- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-05
- Bylos Nr.
- 2-9119-638/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- K. S.
- Atsakovas
- VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės
- Advokatai
- Rūta Čilinskaitė
Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė, sekretoriaujant Eglei Šiugždinytei, dalyvaujant ieškovo K. S. atstovei advokatei Rūtai Čilinskaitei, atsakovo VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės atstovei A. K., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovui VšĮ Respublikinė Kauno ligoninė dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas patikslino ieškinį ir reiškė tokius reikalavimus: pripažinti neteisėtu atsakovo 2014-02-20 įsakymą Nr. P-458 dėl ieškovo atleidimo iš filialo Krikščioniškieji gimdymo namai direktoriaus ir akušerio ginekologo konsultanto pareigų neteisėtu; į darbą negrąžinti; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-04-20 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti 2858,01 Lt nepagrįstai sumažinto atlyginimo už 2014 m. sausio ir vasario mėnesį; priteisti 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ( t.2, b.l. 83-94).
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė advokatė Rūta Čilinskaitė prašė patenkinti ieškinį ir paaiškino, kad ieškovas nuo 2002-07-08 dirbo VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės filialo Akušerijos ir ginekologijos klinikoje Krikščioniškieji gimdymo namai direktoriumi ir nuo 1999-07-30 pagal atskirą darbo sutartį 0,25 etato gydytojo akušerio-ginekologo pareigose. 2013-10-17 atsakovo ligoninės direktorius nustatė naują ligoninės struktūrą, kuri turėjo būti vykdoma nuo 2014-01-01. Vienas iš struktūrinių pasikeitimų elementų buvo ligoninės filialų veiklos nutraukimas nuo 2014-01-01, vietoje filialo Krikščioniškieji gimdymo namai buvo įsteigta Akušerijos ir ginekologijos klinika Krikščioniškieji gimdymo namai. Ieškovui 2013-12-19 buvo įteiktas įspėjimas, kad jis bus atleistas iš darbo pagal LR DK 129 str. dėl struktūrinių pertvarkymų, nes nelieka jo darbo vietos. Ieškovui buvo pasiūlyta toliau dirbti 0,25 etato darbo krūviu gydytoju akušeriu-ginekologu. Nurodė, kad atleidimas iš darbo buvo neteisėtas, nes jokie realūs struktūriniai pertvarkymai, dėl kurių būtų nelikę ieškovo darbo vietos, neįvyko, nors filialo pavadinimas pakeistas į pavadinimą klinika, tačiau vadovo pareigybė išliko, todėl ieškovas, prieš pertvarkymą dirbęs filialo direktoriumi, galėjo toliau dirbti klinikos vadovu. Be to, ieškovas nepagrįstai buvo perkeltas į prastovą, dėl ko sumažėjo jam mokamas darbo užmokestis, į prastovą buvo perkeltas atgaline data. 2014-02-20 ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal abi darbo sutartis, nors nebuvo jokio pagrindo atleisti iš darbo pagal antrąją darbo sutartį 0,25 etato darbo krūvio gydytojo pareigų. Atsakovo veiksmais ieškovui buvo padaryta ir neturtinė žala- ieškovui nepranešant buvo svarstoma apie galimybę palikti jį darbo vietoje, vykdomas jo veiklos patikrinimas. Į darbą būti grąžintas nepageidauja, nes mano, kad nebūtų sudaryta sąlygų dirbti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė A. K. prašė ieškinio netenkinti. Paaiškino, kad ligoninės direktorius turi teisę nustatyti etatų struktūrą ligoninėje, todėl struktūrinius pakeitimus pradėjo dar 2013-10-17. Nuo 2014-01-01 suderinus su steigėju- Sveikatos apsaugos ministerija - buvo nuspręsta panaikinti filialus ir vietoje jų įsteigti klinikas. Klinikų vadovo pareiginiai nuostatai iš esmės skyrėsi nuo filialo direktoriaus pareiginių nuostatų. Filialo direktorius buvo daugiau administratorius, nedirbo gydomojo darbo, o klinikų vadovas turėjo būti gydantis gydytojas. Atsakovas laikė, kad ieškovas neturi gydomojo darbo patirties, dėl to yra vykdomas ikiteisminis tyrimas. Todėl 2013-12-19 atsakovo darbuotojų grupė gamybiniame pasitarime sprendė, kas turėtų užimti klinikos vadovo pareigas. Įvertinę ieškovo kaip gydytojo kvalifikaciją, taip pat pirmenybės teises būti paliktam dirbti lyginant su filialo direktoriaus pavaduotojo, skyrių vedėjų kandidatūromis, pasirinko klinikos vadove paskirti buvusią skyriaus vedėją R. B.. Konkursas į klinikos vadovo pareigas iki šiol nėra paskelbtas ir nėra įvykęs. Kadangi klinikos vadovo pareigas pradėjo eiti kita darbuotoja, tai nuo 2014-01-01 ieškovui buvo paskirta prastova. Anksčiau įteikti ieškovui įsakymo dėl prastovos nebuvo įmanoma, todėl buvo įteikta 2014-01-23. Apie naujas laisvas darbo vietas ieškovas turėjo galimybę sužinoti iš ligoninės interneto puslapio. Ieškovas buvo atleistas ir iš gydytojo pareigų, nes jis nepranešė, kad po struktūrinių pertvarkymų sutinka dirbti 0,25 etato krūviu gydytojo pareigose.
