Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, iki suėmimo (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015 m. sausio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį – 5 metų laisvės atėmimo bausme;

2) 2018 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, rūpintis ir išlaikyti šeimoje augantį mažametį vaiką;

3) 2019 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo metu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

4) 2021 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsniu, 64¹ straipsniu – 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, BK 72² ir BK 73 straipsniais, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – 6 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

5) 2022 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, skiriant intensyvią priežiūrą 8 mėnesių terminui, nustatant buvimo vietą (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. ir viso bausmės atlikimo laikotarpiu paskirti įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje bei įpareigojimą pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

7) 2022 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsniu, 64¹ straipsniu – 60 parų arešto bausme;

8) 2022 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 145 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsniu, 64¹ straipsniu – 60 parų arešto bausme;

10) 2023 m. gegužės 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendį ir laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. spalio 30 d. 00 val. 45 min. iki 2022 m. spalio 31 d. 13 val. 45 min., taip pat įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

2023 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymui Nr. XIV-1925, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, nustatyta gautinė bausmė – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo;

11) 2023 m. liepos 3 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį ir 182 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta ir 2023 m. birželio 27 d. nutartimi sušvelninta ir nustatyta galutine 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendį, kuris pakeistas 2023 m. birželio 27 d. nutartimi. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. liepos 26 d. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 148¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M. 2022 m. spalio 28 d. apie 01.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia sugriebė sugyventinei G. A. už plaukų, nutempė ją iki lauko durų, išstūmė pro duris, vieną kartą įspirdamas į dešinės pusės šlaunį, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus G. A. ranka sudavė į veidą, ją pastumdamas, ko pasėkoje ji krito nuo laiptų, trenkėsi į automobilį ir nukrito ant grindinio (trinkelių); tokiu būdu smurtaudamas padarė kraujosruvą su pažeidimu apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruvą dešiniame žaste, kraujosruvą kairiame dilbyje, kraujosruvą kairės krūties srityje, kraujosruvą dešinėje blauzdoje, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo.

Be to, G. M. 2022 m. spalio 28 d. – 2022 m. lapkričio 8 d. laikotarpiu, neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai persekiojo, baugino ir terorizavo buvusią sugyventinę G. A., o būtent: 2022 m. spalio 28 d. apie 09.00 val. sugrįžęs į namus, tuo metu buvusius (duomenys neskelbtini), po tą pačią dieną G. A. atžvilgiu panaudoto smurto, jėga atidaręs vonios kambario langą, pateko į butą, iš tuo metu namuose buvusios nukentėjusios atėmė jos telefoną, metė jį į grindis, pastarąjį sugadindamas; tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nuolat skambindamas nukentėjusiajai iš skirtingų telefono numerių, rašydamas laiškus jai elektroniniu paštu, siųsdamas SMS žinutes bei žinutes socialiniuose tinkluose kitų asmenų anketose, grasindamas sužaloti jos artimuosius, tokiu būdu keldamas nerimą, baimę bei nesaugumo jausmą, darė neigiamą poveikį jos socialiniam gyvenimui ir emocinei būsenai, ko pasėkoje nukentėjusioji bijojo būti viena, jausdavosi sekama ir įbauginta, to pasėkoje 2022 m. lapkričio 6 d. – 2022 m. lapkričio 20 d. laikotarpiu nukentėjusioji nuomojosi įmonės mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, bijodama, jog žinodamas jos asmeninio automobilio valstybinius numerius, markę/modelį, G. M. ją persekios ir bandys paveikti; tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus 2022 m. lapkričio 8 d. 3 (tris) kartus atvykęs į įmonę uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje tuo metu dirbo G. A., sukeldamas konfliktinę situaciją, informuodamas vadovus apie tariamai jam atskleistus įmonės klientų duomenis, dėl ko ji turėjo išeiti iš darbo; tokiais savo veiksmais prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai persekiojo nukentėjusiąją G. A. keldamas nerimą, baimę bei nesaugumo jausmą, darydamas neigiamą poveikį jos socialiniam gyvenimui ir emocinei būsenai.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad tiksliai nusikalstamų veikų padarymo laiko neprisimena, bet kaltinime nurodytos datos teisingos. Jis smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, tuo metu buvo priklausomas nuo alkoholio, narkotinių medžiagų ir elgėsi netinkamai, greitai supykdavo. Jam diagnozuotas bipolinis sutrikimas. Prieš nukentėjusiąją smurtą vartojo ne kartą. Kai išsiskyrė su nukentėjusiąja, siuntė jai žinutes, rašė laiškus, buvo jos darbovietėje, tą darė norėdamas susigrąžinti nukentėjusiąją, tačiau pasirinko netinkamus tam būdus. Dėl savo elgiasi gailisi, dabar gydosi priklausomybę, stengiasi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Su civilinius ieškiniu sutinka.

