- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-13
- Bylos Nr.
- I-2227-554/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu ir jo patikslinimu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 62921 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymą laikotarpiu nuo 2010-07-20 iki 2015-12-16 (skundo pateikimo teismui diena).
Pareiškėjas skunde (b.l. 5-8) ir skundo papildyme (b.l. 72A, 79, 96) nurodė, kad į Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus PN) atvežtas atlikinėti laisvės atėmimo bausmės apytiksliai nuo 2010-07-20, kur yra iki šiol. Per visą kalinimo laikotarpį buvo laikomas itin prastose, nežmoniškose sąlygose, pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnį. Nebuvo užtikrintas teisės aktais numatytas plotas, o dalį ploto užėmė baldai. Tualetas įrengtas atskiras nuo gyvenamųjų patalpų, tualete yra įrengta 3 tupimi tualetai, 3 prausimosi kranai, tualeto patalpa apytiksliai apie 12-15 kv. m ir šiuo visu inventoriumi gali naudotis visi nuteistieji. Tualetai nėra atverti atskiromis sienelėmis, nėra durų, todėl atliekant gamtinius reikalus nėra privatumo. Tualete nėra jokios ventiliacijos, jaučiasi blogas kvapas. Galimybė pasinaudoti dušu suteikiama vieną kartą per savaitę, duše nėra įrengta jokios atitvaros ar uždaros patalpos, kur galėtum atlikinėti savo higieninius reikalus individualiai. Grįžus po etapo nebuvo suteikiama galimybė nusiprausti duše. Prie sporto salės taip pat nėra dušo. Vienam mėnesiui yra suteikiamas tik vienas tualetinio popieriaus ritinėlis, tualetinio popieriaus kokybė labai prasta, jis ne valo, o tik žaloja. Išduodamo muilo neužtenka, nes reikia ir praustis, ir skalbti drabužius. Gyvenamosiose patalpose nėra ventiliacijos, visada būna drėgna, dėl to patalpose šalta, rūbai pelyja. Vasarą būdavo labai karšta. Gyvenamosiose patalpose buvo netinkamas apšvietimas. Gyvenamosiose patalpose daug tarakonų, graužikų. Čiužiniuose yra parazitų, čiužinio pasikeisti nėra galimybės. Neleidžiama turėti nuosavus pledus. Rūbai buvo skalbimai už pinigus, kurių pareiškėjas neturėjo, todėl jautėsi diskriminuojamas. Maisto energetinė vertė yra tik nuo 1300 kcal iki 1500 kcal, todėl nuolat jautė alkį. Draugai ir artimieji negali perduoti maisto produktų. Nuteistiesiems nėra suteikiamas joks užimtumas, nėra jokių socialinių programų, jokių papildomų užsiėmimų. Visą laiką turi sėdėti gyvenamosiose patalpose, išskyrus du kartus per savaitę leidžiama į sporto aikštelę ir vieną kartą į biblioteką. Visi Alytaus PN pareigūnai turi sadistinį polinkį, nenešioja kortelių, kuriose nurodyta vardai, pavardės, paklausus neatsako į klausimus. Pareiškėjas pats nerūko o buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Dažnai iš Alytaus PN vykdavo į kitas įstaigas ir grįždavo atgal. Parvežus į Alytaus PN 10-11 val. ryto tekdavo laukti iki 15 val., kol bus skirstymas į būrius ir po to atliekamos kratos, o į būrį patekdavo apie 16 val. 30 min. Parvykę nuteistieji būdavo patalpinami į itin mažą kamerą ir ištisas valandas tekdavo stovėti kampe saugant daiktus ir kvėpuojant tabako dūmais užterštu oru.
Taip pat nurodė, kad kirpykla buvo įrengta netinkamai, nes tekdavo aplipus plaukais eiti per kiemą ir patikrinimo postus, kol po šaltu vandeniu galėtų apsiprausti, dėl to jautėsi pažemintas. Vienas daugkartinis apsiaustas buvo naudojamas 30-40 nuteistųjų apkirpimui ir nebuvo dezinfekuojami įrankiai. Apkerpamas būdavo nekokybiškai, dėl ko tekdavo kentėti pajuokas bei nepatogumus.
Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė didžiulę neturtinę žalą – pablogėjo sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, nuolatos jaučia baimę ir apatiją.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat prašė netaikyti 3 metų senaties termino, kadangi pažeidimas yra tęstinis, senatis neturėtų būti taikoma pagal Europos žmogaus teisių konvenciją. Nurodė, kad negalėjo kreiptis į teismą anksčiau, nes Europos žmogaus teisių nutarimai, kurie aiškina Konvencijos 3 str. taikymą nėra išversti į lietuvių kalbą, todėl ilgai negalėjo suprast, kad jo teisės pažeidžiamos. Be to, nuo pat pirmųjų dienų Alytaus PN pareigūnai grasino, kad jeigu skųsis teismui dėl nežmoniškų gyvenimo sąlygų, pareiškėjui pagal suklastotus kaltinimus bus skiriamos nuobaudos.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimuose į skundą (b.l. 82-88, 130-135) atsakovas nurodė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 str., kadangi nuteistieji pataisos namuose gali visą dieną laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką, valgyklą ar pan. Dėl pareiškėjo teiginio, kad prieš ir po etapavimo nuteistieji yra laikomi laikinojo sulaikymo patalpose nuo 11 val. iki 15 val. nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai" 11.2 p. nuteistieji gali laikinai iki 5 valandų būti sulaikomi laikinojo sulaikymo patalpoje. Alytaus pataisos namuose kameros atitinka teisės aktuose įtvirtintus ploto reikalavimus ir į jas paskiriama tiek nuteistųjų kiek kamerose yra vietų. Patalynę nuteistieji skalbia kiekviename būryje esančiose skalbimo mašinose. Kaip numatyta higienos normos HN76:2010 68 p. laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, nuteistiesiems sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu vieną kartą per savaitę. Nuteistieji paskirtuose būriuose esančiose prausyklose gali nusiprausti kūną iki pusės po šaltu vandeniu kiekvieną dieną, tai nėra ribojama. Dušo patalpose pareiškėjas gali nusiprausti po dušu visą kūną po šiltu vandeniu vieną kartą per savaitę. Atvykę etapu nuleistieji maudosi duše nuo 15 val. 30 min. iki 16 val. 30 min.. Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų, esančių pataisos namų vaikų namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintų Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuje ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausme ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose“ per mėnesį išduodama tualetinio muilo 100 g, skalbiamojo muilo 200 g, tualetinio popieriaus 1 rulonas. Pažymėjo, kad jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtame būryje, jis, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 183 str., galėjo per 1 mėnesį apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus (pavyzdžiui, Nuteistųjų skirstymo komisijos sprendimą perkelti ji į kitą būrį), arba kreiptis į administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų, tačiau šia savo teise nei karto nepasinaudojo. 2012-12-12 Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktą, kuris apėmė visas Alytaus pataisų patalpas. Akto Nr. PA-339 išvadoje Visuomenės sveikatos centras pažymėjo, kad pažeidimų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ..Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nenustatyta. 2014-12-12 Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktą, kuris apėmė visas Alytaus pataisų patalpas (tarp jų Baudos izoliatoriaus, Kamerų tipo patalpų). Akto Nr. P A-369 išvadoje visuomenės sveikatos centras pažymėjo, kad pažeidimų Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nenustatyta. Pažymėjo, kad pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų gyvenimo sąlygų taip pat nesikreipė. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 14 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas nenumato rūkymo ribojimo įkalinimo įstaigose, tačiau šio įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. reglamentuoja rūkymo draudimą bendrojo naudojimo patalpose, kur nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pataisos įstaigų gyvenamieji kambariai, kamerų tipo patalpos bei kitos bendro naudojimo patalpos priskiriamos prie bendro naudojimo patalų. Taigi, miegamuosiuose nuteistiesiems rūkyti yra draudžiama ir juose nerūkoma. Vadovaujantis 2013-08-20 Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 1-275. 