Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Ieškinyje nurodė, kad patyrė moralinę žalą, dvasinius išgyvenimus, stresą, dvasinius sukrėtimus per Lietuvos Respublikos veiksmus. Valstybė, atstovaujama Kalėjimų tarnybos, pažeidžia Bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 31 straipsnio 3 dalies nurodymą, kad „perkėlimas galimas tik tais atvejais kai jo dalyvavimo negalima užtikrinti garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo ar kitomis priemonėmis būdais“. Jį perkeldavo į Šiaulių kalėjimą nuo 2025-01-14 dienos iki šio skundo patikrinimo dienos daugiau kaip 10 kartų (datas ir laikotarpius pateiks atsakovas), nors jo dalyvavimą privalėjo ir galėjo užtikrinti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu. Per tai jam nebuvo laiku sudarytas socialinės reabilitacijos planas, jis nebuvo įgyvendinamas. Be to, per nuolatinius etapavimus prarado darbą (buvo įdarbintas į (duomenys neskelbtini), nes išvežus ir laikant jį Šiaulių kalėjime į darbą negalėjo vykti, to nenumato teisės aktai, jie tam nepritaikyti. Vėliau negalėjo dirbti ir per atsakovo kaltę, nes nuolat buvo laikomas Šiaulių kalėjime uždaro režimo sąlygomis neteisėtai priskiriant jį prie kitokių laikymo sąlygų, nei numatyta atviro tipo vietoje. Atsakovas neįgyvendino jo pareigos ir teisės dirbti atliekant bausmę atviro tipo kolonijoje, pažeisdamas BVK 31 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuolat perkeldavo jį iš atviro tipo bausmės atlikimo vietos į uždaro režimo bausmės atlikimo vietą ir laikant ypač skiriančiomis sąlygomis nuo atviro tipo bausmės atskyrimo vietos, neleidžiant dirbti, susirastoje darbovietėje. Be to, atsakovas ne tik neįgyvendino jo teisės ir pareigos dirbti atliekant bausmę atviro tipo kolonijoje, bet ir perkėlė ji 2025-05-29 sprendimu į pusiau uždaro tipo koloniją dėl to, kad nedirbo atlikdamas bausmę atviro tipo kolonijoje, nors pats atsakovas neįgyvendino ieškovo pareigos dirbti atliekant bausmę atviro tipo kolonijoje, nes nuolat ji perkelinėdavo iš atviro tipo kolonijos, kur privalėjo dirbti, į Šiaulių kalėjimą, kur jam neįmanoma įsidarbinti, nes nuolatos buvo vežiojamas ir laikomas skirtinguose kalėjimuose skirtingomis sąlygomis. Be to, atsakovas Šiaulių kalėjime ieškovą laikė ilgiau nei 7 paras, kitais atvejais laikydavo trumpiau nei 7 paras, bet dėl nuolatinio perkėlinėjimo atsakovas siekė priversti jį prie savižudybės išprotėjimo nuo patiriamų kančių. Jis norėjo dirbti, buvo įsidarbinęs, bet atsakovas neįgyvendino ieškovo teisės atlikti bausmę atviro tipo kolonijoje, dirbant ir gyvenant pagal atviro tipo kalėjimo taisykles. Pakeitė dėl pačios Lietuvos valstybės kaltės ieškovo bausmės atlikimo sąlygas, paverčiant bausmės atlikimą kankinimu ir nežmonišku elgesiu su ieškovu. Visiškai prarado pasitikėjimą Lietuvos valstybe per tokį kalėjimų tarnybos elgesį su juo. Prašo atsakovą pateikti visus duomenis, kokiomis dienomis, nuo kurios valandos dienos ieškovas būdavo konvojuojamas ir kurią