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjai ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiosios G. A. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, jog su G. M. pažįstami apie du metus, jų santykiai komplikuoti, gyveno kartu nuo 2022 m. rugsėjo 18 d. iki 2022 m. spalio 28 d. 2022 m. spalio 28 d. apie 01.00 val. grįžus į namus, esančius (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sugyventinio G. M. įvyko žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į fizinį smurtą. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad jam užmigus ji perskaitė jo telefone susirašinėjimus su kitomis merginomis. Perskaičius pranešimus, nusprendė apie tai pasikalbėti su G. M.. Pažadino jį iš miego. Tuomet G. M. ją griebė už plaukų ir vilko per grindis link lauko durų, norėdamas ją išmesti iš namų. Temdamas ją už plaukų kartojo: „<...>, žiurke, iš namų“. Dėl šių veiksmų jį patyrė fizinį skausmą. Išstūmęs ją į lauką, G. M. spyrė dešine koja jai į šlaunį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Jai būnant lauke G. M. per duris į lauką mėtė jos daiktus, rėkė ant jos. Ji su savimi turėjo telefoną, todėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir išsikvietė policiją. Paskambinusi sugrįžo prie namų durų, norėjo pasiimti namų raktus, tačiau G. M. jai neleido įeiti. Staigiu judesiu G. M. sudavė jai alkūne į veidą ir ją pastūmė, dėl ko ji nukrito nuo laiptų ir krisdama trenkėsi į automobilį, nukrisdama šalia jo ant trinkelių. Dėl šio jo veiksmo ji stipriai užsigavo įvairias kūno vietas, jai skaudėjo. Buto savininkai pakeitė namų durų spynas, kadangi G. M. negrąžino savo raktų. Konfliktą matė kaimynė L. S. (1 t., b. l. 40–43, 44–45).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos L. S. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, jog 2022 m. spalio mėnesį, tikslios datos neatsimena, nakties metu, tai yra po 24 val., išlydėdama pas ją viešėjusią draugę, kaimynų bute, už sienos, išgirdo triukšmą. Jai su drauge išėjus į namo kiemą, ji pamatė kaimynę G. A. išeinančią iš kiemo, vaikščiojančią šalia kiemo tvoros. Matė, kad G. A. kalbasi telefonu. Pradžioje ji pamanė, kad G. A. kviečiasi taksi, tačiau jai priėjus arčiau liudytojos, iš pokalbio suprato, kad G. A. kviečiasi policiją. Girdėjo, kad G. A. telefonu sakė, kad G. M. prieš ją smurtavo, kad tai vyksta ne pirmą kartą. Baigusi pokalbį, G. A. priėjo prie jų. Matė, kad G. A. rankose laiko batus ir rankinuką. Ji G. A. paklausė kas atsitiko. G. A. pasakė, kad ją G. M. išmetė iš namų, kad ji negali grįžti į namus, nes neturi raktų, o jos visi daiktai viduje. Joms būnant lauke, iš buto išėjo G. M., kuris užrakino duris. Prie jo priėjusi G. A., prašė ją įleisti į namus. G. M., atsisukęs į G. A., ją abejomis rankomis stūmė link automobilio, dėl ko G. A. atsitrenkusi į automobilio dangtį, nukrito ant žemės. G. M. įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo. G. M. išvažiavus, G. A. savo rankinuke rado buto raktus ir įėjo į namų vidų. Ji siūlė G. A. pernakvoti pas ją, kadangi G. A. sakė, kad G. M. gali sugrįžti į namus savo telefono, kurį G. A. po konflikto rado lauke, prie lauko durų. G. M. ir G. A. kaimynystėje kartu gyveno kelis mėnesius, per tą laiką ji kelis kartus girdėjo jų žodinius konfliktus, kurie jai nepasirodė rimti (1 t., b. l. 184–185).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos E. N. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, jog tikslios įvykio dienos nurodyti negali, galimai 2022 m. spalio mėnesį, vyko į kvietimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Namuose buvo viena moteris, o jos sugyventinis buvo pasišalinęs. Moteris nurodė, kad įvyko konfliktas su sugyventiniu dėl pastarojo susirašinėjimų su kitomis moterimis. Moteris kalbėdama akcentavo, kad vyro ji bijo, kad jis smurtauja ne pirmą kartą. Ji elgėsi ir kalbėjo ramiai, rankos nedrebėjo. Atsimena, kad moteris buvo neblaivi. Moteris nurodė, kad konflikto metu vyras ją tampė už plaukų, sudavė į veidą, išmetė iš buto, o kieme ją pastūmė. Neatsimena ar ant moters kūno buvo sužalojimų. Moteris nurodė, kad konfliktą matė kaimynė. Smurtavusio vyro namuose nebuvo, jis buvo pasišalinęs. Atsimena, kad su vyru susisiekė telefonu, o jis nurodė savo buvimo vietą. Liudytoja nuvažiavo į jo nurodytą adresą (vietą). Vyras neigė smurtavęs prieš moterį. Jis kalbėjo įtikinamai, aiškino, kad jie su pareiškėja jau išsiskyrę, kad moters tuose namuose neturėjo būti, kad ji atvažiavo nekviesta. Prašo vadovautis jos surašytu tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (2 t., b. l. 3–6).