1.1. p. nuteistieji nuteistųjų gyvenamosiose, gamybinėse, Sveikatos priežiūros tarnybos stacionaro bei kitose bendro naudojimo patalpose rūkyti nuteistiesiems galima tik rūkymui skirtose vietose. Prie bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų kieme yra įrengtos vietos rūkymui, pažymėtos skiriamaisiais ženklais. Rūkymo vietos yra įrengtos taip, kad cigarečių ar kitų tabako gaminių skleidžiami dūmai nepatektų į bendro naudojimo patalpas. Nuteistieji paskirtuose būriuose esančiose prausyklų praustuvėse gali nusiprausti kūną iki pusės po šaltu vandeniu kiekvieną dieną, tai nėra ribojama. Alytaus pataisos namų pareigūnai kiekvienais kalendoriniais metais turi praeiti medicininę patikrą, pareigūnus įvertina psichologas ir psichiatras, todėl visi Alytaus pataisos namuose dirbantys pareigūnai yra tinkami darbui ir polinkio i sadistini elgesį neturi. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Prašė taikyti sutrumpintą 3 metų senaties terminą.
Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose laikotarpiu nuo 2010-07-20 iki 2015-12-16 (skundo pateikimo teismui diena). Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai. Taigi, pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus objektyviai turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai betarpiškai pasireiškė. Teismas, atsižvelgdamas į administracinės bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat patalpinimo į patalpas su mažesne gyvenamojo ploto norma, neatitinkančias higienos reikalavimų ir pan. momento. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės ir to pasėkoje jis negalėjo šiuo klausimu raštu ar žodžiu kreiptis į Alytaus PN administraciją taip pat į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Skundą teismui pareiškėjas padavė (išsiuntė paštu) tik 2015-12-16 (b.l. 4). Taigi, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2010-07-20 iki 2012-12-16, yra pagrindas taikyti ieškinio senaties instituto 3 metų sutrumpintą terminą, nes to prašo ir atsakovas (ABTĮ 57 str.). Teismas savo iniciatyva taip pat pabrėžia, kad CK 1.131 str. 2 d. numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009 ir kt.). Pareiškėjas prašo netaikyti senaties termino, nurodo, kad pažeidimas yra tęstinis, todėl senatis neturėtų būti taikoma pagal Europos žmogaus teisių konvenciją. Nurodė, kad negalėjo kreiptis į teismą anksčiau, nes Europos žmogaus teisių nutarimai, kurie aiškina Konvencijos 3 str. taikymą nėra išversti į lietuvių kalbą, todėl ilgai negalėjo suprasti, kad jo teisės pažeidžiamos. Be to, nuo pat pirmųjų dienų Alytaus PN pareigūnai grasino, kad jeigu skųsis teismui dėl nežmoniškų gyvenimo sąlygų, pareiškėjui pagal suklastotus kaltinimus bus skiriamos nuobaudos. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje gynė skunde nurodytu laikotarpiu bei gina šiuo metu eilė nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų, todėl pareiškėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Pareiškėjo teiginiai, jog Alytaus PN pareigūnai grasino, kad jeigu skųsis teismui dėl nežmoniškų gyvenimo sąlygų, pareiškėjui pagal suklastotus kaltinimus bus skiriamos nuobaudos, nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, pareiškėjo teiginiai prieštaringi, kadangi iš pareiškėjo pozicijos dėl praleisto senaties termino neaišku, ar pareiškėjas laiku į teismą nesikreipė dėl to, kad nežinojo apie savo teisų pažeidimą, ar dėl to, kad jam buvo grasinama nuobaudomis. Be to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-08-31 nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2773/2015 konstatavo, kad EŽTT pripažįsta senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumą, todėl nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. (LVAT 2013-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN prašymas patenkintinas ir pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2010-07-20 iki 2015-12-16 atmestinas kaip nepagrįstas. Pritaikius ieškinio senaties terminą bei atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2012-10-09 iki 2012-12-18 pareiškėjas buvo etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių, šioje administracinėje byloje vertintinas ginčui aktualus laikotarpis nuo 2012-12-18 iki 2015-12-16 (ABTĮ 57 str.).
