Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Kęstučio Jucio, Svajūno Knizlerio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo E. B. prašymas dėl laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu, sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-779/2009 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 24 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje bei jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo skųstas ir įsiteisėjo 2009 m. gegužės 28 d.

E. B. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-104-172/2010 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 181 straipsnio 3 dalyje bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu jam paskirta subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie šios bausmės pridėjus dalį neatliktos pagal 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendį bausmės, E. B. paskirta galutinė subendrinta 16 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendį paliko nepakeistą.

2016 m. birželio 9 Vilniaus apygardos teisme buvo gautas nuteistojo E. B. prašymas vadovaujantis BK 190 straipsnio ir 75 straipsnio naujų redakcijų pagrindu, sušvelninti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtą jam bausmę. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad nėra teisinio pagrindo švelninti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu E. B. paskirtos bausmės.

Skunde nuteistasis E. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei priimti naują nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl bausmės sušvelninimo. Nurodo, kad BK 190 ir 75 straipsnių pakeitimai buvo priimti gerokai vėliau nei Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendis, t. y. BK 190 straipsnio pakeitimai įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., o BK 75 straipsnio pakeitimai – 2015 m. kovo 24 d. Nuteistasis mano, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta per griežta bausmė, todėl jo atžvilgiu turi būti taikomos nurodytos pakeistos BK 190 ir 75 straipsnių nuostatos bei sušvelninta paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo E. B. skundas atmetamas.

BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turtintiems teistumą. BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis, o to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis).

Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, kurioje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi pagal naująjį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas ir tiems asmenims, kurie nuteisti laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už tyčinius sunkius nusikaltimus.

Nuteistasis E. B. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu taip pat ir už labai sunkaus nusikaltimo (BK 129 str. 2 d. 9 p.) padarymą bei nuteistas galutine subendrinta 16 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taigi šiuo atveju nėra formalių Baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų, kurių pagrindu E. B. būtų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, kadangi BK 75 straipsnį taikyti galima tik asmenims, nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Be to, pagal naujausią kasacinio teismo formuojamą praktiką, BK 75 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik baudžiamąją bylą nagrinėjant instancine tvarka, t. y. pirmosios ar apeliacinės, arba kasacinės instancijos teisme, šios nuostatos netaikytinos bausmės vykdymo procese (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-386-746/2015, 2K-502-699/2015, 2K-525-648/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendis įsiteisėjęs, teisėtas ir galiojantis, todėl bausmės vykdymas E. B. negali būti atidėtas ir šiuo pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad taip pat nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo dėl BK 190 straipsnio nuostatų taikymo. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymas Nr. XII-1481), kurioje numatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu E. B. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (akto redakcija, galiojusi 2008 m. gegužės 24 d. iki 2008 m. birželio 27 d.), kur buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Šiuo nuosprendžiu E. B. nuteistas už tai, kad sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu. Taigi, šiuo atveju E. B. padarytos veikos kvalifikavimui pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį nėra reikšmingas sunaikinto ar pagrobto turto vertės dydis. Minėti BK 190 straipsnio 1 dalies pakeitimai neturi įtakos E. B. padarytos veikos kvalifikavimui pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį bei bausmės švelninimui. Todėl švelninti Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu E. B. paskirtą bausmę pagrindo nėra.

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu E. B. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kur numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė dėl savanaudiškų paskatų, ir 181 straipsnio 3 dalį, kur numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas prievartavo didelės vertės turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijai didelės vertės turto sąvoka nebuvo pakeista, todėl šiuo atveju minėti BK 190 straipsnio 1 dalies pakeitimai neturi įtakos E. B. padarytų veikų kvalifikavimui pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 181 straipsnio 3 dalį bei bausmės švelninimui. Todėl švelninti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu E. B. paskirtą bausmę pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, keisti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo E. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.