Ieškinys tenkinas iš dalies.
Nustatyta, kad ieškovas nuo 2002-07-08 darbo sutartimi Nr. 3712 buvo priimtas dirbti Kauno 3-ios klinikinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos padalinio Krikščioniškieji gimdymo namai vadovu, nuo 2002-11-21 pareigos pervadintos į filialo Krikščioniškieji gimdymo namai direktoriaus ir darbo sutarties terminas nustatytas iki bus išrinktas filialo direktorius konkurso būdu ( t.1, b.l. 27-30). Be to, 1999-07-30 darbo sutartimi Nr. 93 ieškovas buvo priimtas dirbti 0,25 etato darbo krūviu Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų akušerijos skyriaus gydytojo akušerio-ginekologo pareigose ( t.1, b.l. 22-26). 2013-12-23 ieškovui buvo įteiktas įspėjimas, kad „po dviejų arba keturių mėnesių (priklausomai nuo aplinkybių, nurodytų DK 130 str. 1 d. arba DK 129 str. 4 d.)“ jis bus atleistas iš darbo vadovaujantis DK 129 str. 2 d. kadangi nuo 2014-01-01 „filiale Krikščioniškieji gimdymo namai naikinama direktoriaus pareigybė“ ( t.1, b.l. 9). Atsakovo generalinio direktoriaus 2013-12-31 įsakymu Nr. K-3276 ieškovui paskelbta prastova kaip filialo direktoriui ir kaip gydytojui akušeriui ginekologui konsultantui nuo 2014-01-01 iki 2014-02-24 ( t.1, b.l.64). Atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu 2014-02-20 Nr.P-458 nuspręsta atleisti iš darbo ieškovą K. S., filialo Krikščioniškieji gimdymo namai direktorių ir gydytoją akušerį ginekologą konsultantą 2014-02-24 pagal LR DK 129 str. 2 d. ( darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų) ( t.1, b.l. 8).
Aiškinant ir taikant DK 129 straipsnį, reglamentuojantį darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad darbo sutarčiai šiuo pagrindu nutraukti būtina šių juridinių faktų visuma: tinkamai įgyvendinta darbdavio iniciatyva (darbuotojo įspėjimas); svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis; faktas, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą. Darbuotojui užginčijus teismine tvarka darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 straipsnį, darbdavys privalo įrodyti šių faktų buvimą (CPK 178 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje R. L. v. UAB „Ilsinta“, bylos Nr. 3K-3-227/2004; 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje E. S. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-665/2005; kt.).
Dėl įspėjimo
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įspėjime apie atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva dėl svarbių priežasčių šios priežastys turi būti nurodytos taip, kad įspėjimas atitiktų savo paskirtį. Turi būti nurodyta: konkreti darbo sutarties nutraukimo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas, atleidimo iš darbo data, atsiskaitymo su darbuotoju tvarka (DK 130 straipsnio 2 dalis). Įspėjime nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežasties konkretumas vertinamas darbuotojo požiūriu, nes būtent darbuotojas turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties darbdavys ketina nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2005).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, kad atsakovo įteiktame įspėjime ieškovui nė vienas iš trijų būtinų įspėjimo elementų nebuvo nurodytas tinkamai, konkrečiai ir aiškiai. Atleidimo iš darbo priežastis įspėjime nurodoma taip: „dėl ligoninėje vykdomų struktūrinių pertvarkymų (...) nuo 2014 m. sausio 1d. filiale Krikščioniškieji gimdymo namai naikinama direktoriaus pareigybė“ ( t.1, b.l.8). Iš įspėjimo formuluotės atrodo, kad filialas išlieka, tik direktoriaus pareigybė yra naikinama. Tuo tarpu įspėjime nurodomu įsakymu 2013-12-19 Nr.1-415 ( t.1, b.l.34) buvo patvirtintas ligoninės etatinių pareigybių sąrašas, iš kurio matyti, kad vietoje filialo Krikščioniškieji gimdymo namai buvo nustatyta Akušerijos ir ginekologijos klinika Krikščioniškieji gimdymo namai, kurioje vadovo pareigybė liko ( t.1, b.l.61). Atleidimo iš darbo data įspėjime apskritai nenurodyta: „po dviejų arba keturių mėnesių (priklausomai nuo aplinkybių, nurodytų DK 130 str. 1 d. arba DK 129 str. 4 d.)