valandą būdavo konvojavimo dieną apgyvendintas Šiaulių kalėjime ir nuo kurios valandos būdavo konvojuojamas iš Šiaulių kalėjimo ir kelintą valandą pristatytas į Pravieniškių 1 kalėjimo atviro tipo koloniją, nes etapavimo metu visas procesas užtrukdavo apie 8 valandas, būdavo be pietų ir vakarienės. Pagal BVK nuteistasis privalo atlikti bausmę vienoje ir toje pačioje kolonijoje. Jis buvo pagal BVK nukreiptas į atviro tipo kalėjimą Pravieniškių, bet didesnę nei pusę atliktos bausmės atliko ne atviro tipo kalėjime, o uždaro tipo Šiaulių kalėjime. Prašo, kad atsakovas pateiktų dienotvarkę atviro tipo kalėjimo Pravieniškių ir Šiaulių kalėjimo, kuriame jis buvo laikomas, paaiškinimą, kokiai grupei jis buvo priskirtas pagal BVK tuo metu, kai buvo laikomas Šiaulių kalėjime, iš kurio matysis didelis skirtumas. Be to, prašo, kad atsakovas pateiktų ir pasivaikščiojimų kiemeliu Pravieniškių 1 atviro tipo kalėjimo ir Šiaulių kalėjimo dydžius, nes Šiaulių kalėjime pasivaikščiojimo kiemelio dydis apie 20 kv. metrų, o Pravieniškių atviro tipo kolonijos apie 1 hektaras. Šiaulių kalėjime jį išleidžia tik 1.30 val. pasivaikščioti, o Pravieniškių atviro tipo kolonijoje galima išeiti neribotą laiką gryname ore. Be to, prašo įtraukti papildomą atsakovą Panevėžio apylinkės teismą, nes organizuojant teismo posėdžius teismas pažeidė BVK 31 straipsnio 3 dalį ir atsisakė užtikrinti jo dalyvavimą nuotoliniu būdu. Dėl Lietuvos policijos departamento ir Vidaus reikalų ministerijos netinkamų konvojavimo maršrutų jis konvojuojamas į teismą netiesiogiai iš bausmės atlikimo vietos, o per Šiaulių kalėjimą. Tai yra iš pradžių vežamas į Šiaulių kalėjimą, teismo dieną atvyksta Panevėžio AVPK policijos pareigūnai, veža į Panevėžio miestą, po teismo posėdžio į Šiaulių miestą, po to į Pravieniškes veža viešojo saugumo tarnyba. Tai yra bereikalingas eikvojimas lėšų ir jo kankinimas. Jei būtų buvęs suderintas tinkamas maršrutas, tai būtų vežamas ne iš Pravieniškių į Šiaulius, po to į Panevėžio miestą, po to vėl į Šiaulių m., po to į Pravieniškes, o būtų vežamas iš Pravieniškių m., į Panevėžį ir atgal į Pravieniškių m. Mano, kad atsakovas Lietuvos valstybė privalėjo užtikrinti dalyvavimą nuotoliniu būdu, o ne vežiojimais į teismo posėdžius šimtais kilometrų be pietų maisto ir kankinančiom sąlygom. Be to, 1 Pravieniškių atviro tipo kalėjimo darbuotojai laikotarpyje nuo 2025-01-14 dienos iki 2025-15-29 dienos apgyvendindavo vienoje lovoje su juo kitą nuteistąjį. Tai yra, vienoje lovoje buvo priregistruoti du nuteistieji, ieškovas ir kitas nuteistasis, dėl to patyrė stresą ir dvasinius išgyvenimus. Nes kol kitą nuteistąjį perregistruodavo į kitą lovą, jie būdavo registruoti vienoje ir toje pačioje vietoje ir lovoje. Žalos dydį vertina 7000 Eur, tai moralinė žala už kankinimus, nežmonišką elgesį su ieškovu, per kurį prarado pasitikėjimą Lietuvos valstybe, nuolatos yra dvasiniuose sukrėtimuose, nežino kaip toliau atrodys Lietuvos valstybė elgdamasi su ieškovu.