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Alytaus PN būrių miegamųjų, kuriuose gyveno pareiškėjas, gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė. Kadangi duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus. Bylos duomenimis (b.l. 111-113) nustatyta, kad nuo 2012-12-18 iki 2012-12-19, nuo 2013-02-26 iki 2013-02-28 pareiškėjas buvo paskirtas į 9 būrį, 8 miegamąjį, kuris yra 35,83 kv. m ploto, jame įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,58 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2013-03-14 iki 2013-04-09, nuo 2013-04-23 iki 2013-04-25, nuo 2015-09-16 iki 2015-11-03 pareiškėjas buvo paskirtas į 16 būrį, 1 miegamąjį, kuris yra 45,44 kv.m ploto, jame įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,24 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2013-04-25 iki 2013-05-07, nuo 2013-05-21 iki 2013-06-04, nuo 2013-06-18 iki 2013-06-25 pareiškėjas buvo paskirtas į 10 būrį, 4 miegamąjį, kuris yra 43,68 kv. m ploto, jame įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 2,73 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2013-06-25 iki 2013-07-16, nuo 2013-07-16 iki 2013-09-10, nuo 2015-11-03 iki 2015-12-02 pareiškėjas buvo paskirtas į 3 būrį, 3 miegamąjį, kuris yra 44,76 kv.m ploto, jame įrengta 20 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 2,23 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2013-09-10 iki 2013-09-17, nuo 2013-09-24 iki 2013-10-01 pareiškėjas buvo paskirtas į 3 būrį, 4 miegamąjį, kuris yra 44,28 kv. m ploto, jame įrengta 19 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 2,33 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2013-10-01 iki 2013-12-04, nuo 2013-12-11 iki 2014-04-02 pareiškėjas buvo paskirtas į 2 būrį, 9 miegamąjį, kuris yra 36,63 kv. m ploto, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,57 kv.m gyvenamojo ploto, nuo 2014-04-02 iki 2014-04-29, nuo 2015-03-27 iki 2015-03-31, nuo 2015-05-19 iki 2015-05-27, nuo 2015-06-03 iki 2015-07-07, nuo 2015-07-14 iki 2015-07-21 pareiškėjas buvo paskirtas į 9 būrį. 5 miegamąjį, kuris yra 34,13 kv. m ploto, jame įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 6,82 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2014-04-29 iki 2014-07-01, nuo 2014-07-09 iki 2014-11-18, nuo 2014-12-03 iki 2015-01-07, nuo 2015-01-21 iki 2015-02-10, nuo 2015-03-17 iki 2015-03-24, nuo 2015-07-24 iki 2015-09-03, nuo 2015-09-09 iki 2015-09-16, nuo 2015-12-02 iki 2015-12-29 pareiškėjas buvo paskirtas į 9 būrį, 6 miegamąjį, kuris yra 35,83 kv.m ploto, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,47 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2015-12-29 iki 2016-01-27 pareiškėjas buvo paskirtas į 9 būrį, 9 miegamąjį, kuris yra 35 kv. m ploto, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,37 kv.m gyvenamojo ploto, nuo 2012-12-19 iki 2013-01-16, nuo 2013-01-30 iki 2013-02-12 pareiškėjas paskirtas į Kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 36, kuri yra 12,61 kv.m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui 4,20 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2013-02-27 iki 2013-03-13 pareiškėjas paskirtas į Kamerų lipo patalpų kamerą Nr. 10, kuri yra 11,61 kv. m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,87 kv.m gyvenamojo ploto. Atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų teisėtumo.