2022 m. spalio 31 d. protokolas – pareiškimas, iš kurio nustatyta, kad G. A. nurodė, jog 2022 m. spalio 28 d. apie 01.00 val. būnant namų, esančių (duomenys neskelbtini), svetainėje sugyventinis G. M. panaudojo prieš ją smurtą, t. y. tampė už plaukų ir sudavė jai per veidą. Vėliau išmetė ją iš namų, ko pasėkoje stūmė ją nuo laiptų ir ji krisdama susitrenkė galvą, ranką ir dešinės pusės šoną, dėl ko patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 21–27).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) – sublokuotas dviejų aukštų kotedžas ir kiemas (1 t., b. l. 28–35).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad G. A. nustatyta kraujosruva su pažeidimu apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruva dešiniame žaste, kraujosruva kairiame dilbyje, kraujosruva kairės krūtinės srityje, kraujosruva kairėje blauzdoje, kraujosruva dešinėje blauzdoje. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip šešių trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktu (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 57–58).

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl BK 148¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Nors kaltinamasis G. M. ir nukentėjusioji G. A. šiuo metu gyvena atskirai, tačiau įvykio metu gyveno kartu, t. y. buvo sugyventiniai. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji buvo kaltinamojo šeimos narė.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 148¹ straipsnio 1 dalį

Pagal BK 148¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai persekiojo šį žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą ar darbą, ar mokymosi įstaigą arba buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai.

Įvertinus visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo G. M. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus nukentėjusiosios parodymus ir kitus rašytinius bei daiktinius įrodymus, konstatuotina, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis pripažino sistemingai persekiojęs, bauginęs ir terorizavęs nukentėjusiąją G. A. siųsdamas jai žinutes, elektroninius laiškus, žinutes socialiniuose tinkluose, atvykdamas į jos darbovietę. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. M. parodė, kad susigrąžinti nukentėjusiąją bandė netinkamomis priemonėmis, o jo veiksmai galėjo sukelti jai nesaugumo jausmą. Bylos duomenys – ne tik nukentėjusiosios parodymai, bet ir apžiūros protokoluose apžiūrėtos žinutės, jų turinys ir skaičius, apžiūrėtos telefoninių skambučių išklotinės, elektroniniai laiškai ir jų turinys bei kaltinamojo kiti veiksmai (lankymasis gyvenamojoje vietoje, grasinimas, vykimas į darbovietę) patvirtina, kad nukentėjusioji G. A. buvo persekiojama kaltinamojo G. M., t. y. žinučių pobūdis ir skaičius, kaltinamojo elgesys neginčijamai turėjo įtakos nukentėjusiosios emocinei būklei, ką patvirtino pati nukentėjusioji.

Baudžiamojoje byloje esantys duomenys rodo, kad G. M. sistemingai persekiojo, terorizavo nukentėjusiąją G. A. besikartojančiais skambučiais iš skirtingų telefono numerių, nuolatinių SMS žinučių ir elektroninių laiškų siuntimu, žinučių siuntimu socialiniais tinklais, grasinimais sužaloti nukentėjusiosios artimuosius, laiškų siuntimu nukentėjusiosios motinai. Sistemingumo požymis baudžiamosios teisės teorijoje aiškinamas kaip grasinimas, pasikartojantis tris ar daugiau kartų. Šiuo atveju sistemingas persekiojimas tęsėsi gan ilgą laiką, kaltinamojo veiksmai padaryti ne vieną kartą, jie sudaro tam tikrą neteisėto elgesio grandinę, padaryti siekiant sukelti ir palaikyti nukentėjusiosios baimę, norint, kad ji nerimautų, jaustųsi nesaugiai. Tokiu sistemingu persekiojimu nukentėjusioji sąmoningai buvo verčiama nerimauti, nesaugiai jaustis tiek namuose, tiek viešose vietose, patirti psichologinį diskomfortą. Nekelia abejonių, kad jos garbė buvo žeminama ir kaltinamajam G. M. darbdavių akivaizdoje apkaltinus nukentėjusiąją klientų duomenų atskleidimu, dėl ko jai teko palikti darbą. Natūralu, kad tokia susidariusi situacija žemino jos savivertę, kėlė stiprius neigiamus jausmus, nerimą, susijusius su kaltinamojo elgesiu. Dėl tokio kaltinamojo elgesio nukentėjusioji G. A. blogai jautėsi, nebenori su juo bendrauti. Akivaizdu, kad kaltinamasis, sistemingai persekiojęs nukentėjusiąją G. A. veikė tiesiogine tyčia, nes suprato, kad pavojingai psichiškai veikia nukentėjusiąją, kelia jai nerimą, baimę, siekė šią būseną palaikyti ir norėjo taip elgtis.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos.