“. Tokį įspėjimą gavusiam darbuotojui negali būti aišku, po dviejų ar po keturių mėnesių jis bus atleistas iš darbo ir nuo kurių DK 130 str. 1 d. arba DK 129 str. 4 d. nurodomų aplinkybių atleidimo data priklauso. Apskritai pasakytina, kad įstatymo tekste nėra nurodomos jokios aplinkybės, įstatyme yra nurodomos sąlygos, kurioms esant nustatoma vienokia ar kitokia elgesio taisyklė, ir atsakovo paminėtuose DK straipsniuose tų sąlygų išvardinta visa eilė. Aplinkybės – tai konkretūs faktai, kurie gali būti ar nebūti realioje situacijoje. Darbdavys turėtų aiškiai pasakyti, kokias realiai egzistuojančias aplinkybes/faktus jis turi galvoje ir kokią taisyklę iš įstatyme išdėstyto sąrašo jis ketina taikyti įspėjamo darbuotojo atžvilgiu, o darbuotojas turi teisę konkrečiai žinoti, nuo kurios dienos jis nebedirbs pas darbdavį. Atsiskaitymo su darbuotoju tvarka taip pat nurodyta netinkamai: „išmokant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, jei nebus gautas prašymas suteikti šias atostogas ir priklausantį darbo užmokestį, išeitinę išmoką, atsižvelgus į nepertraukiamą darbo stažą įstaigoje“. Darbdavys, nenurodęs, nuo kurios dienos ketina atleisti darbuotoją, negali pasakyti, už kiek dienų paskirs kompensaciją už nepanaudotas atostogas, be to, nesuprantama, kodėl nenurodo, kokio dydžio išeitinę išmoką ketina mokėti. Toks darbdavio elgesys sukuria netikrumo atmosferą, nes tik iš anksto žinodamas, kokia išeitinė išmoka, kokia kompensacija už atostogas bus mokama, darbuotojas gali šias sumas pasitikrinti, reikalui esant, paprašyti perskaičiuoti, kas leistų išvengti ginčų ir pan.
Tame pačiame įspėjime atsakovas toliau dėsto, kad siūlo ieškovui ir toliau dirbti 0,25 etato krūviu gydytojo akušerio ginekologo konsultanto darbą, kad darbo sąlygos bus tokios: skyrius- VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinika Krikščioniškieji gimdymo namai, pareigybė- gydytojas akušeris ginekologas, krūvis- 0,25 etato, atlyginimas -413,25. Toliau įspėjime nurodoma ieškovui per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo informuoti, ar sutinka toliau dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, o per nurodytą terminą nepateikus sutikimo laikys, kad ieškovas nesutinka toliau dirbti ir nutrauks darbo santykius. Atsakovo atstovė aiškino, kad dėl struktūros pertvarkymų keitėsi viena iš pagrindinių ieškovo darbo sutarties dėl gydytojo akušerio ginekologo pareigų sąlygų, t.y. keitėsi darbdavys, todėl buvo reikalingas darbuotojo sutikimas dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Su tokia atsakovo pozicija teismas nesutinka. Darbo sutartis su ieškovu dėl 0,25 etato gydytojo darbo buvo sudaryta darbdavio, kuris 1999-07-30 buvo VšĮ Krikščioniškieji gimdymo namai ( t.1, b.l. 22). 2011-06-28 buvo patvirtinti nauji Krikščioniškųjų gimdymo namų nuostatai ( t.2, b.l. 40-44), pagal kuriuos Krikščioniškųjų gimdymo namų steigėju tapo VšĮ Respublikinė Kauno ligoninė ( nuostatų 5 p.), pats filialas neteko juridinio asmens teisių ( Nuostatų 3p.), vadinasi, jau nuo 2011-06-28 ieškovo kaip 0,25 etato krūviu dirbusio gydytojo darbdaviu tapo VšĮ Respublikinė Kauno ligoninė. Pagal planuojamą 2014-01-01 struktūros pertvarkymą, filialas kaip struktūrinis padalinys yra pavadinamas Akušerijos ir ginekologijos klinika. DK 138 str. 1 d. nustatyta, kad įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, jų pavaldumo, steigėjo ir pavadinimo pasikeitimas, įmonės, įstaigos, organizacijos sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos, organizacijos, verslo ar jo dalies perdavimas, negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Vadinasi, iš darbuotojo negali būti reikalaujama išreikšti sutikimą tęsti darbo santykius dėl to, kad pasikeis struktūrinio padalinio, kuriame jis dirba, pavadinimas. Spręstina, kad ieškovas buvo nepagrįstai įspėtas, kad su juo gali būti nutraukta darbo sutartis dėl 0,25 etato krūvio gydytojo pareigų dėl to, kad jis nepareikš sutikimo toliau dirbti pagal jau sudarytą ir galiojančią darbo sutartį.
Dėl struktūrinių pertvarkymų
Ieškovas buvo atleistas iš darbo 2014-02-20 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-458 nuo 2014-02-24 pagal DK 129 str. 2 d. (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų).
