktas pakoreguotas planas su 1 metų ir 6 mėnesių įgyvendinimo terminu, kuriam didžioji dauguma kreditorių vėl pritarė. Du kartus pritarus pareiškėjos plano tvirtinimui, atsisakyti tvirtinti pareiškėjos planą visiškai prieštarauja pareiškėjos ir likusių kreditorių interesams, kurių pažeidimo plano netvirtinimo ir bankroto nutraukimo atveju teismas nevertino. Mano, kad nebuvo teisėto pagrindo plano netvirtinti dėl neva neatitinkančio FABĮ įtvirtinto 3 metų termino. Vadovaujantis tuo, kad bankroto procedūroms, pradėtoms iki 2016‑01-01, taikomos nuostatos, galiojusios bankroto bylos iškėlimo metu, pareiškėjos mokumo atkūrimo plane jo įgyvendinimo trukmė galėjo būti numatyta ne ilgesnė negu 5 metai. Šį reikalavimą atitinka tiek pirmasis plano variantas, tiek pakoreguotas teismo ir E. P. prašymu planas. Teismas, spręsdamas dėl plano tvirtinimo, turėjo atsižvelgti ne tik į E. P. interesus, bet ir į pareiškėjos bei kitų kreditorių interesus ir pats svarstyti, kokia plano trukmė šiuo atveju būtų optimaliausia. Taip pat nebuvo pagrindo nutraukti pareiškėjos bankroto bylą FABĮ 10 str. 1 d. 3 p. pagrindu, kadangi teismas pareiškėjos nesąžiningumą konstatavo, vadovaudamasis subjektyvia nuomone ir įžvalgomis.

Atliepimu į atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo E. P. prašo 2013‑03‑15 Skuodo rajono apylinkės teismo nutartį palikti galioti, taip pat inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl skolininkės R. G. ir suinteresuotų asmenų galimų nusikalstamų veikų padarymo. Kreditorius sutinka su teismo motyvais. Taip pat nurodo, kad yra skolininkės R. G. apgautas, jo paskolintus pinigus skolininkė panaudojo ne pagal paskirtį. Skolindamasi iš jo pinigus nuslėpė, kad turi finansinių sunkumų ir yra skolinga daugeliui asmenų, vengė bendrauti, slapstėsi. Mano, kad skolininkės veiksmuose yra sukčiavimo požymiai, numatyti BK 182 str. ir dėl skolininkės bei suinteresuotų asmenų būtų tikslinga kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pažymi, kad pateiktame mokumo atkūrimo plane nebuvo nurodytas mokumo atkūrimo terminas. Kreditoriaus nuomone, kiti kreditoriai yra apsimestiniai, nes nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, neatvyko į teismą, sutiko su trumpu mokumo atkūrimo planu ir pan.

