Telšių apylinkės teismo įsakymas

2019-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-701-721/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-15
Bylos Nr.
1-701-721/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41780-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nadežda Kiubienė
Kaltinamasis
R. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-701-721/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41780-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.1; 2.12.1.4 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 15 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Nadežda Kiubienė,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Editos Ročytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 1) Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. kovo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį galutine bausme – 40 parų arešto, bausmę atlikęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2019 m. rugsėjo 29 d., apie 17.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,25 promilių neblaivumas), kilus žodiniam konfliktui su seserimi J. K., kambaryje pargriovė ją į lovą, kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai J. K. į veidą, laužė kairę ranką, sakydamas, jog išlauš, taip smurtaudamas sukėlė seseriai J. K. fizinį skausmą. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. J. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), pas mamą G. G., jai priklausančiame bute. Mamos bute gyvena jo sesuo J. K. su vaikais. 2019 m. rugsėjo 29 d., dienos metu, mamos rūsyje, vienas buvo išgėręs nedaug alaus ir vyno, tiksliai kiek negali pasakyti. Rūsyje turi pasidaręs kambarį, kad kartais netrukdytų mamai ir sesei, ten kartais gyvena. Vakare ėjo į butą pasiimti maisto, priėjo prie buto durų, jas darė, mama stovėjo prie buto durų, kažką ji ant savęs apsipylė ir pradėjo šaukti. Sesuo J. K. atbėgo iš kambario ir pasakė: „ko tu mamą skriaudi“, tuomet jis atsakė, kad nenusišnekėtų, kad mama pati apsipylė kažkuo, prieš mamą nesmurtavo. Tada tarp jo ir sesers J. K. kilo konfliktas. Sesuo šaukė ant jo. Jis susinervino ir prieškambaryje seseriai J. K. suėmė už rankos, kurios tiksliai, nepamena ir ją patraukė į šoną, pasakė, kad čia nieko nėra, apsipylė ir tiek. Pasakė, kad ji lenda kur nereikia lįsti. To momento, kad jai kumščiu sudavė į veidą, nepamena, bet gal ir galėjo suduoti stumdamas ją už rankos. Nuoširdžiai gailisi, bandys sesers atsiprašyti (b. l. 64-65).

Kaltinamojo kaltė be jo paties asmeniško prisipažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusiosios J. K. parodymais, kuri apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 29 d. apie 17.50 val., būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini) išgirdo kaip mama G. G. sušaukė. Išėjusi iš kambario pamatė, kad mama guli ant grindų, o šalia ant batų dėžės sėdėjo jos brolis R. J.. Ji priėjo prie mamos, kad galėtų padėti jai atsistoti, nes ji sunkiai vaikšto ir paklausė brolio ką jis daro. Tada brolis pradėjo pulti ant jos. Ji nubėgo į kambarį, o brolis atbėgęs iš paskos, ją pargriovė ant lovos ir pradėjo su rankos kumščiu smūgiuoti jai į veidą. Jis daug kartų bandė pataikyti, bet ji atsispyrusi su kojomis į jį, išvengė kelių smūgių, nors vieną kartą pataikė jai į veido dešinę pusę. Pradėjo laužti kairę ranką, sakydamas, kad ją išlauš. Į jos prašymus, kad apsiramintų, nereagavo. Jis išgirdo, kad mama laiptinėje šaukia, tai ją paleido ir išbėgo prie mamos. Mama jai sakė, kad jis pribėgęs ją pastūmė laiptinėje, bet kadangi ji šaukė, jis išėjo į namus ir paprašė drabužių teigdamas, kad tuoj jį išveš policija. Atvykus policijai jį išsivežė. R. J. buvo girtas, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo agresyvus. Nurodė, kad tai vyksta nuolatos, o tokie jos brolio veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 1-3).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad J. K. nurodė, jog jos brolis R. J. smurtavo jos atžvilgiu, o būtent sudavė vieną smūgį į veido sritį kumščiu ir laužė ranką, kas sukėlė jai fizinį skausmą. Taip pat užfiksuota įvykio vietos apžiūra, kad įvykio vieta randasi adresu (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių bute. Butas randasi antrame aukšte, durys po dešine puse. Įėjus į butą patenkama į koridorių, po dešine puse yra durys vedančios į tualeto kambarį, po kaire puse palei sieną stovi prieškambaris. Koridoriumi nuėjus iki galo po dešine puse yra įėjimas į kambarį. Kambaryje po dešine puse yra durys vedančios į virtuve, po to šalia yra po dešine puse sofa lova, po kaire puse yra sekcija šalia sekcijos yra durys vedančios į kitą kambarį. Kambaryje po dešine puse yra komoda, šalia stovi dviejų durų spinta. Priešais stovi minkštas kampas, prie kampo po kaire puse stovi dviejų durų spinta ir šalia spintos stovi viengulė lova (b. l. 1-3).

Informaciniu pranešimu ROIK 0119000524843, iš kurio matyti, jog 2019 m. rugsėjo 29 d. buvo gautas pranešimas apie tai, kad kaimynas muša savo mamą, asmuo labai agresyvus ir neblaivus (b. l. 15-18).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalu Nr. ARJK-0148, kuriame užfiksuota, kad 2019 m. rugsėjo 29 d. 18.30 val., R. J. nustatytas 1,25 promilių neblaivumas. (b. l. 19-21).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam R. J. pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi kaltinamasis fizinį smurtą naudojo savo sesers, su kuria kartu gyvena, atžvilgiu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis 2019 m. rugsėjo 29 d., būdamas neblaivus, kilus žodiniam konfliktui su seserimi J. K., kambaryje pargriovė ją į lovą, kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, laužė jos kairę ranką ir taip smurtaudamas sukėlė sesei J. K. fizinį skausmą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios duotus parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jie nekelia abejonių, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – teistas (b. l. 34-46), baustas administracine tvarka (b. l. 47-53), bedarbis (b. l. 54), esantis psichiatrinio gydymo įskaitoje (b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog nusikalstama veika padaryta apsvaigusio nuo alkoholio asmens ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas recidyvistu, t. y. nusikalstama veika padaryta teisto už tyčinį nusikaltimą asmens, neišnykus teistumui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama prokurorės pareiškime siūloma bausmė – areštas 75 paroms.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, R. J. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 29 d. 18.20 val. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. 15.25 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 1 arešto parai, t. y. įskaitytina 1 arešto para (b. l. 67, 71).

Be to, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo sesę, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 72-73).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. J., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti areštu 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. J. paskirti galutinę bausmę – areštą 50 (penkiasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme ir laikyti, kad R. J. yra atlikęs 1 (vieną) arešto parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, R. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąjį įsakymą R. J. įteikti pasirašytinai.

Išaiškinti R. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Nadežda Kiubienė