DK 129 str. 2 d. nustato, kad svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. Teismas, nagrinėjantis ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetetingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju.
Atsakovo VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės įstatų, patvirtintų 2012-04-05 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-297, 35.13 p. nustatyta, kad įstaigos administracijos vadovo kompetencijai priskiriama nustatyti ir tvirtinti įstaigos struktūrą ( t.2, b.l. 118 ).
Atsakovo generalinis direktorius 2013-10-17 įsakymu Nr. 1-320 patvirtino VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės struktūrą ir nustatė, kad veikla ligoninėje pagal šiuo įsakymu patvirtintą struktūrą organizuojama ir vykdoma nuo 2014-01-01 ( t.1, b.l.33 ir b.l. 116). Iš struktūros schemos matyti, kad vienas iš struktūros padalinių yra Akušerijos ir ginekologijos klinika. Ankstesnėje struktūroje (patvirtintoje generalinio direktoriaus 2011-09-01 įsakymu Nr. 1-207) buvo numatytas filialas Krikščioniškieji gimdymo namai ( t. 2, b.l. 150).
Atsakovo direktoriaus 2013-12-19 įsakymu Nr. 1-415 buvo patvirtintas įstaigos etatinių pareigybių sąrašas ( t.1, b.l. 47-63). Iš šio sąrašo matyti, kad klinikoje Krikščioniškieji gimdymo namai gydytojų ir jiems prilygintų pareigybių yra 21,25, tame skaičiuje yra klinikos vadovo gydytojo akušerio ginekologo – 1 etatas, administratoriaus- vyriausiojo slaugytojo -1 etatas ( t.1, b.l.61). Iki pasikeitimų galiojęs atsakovo etatinių pareigybių sąrašas, patvirtintas generalinio direktoriaus 2013-10-31) numatė filiale Krikščioniškieji gimdymo namai gydytojų ir jiems prilygintų pareigybių 29,50 etatų, tame skaičiuje filialo direktoriaus 1 etatą ir direktoriaus pavaduotojo 1 etatą ( t.2, b.l.165-167).
Tarp šalių nėra ginčo, kad buvusio filialo Krikščioniškieji gimdymo namai, o nuo 2014-01-01 Akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškieji gimdymo namai pagrindinės veiklos pobūdis nepasikeitė. Tiek ankstesnėje struktūroje, tiek naujoje struktūroje padalinys Krikščioniškieji gimdymo namai turi vadovą, dirbantį 1 etato krūviu. Palyginus VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės filialo Krikščioniškieji gimdymo namai direktoriaus pareigų instrukciją ( t.2, b.l. 46-49) ir VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškieji gimdymo namai vadovo- gydytojo akušerio ginekologo pareigų instrukciją ( t.2, b.l. 132-135) matyti, kad tiek filialo direktorius, tiek klinikos vadovas į pareigas turi būti skiriamai viešo konkurso būdu. Tarp šalių nėra ginčo, kad į Klinikos vadovo pareigas konkursas nebuvo paskelbtas ir nėra paskelbtas iki šio teismo spendimo priėmimo dienos. Toliau lyginant pareigines instrukcijas matyti, kad filialo direktoriaus patyrimas turėjo būti ne mažesnis kaip 2 metų administracinio darbo stažas, o klinikos vadovo- ne mažesnė negu 5 metų klinikinio darbo patirtis akušerijos ir ginekologijos srityje. Klinikos vadovas turi turėti galiojančią gydytojo akušerio ginekologo licenciją. Ieškovas nurodė, kad jis turėjo patyrimą, reikalingą užimti klinikos vadovo pareigas, nes turi gydytojo akušerio-ginekologo licenciją, kurios galiojimo sustabdymas buvo panaikintas ir patvirtintas licencijuojamos veiklos sąlygų laikymasis 2010-03-31 Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus įsakymu ( t.3, b.l.34). Atsakovas nurodė, kad šiuo metu yra kreipęsis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir ikiteisminis tyrimas yra atliekamas siekiant nustatyti, ar ieškovas, sudaręs darbo sutartį dėl gydytojo akušerio ginekologo darbo 0,25 etato krūviu, iš tikrųjų atliko darbą ir ar pagrįstai gavo atlyginimą. Tačiau teismas pažymi, kad sprendžiant ieškovo atleidimo iš darbo klausimą ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas ir ieškovo gydytojo licencija nebuvo sustabdyta ar panaikinta. Net ir šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas automatiškai nereiškia, kad ieškovo kaip gydytojo licencija yra sustabdoma ar panaikinama. Atsakovas neįrodė, kad 2014-02-24, kai ieškovas buvo atleistas iš darbo, jo turima gydytojo akušerio ginekologo licencija buvo sustabdyta, panaikinta ar pan. Ieškovo kaip gydytojo darbo praktika yra skaičiuojama nuo 1987 m. ( t.3, b.l.79, 89), todėl spręstina, kad ieškovas atitiko patyrimo reikalavimus, nustatytus Akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškieji gimdymo namai vadovo pareigoms užimti. Taip pat ieškovas turi vadovavimo darbo patirtį, ne mažesnę kaip 3 metai. Darytina išvada, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas kokiu nors aspektu neatitiko reikalavimų, nustatytų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškieji gimdymo namai vadovo pareigoms užimti.
