- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-29
- Bylos Nr.
- I1-7988-554/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01745-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Algis Markevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 20.2.3Žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 37.3Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
- 37.6Kiti su bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygomis susiję klausimai
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. (E. G.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2021 m. liepos 7 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 12 d. iki 2021 m. sausio 18 d.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 12 d. iki 2021 m. sausio 18 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – Alytaus PN) laikino sulaikymo kameroje netinkamomis sąlygomis. Kameroje buvo trys suolai, kurie pritvirtinti prie sienų, o daugiau nebuvo jokio inventoriaus. Be pareiškėjo toje kameroje buvo dar 6 asmenys, todėl pavalgyti visiems nuteistiesiems neužtekdavo vietos ir tekdavo laukti, kol kiti pavalgys, o paskui valgyti atšalusį maistą arba valgyti atsisėdus ant suoliukų indus su maistu laikant rankose. Kadangi laikino sulaikymo kameroje nebuvo įrengtos miegamosios vietos – lovos, nuteistiesiems tekdavo miegoti čiužinius pasitiesus ant žemės, o tai padaryti 7 asmenims 6 kv. m dydžio patalpoje nebuvo paprasta. Todėl tarp nuteistųjų kildavo konfliktai, miegant ant žemės skaudėjo nugarą bei šonus. Alytaus PN administracija nesiėmė jokių veiksmų šiai problemai išspręsti. Nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumą, emocinę depresiją.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Alytaus PN prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 6-9) nurodė, jog nuo 2021 m. sausio 12 d. iki 2021 m. sausio 26 d. pareiškėjas buvo paskirtas į uždarosios zonos kamerų tipo patalpą Nr. 2 (atlikinėjo nutarimu paskirtą nuobaudą), kuri yra 29,51 kv. m ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos. Esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,68 kv. m. Alytaus PN neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjas buvo uždarytas į laikino sulaikymo kamerą, nes jis nebuvo laikinai izoliuotas, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalimi. Skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 2 ir joje atlikinėjo jam 2021 m. sausio 12 d. nutarimu Nr.49-55 paskirtą nuobaudą, todėl pareiškėjo argumentai dėl buvimo laikino sulaikymo kameroje yra atmestini. Kamera Nr. 2 atitiko asmenų kalinimui nustatytiems reikalavimams. Turimais duomenimis visą skundžiamą laikotarpį pareiškėjas šioje patalpoje buvo laikomas vienas. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo Alytaus PN kamerų tipo patalpos yra aprūpintos tinkamai. Visi baldai, esantys kamerose, yra tvarkingi, pritvirtinami prie grindų ar sienų. Lovos, spintelės, suolai, stalas, spintelės, pakabos kaip ir kitas inventorius yra nuolat prižiūrimas ir esant reikalui skubiai remontuojamas. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus PN dėl skunde nurodytų aplinkybių susijusių su kalinimo sąlygomis kuriose nors gyvenamosiose patalpose, nesikreipė. Pareiškėjui niekada nebuvo sudarytos išskirtinės, blogesnės nei kitiems nuteistiesiems, bausmės atlikimo sąlygos.
Nurodė, kad pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam esant kalinamam Alytaus PN laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 12 d. iki 2021 m. sausio 18 d.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas sieja su tuo, jog vertinamuoju laikotarpiu jis kartu su kitais 6 asmenimis buvo laikomas 6 kv. m ploto laikino sulaikymo kameroje, kurioje buvo tik 3 suolai, nebuvo lovų, todėl pareiškėjas negalėjo tinkamai pavalgyti ir išsimiegoti.
Atsakovo atstovas pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, jog pareiškėjas nuo 2021 m. sausio 12 d. iki 2021 m. sausio 18 d. nebuvo laikomas laikino sulaikymo kameroje, o atlikinėjo Alytaus PN direktoriaus nutarimu paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpoje Nr. 2 (b. l. 11, 13–14, 15–28). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad paminėta kamera yra 29,51 kv. m ploto (b. l. 12), pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas (b. l. 15–28), todėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo" nustatyta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma kamerų tipo patalpose pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista. Be to, į bylą pateikta fotonuotrauka patvirtina, jog kamerų tipo patalpoje yra įrengtos lovos, stalas, suolai, spintelės (b. l. 35). Taigi, vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas tinkamomis sąlygomis, todėl atsakovo atstovo Alytaus PN neteisėti veiksmai nekonstatuotini.
Nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. G. (E. G.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.