Atsiliepimas

Atsiliepimu UAB „Bankroto valdymas“ prašo tenkinti R. G. atskirąjį skundą. Nurodo, kad pritaria pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytoms aplinkybėms, motyvams ir reikalavimams bei palaiko jos poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netvirtinti bankrutuojančios R. G. mokumo atkūrimo plano ir nutraukti fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 10 str. 1 d. 3 p. pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-02-09 bankroto administratorė pateikė teismui R. G. mokumo atkūrimo planą, kuriame numatyta 8 mėnesių plano įgyvendinimo trukmė, jam kreditorių susirinkimas pritarė vienbalsiai. Skuodo rajono apylinkės teismo 2016-02-12 nutartimi bankroto administratorės prašymas dėl plano tvirtinimo skirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, be to, papildomai pasiūlyta kreditoriams ir bankroto administratorei pateikti nuomonę dėl pateikto mokumo atkūrimo plano ir jo termino pagrįstumo. Kreditoriai V. G. ir R. G. pateikė nuomonę, kad plano trukmė juos tenkina. Tuo tarpu kreditorius E. P. nurodė, kad susirinkimo darbotvarkėje nebuvo numatytas ir aptartas mokumo atkūrimo plano terminas, nurodė, kad jo, kaip kreditoriaus, interesai yra pažeidžiami dėl itin trumpo termino ir pateikė prašymą plano terminą patvirtinti ne mažesnį nei 3‑5 metų laikotarpiui. Skuodo rajono apylinkės teismo 2016-02-22 nutartimi bankroto administratorės prašymas dėl plano tvirtinimo skirtas nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat pasiūlyta bankroto administratorei iki paskirto teismo posėdžio pašalinti plano trūkumus dėl galimo kreditoriaus E. P. teisių pažeidimo. Iš bylos duomenų matyti, kad bankrutuojančios R. G. mokumo atkūrimo planas buvo pakoreguotas ir pateiktas tvirtinti kreditorių susirinkimui. Plane numatytas siūlomas 1 metų ir 6 mėnesių plano įgyvendinimo terminas. Iš 2016‑03-08 kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 nustatyta, kad patikslintam planui pritarė kreditorių dauguma (nepritarė vienas iš trijų kreditorių E. P., kurio reikalavimas, atsižvelgiant į Skuodo rajono apylinkės teismo 2015-12-16 nutartimi patvirtinto patikslinto kreditorių ir finansinių reikalavimų sąrašo duomenis, sudaro 14 879,83 Eur, t. y. 47 proc. visų reikalavimų). Bankroto administratorė 2016-03-04 pateikė teismui prašymą dėl pakoreguoto R. G. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo.

Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros. FABĮ 7 str. nustatyti mokumo atkūrimo plano reikalavimai. Jį parengęs bankrutuojantis fizinis asmuo planą pateikia bankroto administratoriui, o šis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 str. 1, 2 d.). Kai kreditorių susirinkimas pritaria mokumo atkūrimo planui, tai jis teikiamas teismui patvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 str. 4, 5, 9 d.). Teismas turi teisę netvirtinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo pažeista įstatyme nustatyta plano tvirtinimo procedūra (FABĮ 8 str. 7 d.). Atvejais, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, įstatymas nustato kitą procedūrą ir numato teismo teisę įsiterpti į šią procedūrą, kai nustatomos FABĮ 8 str. 3 d. įtvirtintos išimtys (FABĮ 8 str. 3-8 d.).

Šiuo atveju pakoreguotas bankrutuojančios R. G. planas, kuriam kreditorių susirinkime pritarė kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro daugiau kaip pusę teismo patvirtintų reikalavimų sumos, buvo pateiktas patvirtinti teismui. Pažymėtina, kad atskiraisiais skundais skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė dėl konkretaus, t. y. jau pakoreguoto, mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Apeliantų nuomone, planas atitinka FABĮ 7 str. 5 d. reikalavimus, dėl to pirmosios instancijos teismas negalėjo plano netvirtinti šiuo pagrindu.

Vadovaujantis FABĮ 8 str. 7 d., teismui suteikiama teisė tikrinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tvirtinimo procedūros vykdymą. Akcentuotina, kad FABĮ 10 str. 1 d. nuostata imperatyviai numato teismo kompetenciją priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra nors viena iš šioje įstatymo nuostatoje numatytų sąlygų. Vienas iš atvejų teismui priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos (FABĮ 10 str. 1 d. 3 p.). Įstatymas nenumato apribojimo dėl to, kokiame bankroto procedūros etape gali būti atliekamas vertinimas dėl šių aplinkybių paaiškėjimo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad mokumo atkūrimo plano sudarymo etape pasireiškė bankrutuojančio asmens nesąžiningumas. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas paminėjo argumentus dėl plano neatitikties FABĮ 7 str. 5 d. reikalavimas (t. y. dėl plano įgyvendinimo termino). Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas fizinio asmens bankroto bylą nutraukė ne nustatęs FABĮ 10 str. 1 d. 2 p. reglamentuotą sąlygą (t. y. kai teismas nepatvirtina plano), tačiau konstatavęs būtent FABĮ 10 str. 1 d. 3 p. pagrindo buvimą. Taigi matyti, jog duomenys dėl pateikto plano įgyvendinimo termino skundžiamoje nutartyje iš esmės vertinti bylos duomenų visumos kontekste FABĮ 10 str. 1 d. 3 p. taikymo aspektu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paaiškėjus FABĮ 10 str. 1 d. 3 p. numatytoms aplinkybėms ir teismui konstatavus šio pagrindo priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą egzistavimą, tai iš esmės eliminuotų procedūrinį plano (t. y. ir plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas) patvirtinimo klausimo aktualumą, kadangi bankroto byla nebebūtų tęsiama įstatyme numatytu pagrindu.