Kaltinamojo G. M. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 148¹ straipsnio 1 dalyje, požymius ir kvalifikuota teisingai, kadangi G. M. 2022 m. spalio 28 d. – 2022 m. lapkričio 8 d. laikotarpiu, neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai persekiojo, baugino ir terorizavo buvusią sugyventinę G. A., o būtent: 2022 m. spalio 28 d. apie 09.00 val. sugrįžęs į namus, tuo metu buvusius (duomenys neskelbtini), po tą pačią dieną G. A. atžvilgiu panaudoto smurto, jėga atidaręs vonios kambario langą, pateko į butą, iš tuo metu namuose buvusios nukentėjusios atėmė jos telefoną, metė jį į grindis, pastarąjį sugadindamas; tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nuolat skambindamas nukentėjusiajai iš skirtingų telefono numerių, rašydamas laiškus jai elektroniniu paštu, siųsdamas SMS žinutes bei žinutes socialiniuose tinkluose kitų asmenų anketose, grasindamas sužaloti jos artimuosius, tokiu būdu keldamas nerimą, baimę bei nesaugumo jausmą, darė neigiamą poveikį jos socialiniam gyvenimui ir emocinei būsenai, ko pasėkoje nukentėjusioji bijojo būti viena, jausdavosi sekama ir įbauginta, to pasėkoje 2022 m. lapkričio 6 d. – 2022 m. lapkričio 20 d. laikotarpiu nukentėjusioji nuomojosi įmonės mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, bijodama, jog žinodamas jos asmeninio automobilio valstybinius numerius, markę/modelį, G. M. ją persekios ir bandys paveikti; tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus 2022 m. lapkričio 8 d. 3 (tris) kartus atvykęs į įmonę uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje tuo metu dirbo G. A., sukeldamas konfliktinę situaciją, informuodamas vadovus apie tariamai jam atskleistus įmonės klientų duomenis, dėl ko ji turėjo išeiti iš darbo; tokiais savo veiksmais prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai persekiojo nukentėjusiąją G. A. keldamas nerimą, baimę bei nesaugumo jausmą, darydamas neigiamą poveikį jos socialiniam gyvenimui ir emocinei būsenai.

Dėl bausmės skyrimo

BK 148¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. M. smurtavo šeimos nario atžvilgiu, anksčiau teistas, įskaitant ir už analogiškų nusikaltimų padarymą, nusikalstamos veikos, kurių padarymu G. M. pripažintas kaltu, padarytos iki 2022 m. lapkričio 16 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, po jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kaltinamasis buvo teistas šešis kartus, sąlyginai trumpu laikotarpiu padarė dvi nusikalstamas veikas, veikų padarymo aplinkybes, laiką ir pobūdį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti kaltinamąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina 60 parų arešto bausmė, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 148¹ straipsnio 1 dalyje skirtina 40 parų arešto bausmė.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvačios padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 60 parų arešto bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pridedant dalį – 30 parų švelnesnės arešto bausmės, paskirtos pagal BK 148¹ straipsnio 1 dalį ir kaltinamajam G. M. skirtina subendrinta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Kaltinamasis G. M. inkriminuojamas veikas padarė iki Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. liepos 3 d. nuosprendžio priėmimo, todėl bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio pagrindu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės – Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant visą – 60 (šešiasdešimties) parų – švelnesnę arešto bausmę, prieš tai pagal bausmių keitimo taisykles pakeistą į 60 (šešiasdešimties) dienų laisvės atėmimą, ir G. M. skirtina galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina bausmė visiškai ar iš dalies atlikta pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. liepos 3 d. nuosprendį ir šiuo nuosprendžiu įskaitytas laikas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2023 m. rugpjūčio 4 d.).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Nukentėjusioji G. A. pateikė civilinį ieškinį dėl 3 378,71 eurų žalos atlyginimo, kurią sudaro 2 378,71 eurų turtinė žalą ir 1 000 eurų neturtinė žala.