Taigi, pareiškėjui atliekant bausmę Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose, 155 paras nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje (pareiškėjui trūko nuo 0,37 kv.m iki 0,87 kv.m gyvenamojo ploto, be to, dalį gyvenamojo ploto užėmė baldai). Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTĮ 57 str.).
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina taip pat ir iš kitų kalinimo sąlygų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, jog yra įrengtas atskiras tualetas, kuriame įrengti 3 tupimi tualetai, 3 prausimosi kranai, tualeto patalpa apytiksliai apie 12-15 kv. m. Tualetai nėra atitverti sienelėmis, nėra durų, neįrengta juose ir ventiliacija. Be to, tualetinio popieriaus kokybė yra labai prasta ir jo užtenka tik 4 dienoms, neužtenka išduodamo muilo, nes reikia juo ir praustis ir skalbtis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-19 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio aprūpinimo normų patvirtinimo, Vyrų ir moterų atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, vienam vyrui 1 mėnesiui skiriamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 200 g skalbiamojo muilo ir 100 g tualetinio muilo. Teisės aktai nenumato galimybės neribotai skirti nuteistajam higienos priemonių. Atsakovas atsiliepime patvirtino, jog nustatytų priemonių išdavimo tvarkos laikomasi nuolat, pareiškėjas paneigiančių šią aplinkybę įrodymų nepateikė. Be to, esant didesniam poreikiui už įstatymo numatytas galimybes ar siekiant naudoti aukštesnės kokybės higienos priemones, jas galima įsigyti už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas.
Dušų, praustuvių, klozetų kiekiai numatyti Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004-06-09 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir Normos). Normos numato, kad bendrabučio gyvenamojoje patalpoje turi būti įrengta prausykla, tualetas, kuriuose turi būti praustuvė (1 vnt. dešimčiai asmenų), klozetas arba unitazas (1 vnt. dvylikai asmenų), dušo sieteliai (1 vnt. penkiolikai asmenų). Nors atsakovas į bylą nepateikė aiškių duomenų, kiek konkrečiai praustuvių, klozetų (unitazų) ir dušo sietelių yra būrių, kuriuose pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę, vertinamuoju laikotarpiu sanitariniuose mazguose, tačiau pabrėžtina, jog pareiškėjas tik konstatavo prausyklų, tualetų mažą kiekį, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo patirtomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistajam būtų kilę problemų ir jis būtų skundęsis dėl naudojimosi tualetu ar prausykla, dėl to, kad reikia laukti eilėje, ar dėl to, kad galėtų atlikti sanitarinius ar higieninius reikalus.
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su nenaikinamais buitiniais parazitais (tarakonais, žiurkėmis) gyvenamosiose patalpose. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad Alytaus PN yra sudarę su sutartis dėl buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimo paslaugų teikimo (b.l. 55-65). Byloje nėra jokių duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Taigi, teismo nuomone, nėra pagrindo tikėti deklaratyviomis, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstomis abstrakčiomis aplinkybėmis, siejamomis su antisanitarinėmis sąlygomis dėl parazitų (tarakonų ir graužikų) buvimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo argumentus dėl netinkamos ventiliacijos, drėgmės, netinkamos patalpų temperatūros, netinkamo apšvietimo. Taip pat nurodo, kad Alytaus PN tiekiamo maisto energetinė vertė buvo nepakankama.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, kuri galiojo iki 2015-11-01 (toliau - ir Higienos norma HN 76:2010) 26 punktas nustatė, kad gyvenamosiose patalpose šiltuoju periodu oro temperatūra turi būti 18-28 C, santykinė oro drėgmė – 35-65 procentai; šaltuoju periodu oro temperatūra turi būti 18-22 C, santykinė oro drėgmė – 35-60 procentai. Higienos normoje HN 76:2010 nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %, gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 p.). Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 16 punkte nurodyta, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Pagal higienos normos HN 76:2010 24 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Alytaus PN gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, netinkamos apšvietos, temperatūros, drėgmės, nepakankamos maisto energetinės vertės. Byloje nepateikta įrodymų - t.y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012-06-25 įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-10-28 įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu Reglamentu, surašytų pareiškėjo buvimo vertinamose gyvenamosiose patalpose ar panašiu laikotarpiu. Dėl to teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų apšvietos, temperatūros, drėgmės, netinkamo maitinimo galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 str. 2 p., visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu būtų apie netinkamą apšvietimą, drėgmę ir temperatūrą, netinkamą maitinimą, informavęs įstaigos administraciją. Šiuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas nėra objektyvios galimybės. Dėl to pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos apšvietos, drėgmės, temperatūros, netinkamo maitnimo laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 57 str.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad po apsilankymo sporto aikštyne nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti dušu ir dušu galėjo naudotis tik vieną kartą per savaitę. Pažymėtina, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 p. nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Atsakovo pateikti duomenys (b.l. 111-113) patvirtina, jog pareiškėjas savo būryje esančioje prausykloje galėjo nusiprausti viršutinę kūno dalį kiekvieną dieną šaltu vandeniu. Teisės aktai nenumato galimybės nuteistiesiems praustis duše po karštu vandeniu daugiau nei vieną kartą per savaitę. Be to, iš pateiktų Nuteistųjų maudymosi duše grafikų (b.l. 38-43) matyti, kad yra numatytas laikas atvykusiems etapu nuteistiesiems išsimaudyti duše. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl galimybės nebuvimo nusiprausti duše pasportavus, grįžus po etapo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, jog yra nerūkantis, tačiau buvo laikoma skartu su rūkančiais asmenimis. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 str. numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-10 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi, Pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Byloje nepaneigti atsakovo argumentai, jog miegamuosiuose nuteistiesiems rūkyti yra draudžiama, prie bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų kieme yra įrengtos vietos rūkymui, pažymėtos skiriamaisiais ženklais, rūkymo vietos įrengtos taip, kad cigarečių ar kitų tabako gaminių skleidžiami dūmai nepatektų į bendro naudojimo patalpas. Pareiškėjas nėra kreipęsis į įstaigos administraciją dėl to, kad kiti nuteistieji rūkytų gyvenamosiose patalpose, taip pat pareiškėjas nesikreipė su prašymu perkelti jį į kitas gyvenamąsias patalpas, kuriose būtų laikomas su nerūkančiais asmenimis. Taigi, byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų nesilaikęs teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo teiginiai, jog gyvenamosiose patalpose bei koridoriuose nuteistieji rūko, atmestini kaip neįrodyti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad pareigūnai, jo manymu, turi sadistinius asmenybės sutrikimus, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, nurodančių jų netinkamą elgesį, taip pat nepateikė tas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Be to, pareiškėjas skunde nurodo, jog pareigūnai turėtų būti tikrinami reguliariai dėl šio sutrikimo, tačiau žalos atsiradimo nekildina iš jų netinkamų veiksmų, jų skunde nenurodo, kaip ir nenurodo tų veiksmų sukelto jam poveikio. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti pareiškėjo tvirtinimai apie tai, kad pareigūnai turi sadistinius asmenybės sutrikimus yra atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo argumentus, jog Alytaus PN nėra jokio užimtumo nuteistiesiems, socialinių programų, paneigia atsakovo į bylą pateikti dokumentai (b.l. 46-52), iš kurių matyti, jog nuteistieji Alytaus PN turi galimybę lankytis bibliotekoje, koplyčioje, kultūriniuose ir sportiniuose renginiuose, psichologiniuose grupiniuose ir individualiuose užsiėmimuose, dirbti VĮ „Mūsų amatai“ Alytaus filiale, mokytis Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje, Alytaus profesinio rengimo centre, pataisos įstaigoje vykdoma 14 socialinės reabilitacijos programų.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat grindžia aplinkybėmis, kad Alytaus PN kirpykla įrengta netinkamai, vienas daugkartinis apsiaustas naudojamas keliems nuteistiesiems, čiužiniai yra blogos kokybės, pilni parazitų. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentus dėl netinkamų higieninių -sanitarinių sąlygų Alytaus PN paneigia atsakovo atstovo į bylą pateikti ginčo laikotarpiu atliktų kompleksinio pataisos namų gyvenamųjų ir buitinių patalpų, tame tarpe kirpyklos, skalbyklos, prausyklos, sanitarinės švaryklos, patikrinimo aktų Nr. PA-339, Nr. PA-369 duomenys (b.l. 35-37, 66-67), iš kurių matyti, kad Alytaus PN pažeidimų nenustatyta.