Vadovaujantis FABĮ 1 str. nuostata, fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2016-04-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016). Fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros.

Apeliantai laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo argumentai dėl pareiškėjos ir kreditorių V. M. bei V. G. tarpusavio santykių yra nepagrįsti ir subjektyvūs, teismo padaryta išvada dėl pareiškėjos R. G. nesąžiningumo yra nepagrįsta ir nebuvo pagrindo nutraukti pareiškėjos bankroto bylą FABĮ 10 str. 1 d. 3 p. pagrindu. FABĮ 10 str. 1 d. 3 p. numatytos dvi sąlygos, kurių visumai esant byla yra nutraukiama: 1) fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie bankroto bylai svarbias aplinkybes, t. y. savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita; 2) dėl pateiktos neteisingos informacijos gali būti neįvykdytos plane numatytos priemonės.

Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismui pagal kompetenciją sprendžiant klausimą fizinio asmens bankroto procese, dėl paaiškėjusių aplinkybių teismui kilo abejonių dėl pareiškėjos pateiktos informacijos apie bankroto bylai svarbias aplinkybes ir jos įsipareigojimus teisingumo bei pareiškėjos sąžiningumo. Nustatyta, kad Skuodo rajono apylinkės teismo 2016‑02‑22 nutartimi bankroto administratorės prašymas dėl plano patvirtinimo skirtas nagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį kviečiant bankrutuojantį asmenį, kreditorius ir bankroto administratorę. Nustatyta, kad į 2016-03-10 paskirtą teismo posėdį atvyko tik suinteresuotas asmuo E. P.. Bankrutuojanti R. G., bankroto administratorė UAB „Bankroto valdymas“, suinteresuoti asmenys (kreditoriai) V. M. bei kreditorius V. G. pateikė prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant. R. G. ir kreditoriai V. M. bei V. G. prašymuose dėl bylos nagrinėjimo jiems nedalyvaujant išreiškė savo pozicijas tik dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos R. G. ir kreditorių V. M. bei V. G. tarpusavio santykių, įsiskolinimų šiems kreditoriams pobūdžio ir realumo bei šių kreditorių elgesio bankroto procese, minėtų asmenų (tiek bankrutuojančio asmens, tiek ir minėtų kreditorių) pozicijos šiuo klausimu nenustatė ir netyrė, nesprendė klausimo dėl minėtų asmenų dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų priemonių pakankamai išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti bei įvertinti visas aplinkybes, reikšmingas teisingam klausimo dėl FABĮ 10 str. 1 d. 3 p. taikymo sąlygų bei bankroto procedūros nutraukimo ar tęsimo išsprendimui.

Kaip minėta anksčiau, šiuo atveju tinkamai neišsprendus minėto klausimo dėl FABĮ 10 str. 1 d. 3 p. taikymo pagrindo, nėra galimybės spręsti dėl bankroto administratorės prašymo patvirtinti mokumo atkūrimo planą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl bankroto administratorės prašymo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p).

Kadangi klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas dėl suinteresuoto asmens E. P. atsiliepime į atskiruosius skundus nurodytų veiksmų vertinimo plačiau nepasisako. Suinteresuotas asmuo, manydamas, kad bankrutuojančio asmens ir kitų kreditorių veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, sudarančių pagrindą inicijuoti ikiteisminį tyrimą, turi teisę savo iniciatyva kreiptis į atitinkamas institucijas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 str., apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2016-03-15 nutartį panaikinti ir perduoti bankrutuojančios R. G. bankroto administratorės prašymą dėl bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano patvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Albina Pupeikienė