2022 m. lapkričio 6 d. pardavė savo automobilį ir iki 2022 m. lapkričio 20 d. išsinuomojo kitą automobilį, savo vardu naujo automobilio nepirko bijodama, kad vėl bus persekiojama. Dėl automobilio nuomos patyrė 219.80 eurų išlaidų. Dėl kaltinamojo veiksmų ji prarado darbą, todėl vertina, kad jos nuostoliai yra 1 109,91 eurai, t. y. vieno mėnesio darbo užmokestis. Be to, kaltinamasis pasiėmė už jos lėšas pirktą televizorių, kurio vertė 859 eurai. Savavališkai pasiėmė nukentėjusiosios kvepalus, 190 eurų vertės. Taigi dėl tokių kaltinamojo veiksmų ji patyrė 1 000 eurų neturtinę ir 2 378,71 eurų turtinę žalą (1 t., b. l. 146–147).

Dėl civilinės ieškovės nurodomos turtinės žalos dydžio teismas neturi pagrindo abejoti ir pripažįsta, kad nurodoma žala yra reali, nėra nepagrįstai per didelė, pagrįsta rašytiniais įrodymais, kaltinamasis ieškinio dydžiui neprieštarauja, todėl pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo G. M. civilinės ieškovės G. A. naudai priteistina 2 378,71 eurų turtinė žala.

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Akivaizdu, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, nesaugumo jausmą, turėjo išeiti iš darbo, bijodama būti persekiojama pardavė savo automobilį, išsinuomojo kitą, bijojo būti viena namuose, jos atžvilgiu naudotas smurtas, sudaužytas telefonas. Nukentėjusioji buvo verčiama jaustis nesaugi, nes kaltinamasis negrąžino namų durų rakto, galėjo bet kada apsilankyti nukentėjusiosios nuomojamame bute, taigi ji namų aplinkoje buvo nesaugi, verčiama nuolat nerimauti. Vertinant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos atlyginimą teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis su civiliniu ieškiniu dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo sutiko, neginčijo jo, įsipareigojo žalą atlyginti, todėl įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, trukmę, nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, nerimą, stresą, nesaugumą, kurie tiesioginiu priežastinius ryšiu susiję su kaltinamojo neteisėtais veiksmais, civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo G. M. nukentėjusiosios G. A. naudai priteistinas 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas.

Tiek nukentėjusioji, tiek ir kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė sudaryti galimybę atlyginti nukentėjusiosios naudai priteistą žalą tiesiogiai nebendraujant vienam su kitu. Šiuo atveju teismas pažymi, kad kaltinamajam pageidaujant atlyginti nukentėjusiajai žalą, jis gali kreiptis į teismą dėl nukentėjusiosios banko sąskaitos pateikimo, tačiau nukentėjusiajai nesutikus šių duomenų pateikti kaltinamajam, kaltinamasis G. M. priteistą sumą gali įmokėti į teismo (savanoriško žalos atlyginimo atveju) arba antstolio (priverstinio žalos išieškojimo atveju) depozitinę sąskaitą.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta 2023 m. liepos 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatei Loretai Daukšienei teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam G. M. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 275,23 eurai.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. M. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba, turto neturi, be to, turi mažametį vaiką, kurį išlaiko, taip pat įvertinus tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo G. M. nepriteisiamos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašu, skambučiu į Bendrąjį pagalbos centrą ir pareigūnų kūno kamerų įrašais, saugomos baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 62, 2 t., b. l. 20), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje;

laiškas voke, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 181), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 ir 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 148¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės pridedant dalį (30 parų) švelnesnės arešto bausmės ir G. M. paskirti galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. M. paskirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant visą švelnesnę – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, prieš tai pagal bausmių keitimo taisykles pakeistą į 60 (šešiasdešimties) dienų laisvės atėmimą ir G. M. nustatyti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę visiškai ar iš dalies atliktą pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. liepos 3 d. nuosprendį ir šiuo nuosprendžiu įskaitytą laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2023 m. rugpjūčio 4 d.).

G. A. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo G. M. nukentėjusiosios G. A. naudai priteisti 3 378,71 eurus (tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 71 centą) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

skaitmenines laikmenas su vaizdo įrašu, skambučiu į Bendrąjį pagalbos centrą ir pareigūnų kūno kamerų įrašais, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje;

laišką voke, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš G. M. valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.