Neatmestina, kad egzistuoja ir tinkamesnių, labiau kvalifikuotų, labiau patyrusių kandidatų užimti klinikos vadovo pareigas. Tačiau atrinkimo procedūra turi būti atliekama viešo konkurso būdu, kaip ir yra numatyta jau minėtoje klinikos vadovo pareiginėje instrukcijoje. Atsakovas pateikė 2013-12-19 VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės gamybinio pasitarimo protokolo išrašą Nr. 39 ( t.1, b.l.135-139). Atsakovas nepateikė vidaus norminio akto, kuriame būtų nustatyta tokio valdymo organo kaip gamybinis pasitarimas teisinis statusas, kompetencija, sudėtis, sušaukimo tvarka, darbo tvarka ir pan., todėl teismas sprendžia, kad gamybinis pasitarimas apskritai nebuvo įgaliotas spręsti klausimą dėl klinikos vadovo (laikino ar nuolatinio) paskyrimo. Iš paties protokolo matyti, kad pasitarimo tikslas buvo laikinų klinikų vadovų paskyrimas likviduojamuose filialuose ir klinikų vadovų atlyginimų nustatymas likviduojamuose filialuose. Pasitarimo pradžioje konstatuojama, kad per likusį laiką iki sausio 1 d. sudėtinga paskelbti konkursus klinikų vadovų pareigoms užimti, todėl siūloma laikinai, iki konkursų būdu bus išrinkti klinikų vadovai, jais skirti esamus ligoninės darbuotojus. Toliau yra pradedama svarstyti, kuris buvusio filialo darbuotojas būtų tinkamiausias užimti klinikos vadovo pareigas ir sprendžiama pirmenybės teisė pagal LR DK 135 str. nuostatas tarp ieškovo K. S., filialo direktoriaus, V. R., filialo direktoriaus pavaduotojo, Akušerijos skyriaus vedėjos R. B. ir Ginekologijos skyriaus vedėjo K. S.. Teismas sprendžia, kad toks pirmenybės teisių svarstymas buvo neteisėtas ir nereikalingas, atsakovas tokiu svarstymu siekė tik atleisti iš darbo ieškovą, nors būtent ieškovo užimta darbo vieta faktiškai išliko ( tiek filialas, tiek klinika turi vadovą, dirbantį 1 etato krūviu). Tiek Akušerijos, tiek ginekologijos skyrių vedėjų darbo vietos išliko, tik darbo krūvis jiems buvo mažinamas iki 0,5 etato, todėl tas darbo vietas užimančių darbuotojų atleisti nereikėjo, reikėjo tik keisti jų darbo sutartis. Filialo direktoriaus pavaduotojo darbo vieta buvo naikinama, tačiau iš paties gamybinio pasitarimo protokolo matyti, ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad K. S. išėjo į pensiją, todėl vienos darbo vietos panaikinimo problema išsisprendė natūraliai.
Spręstina, kad dėl atsakovo įstaigoje atliktų struktūrinių pertvarkymų nebuvo poreikio ir pagrindo atleisti iš darbo ieškovą, iki kol nėra surengtas konkursas Akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškieji gimdymo namai vadovo pareigoms užimti. Darbo sutartis dėl filialo Krikščioniškieji gimdymo namai direktoriaus pareigų su ieškovu buvo nutraukta neteisėtai.
Kaip jau minėta, sulyginus darbuotojų ir pareigybių skaičių buvusiame filiale Krikščioniškieji gimdymo namai ir Akušerijos ir ginekologijos klinikoje Krikščioniškieji gimdymo namai, matyti, kad gydytojų pareigybių skaičius sumažėjo nuo 29,50 etatų iki 21,25 etatų. Gydytojų pareigybių skaičiaus sumažėjimas leistų daryti išvadą, kad atsakovui reikėjo sumažinti gydytojų skaičių Akušerijos ir ginekologijos klinikoje ir dėl to galbūt buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį su ieškovu dėl 0,25 etato krūvio gydytojo akušerio ginekologo darbo. Tačiau atsakovas šio klausimo nekėlė ir nesprendė: ieškovui įteiktame įspėjime, priešingai, nurodė, kad yra galimybė likti dirbti 0,25 etato krūvio gydytojo akušerio ginekologo darbą, nesvarstė klausimo, ką iš dirbusių gydytojų atleisti, ką palikti dirbti, ir darbo sutartį su ieškovu nutraukė tik dėl to, kad jis neišreiškė sutikimo pasilikti dirbti pagal tą pačią, jau anksčiau sudarytą darbo sutartį. Todėl teismas sprendžia, kad darbo sutartis su ieškovu dėl gydytojo akušerio ginekologo darbo buvo nutraukta neteisėtai.
