Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė Tereza Gerasimovič vykdo 4276,54 Eur skolos išieškojimą iš skolininko Z. A. išieškotojo Vilniaus teritorinės muitinės naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Skolininkas Z. A. niekur nedirba, asmeninio turto, iš kurio gali būti išieškoma, nenustatyta, iš jo areštuotų banko – kredito įstaigų lėšų negauta. Vykdymo metu nustatyta, kad skolininkui Z. A. ir B. A. priklauso vieno kambario butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3206-558/2017 nutraukė Z. A. ir B. A. santuoką, kuri buvo sudaryta 2005-08-25, tačiau nepadalino santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto, t. y. buto. Antstolė Tereza Gerasimovič 2018-08-27 priėmė Turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštavo butą. 2019-09-18 antstolė priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pasiūlė skolininkui Z. A. ir B. A. pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Per antstolės nustatytą terminą sutikimas iš skolininko nebuvo gautas, todėl antstolė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Išieškotojo prašymas teisme gautas nepraleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 667 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų.

Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) trečiosios knygos normos. Duomenų apie galiojančių vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis Vedybų sutarčių registre nėra, todėl skolininko Z. A. ir jo buvusios sutuoktinės B. A. turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju, nutraukus skolininko Z. A. ir B. A. santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasikeitė į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje bendraturčių dalys yra nenustatytos.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio nuostatos.). Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-17 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-484/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.