Ieškovas neprašė grąžinti jo į ankstesnį darbą, nurodė, kad tinkamų sąlygų dirbti nesitiki, santykiai su atsakovo administracija yra pašliję. Ieškovas į darbą negrąžintinas. Ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos ( 2014-02-24) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos po 202,90 Lt (priskaityta suma, sudedamos vidutinės dienos uždarbio sumos už abi darbo sutartis, 182,90Lt+20Lt, čia ir toliau skaičiavimui duomenys naudojami iš atsakovo pažymų t.1, b.l.65 ir 101) už kiekvieną darbo dieną ( už laikotarpį nuo 2014-02-24 iki 2014-09-05 suma yra 38956,80 Lt su mokesčiais). Piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas atleidimo iš darbo dieną buvo paskaičiuota už 23,23 darbo dienas. Papildomai priteistina piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2014-02-24 iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos ( 14,73 kalendorinės dienos), kompensacijos suma 2092,10 Lt (skaičiuojama nuo 28 kalendorinių dienų atostogų per metus) (DK 170 str. 1 d. 9 p.). Išeitinė išmoka nepriteistina, kad kadangi išeitinė išmoka ieškovui buvo paskaičiuota ir nuspręsta išmokėti atleidimo iš darbo dieną ( t.1, b.l. 8) ir išeitinės išmokos dydis išlieka tas pats (nepasieks 240 mėnesių iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo, DK 140 str. 1 d.5,6 p.). Laikytina, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Dėl kito darbo siūlymo
Teismui pripažinus, kad ieškovas buvo netinkamai įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą ir darbo sutartys su juo buvo nutrauktos nepagrįstai, aplinkybės dėl tinkamo kito darbo siūlymo netenka teisinės reikšmės ir nedaro įtakos atleidimo teisėtumui, todėl analizuojamos trumpai. Ieškovas nurodė, kad jam nebuvo siūlomas kitas darbas. Atsakovo atstovė nurodė, kad kitas darbas buvo pasiūlytas jau pačiame įspėjime, kuriame buvo siūloma ieškovui „ir toliau dirbti 0,25 etato krūviu gydytojo akušerio ginekologo konsultanto darbą“. Tokio pasiūlymo teismas nelaiko tinkamu kito darbo siūlymu, nes ieškovas jau ir iki įspėjimo dirbo 0,25 etato gydytojo darbą, atsakovas tik keitė kai kurias darbo sutarties sąlygas, tai nebuvo naujo darbo siūlymas ieškovui. Toliau atsakovo atstovė aiškino, kad naujos pareigybės buvo nuolat skelbiamos įstaigos interneto tinklapyje, todėl ieškovas galėjo domėtis ir pretenduoti į kitas darbo vietas. Tokia atsakovo pozicija nelaikytina tinkama DK 129 str. 1 d. prasme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, turi pareigą ieškoti galimybių perkelti atleidžiamą iš darbo darbuotoją į kitą darbą ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą, o šią pareigą darbdavys privalo vykdyti per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, įskaitant darbuotojo atleidimo iš darbo dieną (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. L. v. UAB „Ilsinta“, bylos Nr. 3K-3-227/2004, LAT byla Nr. 3K-3-111/2011). Vadinasi, darbdavys, vykdydamas pareigą perkelti darbuotoją į kitą darbą turi būti aktyvus, t.y. ieškoti ir svarstyti galimybes dėl darbuotojo perkėlimo, o ne nurodyti tinklapį ir liepti pačiam darbuotojui domėtis naujomis darbo vietomis. Laikytina, kad kitas darbas ieškovui nebuvo siūlomas, nors tokių galimybių atsakovas turėjo ( žr. t.1, b.l.109-115).
Byloje buvo apklaustas liudytojas D. P., kuris paaiškino, kad jis dirbo VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje, buvo darbo grupės atsakovo ligoninės struktūros pertvarkymams atliki narys ir darbo grupei buvo suformuota užduotis parengti ligoninės filialų veiklos nutraukimo planą. Liudytojas parodė, kad dar iki naujos struktūros įsigaliojimo, buvęs ligoninės generalinio direktoriaus patarėjas K. M. buvo priimtas dirbti direktoriumi valdymui ir pristatydavo save įvairiuose dokumentuose ir televizijos laidose kaip direktoriaus pavaduotoją valdymui. Liudytojas D. P. 2014-08-14 pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė spręsti klausimą dėl jo ir/arba atsakovo atstovės A. K. padarytų nusikalstamų veikų, t.y. melavimo teismui ( t.3, b.l.135-136). Teismas nenustato požymių tokios nusikalstamos veikos, kaip melagingų parodymų davimas teismui nei liudytojo D. P. veiksmuose, nei atsakovo atstovės A. K. veiksmuose. Ta aplinkybė, kad K. M. pristatydavo save kaip direktoriaus pavaduotoją valdymui atitinka tikrovę ( t.3, b.l. 137-139), tačiau toks pareigų pavadinimas buvo netikslus ir tuos netikslumus padarė pats K. M.. Iš atsakovo atstovės pateiktų atsakovo generalinio direktoriaus įsakymų matyti, kad 2013-11-15 K. M., dirbęs generalinio direktoriaus padėjėju buvo perkeltas dirbti direktoriumi valdymui ir 0,25 etato krūviu direktoriaus patarėju ( t.3, b.l. 133-134). Tačiau teismas sprendžia, kad aplinkybės dėl K. M. perkėlimo, taip pat dėl naujo etato- direktoriaus valdymui- įsteigimo dar iki struktūrinių pertvarkymų pradžios, neturi įtakos išvadai, kad ieškovas K. S. buvo neteisėtai atleistas iš darbo, nes K. S. darbo vieta iš esmės išliko ir iki konkurso paskelbimo jis turėjo reikiamą patyrimą eiti klinikos vadovo pareigas ir turėjo būti paliktas tose pareigose.
Dėl prastovos
Atsakovo direktoriaus 2013-12-31 įsakymu Nr. K-3276 atsižvelgiant į tai, kad „nutraukus filialo Krikščioniškieji gimdymo namai veiklą (...) panaikinta direktoriaus pareigybė ir (ieškovui) nepasiūlytas kitas darbas, ieškovui paskelbtos prastovos direktoriui K. S. nuo 2014-01-01 iki 2014-02-24 apmokant ¾ jo vidutinio darbo užmokesčio direktoriaus pareigose ir gydytojui akušeriui ginekologui konsultantui K. S. nuo 2014-01-01 iki 2014-02-24 apmokant 30 proc. Vyriausybės nustatyto minimaliojo valandinio atlygio už kiekvieną prastovos valandą ( t.1, b.l. 64). Nors įsakymas dėl prastovos paskelbimo ieškovui buvo įteiktas tik 2014-01-23, tačiau tarp šalių nėra ginčo ir iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad ieškovas nuo 2014-01-01 į darbą nėjo ( t.1, b.l.66,67).
Prastova ne dėl darbuotojo kaltės yra tokia padėtis darbovietėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių ( gamybinių ar kt.) ( DK 122 str.). Atsakovo direktoriaus įsakyme objektyvi priežastis prastovai atsirasti nurodoma kaip filialo direktoriaus pareigybės panaikinimas. Teismas jau pasisakė, kad ieškovo atleidimą iš darbo dėl pareigybės panaikinimo laiko neteisėtu, nes filialas kaip struktūrinis padalinys buvo pervadintas į Akušerijos ir ginekologijos kiniką, kurios vadovo pareigybė išliko, iš dalies susiaurinus ir pakeitus funkcijas. Iš esmės pareigybė nebuvo panaikinta, ir nebuvo kliūčių neleisti ieškovui toliau tęsti darbą klinikos vadovo pareigose. Todėl teismas sprendžia, kad prastova ieškovui kaip buvusio filialo direktoriui buvo paskelbta neteisėtai ir nepagrįstai. Ieškovui priteistinas atlyginimo skirtumas, kurio jis neteko dėl paskelbtos prastovos, t.y. ¼ dalis direktoriaus atlyginimo, kas sudaro už visą prastovos laiką 1728,75 Lt ( priskaityta suma, duomenys skaičiavimui naudojami iš atsakovo pateiktos pažymos t.1, b.l.65).
Nesuprantama, kodėl prastova buvo paskelbta ieškovui dalyje dėl 0,25 etato krūvio gydytojo darbo. Jau minėta, kad ieškovui teiktame įspėjime dėl atleidimo iš darbo atsakovas pripažino, kad 0,25 etato gydytojo pareigybė išlieka, nes siūlė ieškovui pasilikti dirbti šiame darbe, todėl nebuvo jokios objektyvios priežasties, dėl ko šio darbo nebuvo galima ieškovui suteikti. Be to, nepagrįstai ieškovui buvo nustatytas tik 30 proc. minimaliojo valandinio atlygio mokėjimas prastovos metu. Toks mokėjimas yra leidžiamas, jeigu darbuotojas raštiškai atsisako jam pasiūlyto darbo ( DK 195 str. 4 d.). Šiuo atveju pačiame direktoriaus įsakyme dėl prastovos paskelbimo yra konstatuojama, kad ieškovui nepasiūlytas kitas darbas, todėl turėjo būti mokama 2/3 vidutinio atlygio ( DK 195 str. 3 d.). Tačiau pripažinus patį prastovos paskelbimą neteisėtu, ieškovui priteistinas atlyginimo skirtumas, kuris šios darbo sutarties atveju sudaro 575,20 Lt ( skaičiavimui duomenys naudojami iš atsakovo pažymų t.1, b.l.65 ir 101).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Ieškovas nurodė, kad dėl darbdavio neteisėto, nekorektiško elgesio, psichologinio spaudimo, viešo informacijos paskleidimo, darbdavio siekio perdėtai kontroliuoti, siekio skirti drausminę nuobaudą, kreipimosi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jam buvo padaryta neturtinė žala, jis patyrė pergyvenimus, sumažėjo kitų asmenų, darbuotojų pasitikėjimas juo kaip vadovu, kaip specialistu. Patirtą neturtinę žalą vertina 12 000 Lt.
Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis).
DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006, nutartis byloje Nr. 3K-3-213/2012).
Teismas įvertina, kad ieškovas buvo netinkamai įspėtas dėl atleidimo iš darbo, kas sukėlė jam netikrumo jausmą, nes nebuvo aiškiai pasakyta, kada bus atleistas iš darbo, ieškovas buvo neteisėtai atleistas iš darbo, per įspėjimo laikotarpį nebuvo siūlomas kitas darbas, nepagrįstai buvo paskelbta prastova. Atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu 2014-02-04 Nr. 1-46 buvo įsakyta atlikti neplaninį auditą (...) siekiant įvertinti gydytojo akušerio ginekologo konsultanto K. S. teiktų akušerijos ginekologijos paslaugų įvertinimą VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės akušerijos skyriuje ( t.1, b.l. 96). Teismas nekvestionuoja atsakovo teisės skirti auditą ir tikrinti pavaldžių darbuotojų veiklą įvairiausiais aspektais, tačiau 2014-02-04 įsakymas dėl neplaninio audito yra nekonkretus, nesuprantamas, todėl be tiesioginės paskirties dar sukuria darbuotojui ir netikrumo jausmą, nes nesuprantama, ką vadovas tikrins, kokie darbo aspektai kelia darbdavio nepasitenkinimą, dėl kurio rengiamas neplaninis auditas. Nors audito tikslas buvo „įvertinti teiktų medicinos paslaugų įvertinimą“, galbūt reikėtų suprasti, įvertinti teiktų gydytojo paslaugų kokybę, tačiau iš 2014-02-22 vidaus audito ataskaitos matyti, kad buvo tikrinama, kaip mokėti priedai prie atlyginimo kitiems darbuotojams, kaip saugoma ir perduodama archyvui medicininė dokumentacija, daromos išvados, kad ieškovas neteisėtai ėmė darbo užmokestį ( t.1, b.l. 97-100). Nekonkretus audito užduoties suformavimas, tikrinimas ieškovo veiklos toje dalyje, dėl kurios nebuvo suformuluota užduotis direktoriaus įsakyme, laikytini neteisėtais atsakovo veiksmais, dėl kurių ieškovas patyrė neturtinę žąlą. Tų aplinkybių, kad atsakovas tikrino, ar ieškovas laikėsi darbo drausmės, kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovo atžvilgiu, teismas nelaiko neteisėtais atsakovo veisimais, dėl kurių būtų pagrindas atlyginti ieškovui neturtinę žalą. Neteisėtais atsakovo veiksmais nelaikytinos ir publikacijos laikraščiuose, nes ieškovas neįrodė, kad atsakovas pateikė laikraščiams tikrovės neatitinkančią, ieškovą žeminančią informaciją. Teismas sprendžia, kad ieškovui padaryta neturtinė žala vertintina 2000 Lt, ši suma priteistina iš atsakovo.
Ieškovas duomenų apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei 1361 Lt. Pašto išlaidos nepriteistinos, nes jos mažesnės negu 10 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str. teismas
Nusprendė:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti neteisėtu ieškovo K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo atsakovo VšĮ Respublikinė Kauno ligoninė generalinio direktoriaus 2014-02-20 įsakymu Nr. P-458. Į darbą negrąžinti. Laikyti, kad darbo sutartys: 1999-07-30 Nr.93 ir 2002-07-08 Nr.3712 yra nutrauktos šiuo teismo spendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti ieškovui K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės, įm.k. 135042056, darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos ( 2014-02-24) iki šio teismo sprendimo paskelbimo dienos ( 2014-09-05) 38 956,80 Lt ( trisdešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt šešis litus ir 80 ct, priskaityta suma) ir po 202,90 Lt ( du šimtai du litus ir 90 ct, priskaityta suma) už kiekvieną darbo dieną nuo šio teismo sprendimo paskelbimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 2092,10 Lt ( du tūkstančius devyniasdešimt du litus ir 10 ct, priskaityta suma) piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 2303,95 Lt ( du tūkstančius tris šimtus tris litus ir 95 ct, priskaityta suma) darbo užmokesčio už prastovos laiką, 2000 Lt ( du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės, įm.k.135042056, 1361 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio valstybei sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.