Atmestini taip pat pareiškėjo teiginiai, kad draudžiama su savimi turėti pledus. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punktą nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raštu atsisako Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 2 d. numatytos patalynės (173.16. punktas). Pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, susijusių su šio pobūdžio pažeidimu ir atsakovo veiksmų neteisėtumu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog rūbai skalbiami už pinigus, todėl jis jautėsi diskriminuojamas, nes neturėjo pinigų. Higienos normos HN 76:2010 38.1. punkte nustatyta, kad skalbyklose skalbiami lovos skalbiniai, rankšluosčiai, apatiniai ir viršutiniai drabužiai. Higienos normos 64 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Pareiškėjas nenurodė, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos pačiam išsiskalbti ir išsidžiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, o teisės aktai nenumato pataisos įstaigos administracijai pareigos skalbti nuteistųjų asmeninius drabužius, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų.
Atsiliepimas
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina taip pat ir iš to, kad atvykus etapu iš ryto ryto tekdavo ilgai laukti perpildytose kamerose ir kvėpuojant tabako dūmais, kol bus paskirtas į būrį. Atsakovas atsiliepime teigia, kad Alytaus PN kameros atitinka teisės aktuose įtvirtintus ploto reikalavimus ir į jas paskiriama tiek nuteistųjų, kiek kamerose yra vietų. Šia atsakovo teiginiai nepaneigti jokiais įrodymais, be to, byloje nėra duomenų kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų atvykus etapu, pareiškėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini.
Iš į bylą pateikto medicinos dokumentų išrašo (b.l. 125-128) matyti, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas į gydytojus yra kreipęsis dėl peršalimo ligų, miego sutrikimų, pjautinių žaizdų, odos ligų, tačiau negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad minėti sveikatos sutrikimai pasireiškė dėl netinkamų pareiškėjo laikymo sąlygų Alytaus PN, kadangi minėtame medicinos dokumentų išraše nurodoma, jog pareiškėjo dėl nervų sutrikimą ir nemigą į takojo problemos namuose. Alytaus PN Psichologinės tarnybos viršininkės 2016-11-16 pažymoje Nr. 14.3-444 nurodyta, kad 2013-02-02 ir 2013-05-04 pareiškėjas psichologinės konsultacijos atsisakė, 2013-04-04 kreipėsi į psichologus, tačiau išsakė tik nepasitenkinimą administracijos darbu ir tvirtino, jog kreipiasi į visus skyrius, nes reikalingi tokie įrašai rašant skundus (b.l. 138). Atsižvelgiant į tai spręstina, jog byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas mažesnio nei teisės aktuose nustatytas ploto gyvenamosiose patalpose gyveno gana ilgą laikotarpį (155 paras), tačiau nagrinėjamu atveju akcentuotinos bausmės atlikimo Alytaus PN bendrosios sąlygos. Pareiškėjui minimalus teisės aktuose nustatytas plotas nebuvo užtikrintas gyvenant bendrabučio tipo patalpose, jis turėjo judėjimo laisvę po bendro naudojimo patalpas, lokalinio sektoriaus teritoriją, taip pat galėjo sportuoti sporto aikštynuose, sporto salėse, lankytis nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, užsiimti kita leistina veikla, dirbti. Teismo nuomone, pareiškėjui suteikta judėjimo laisvė, galimybė užsiimti sportine, kūrybine ar pan. veikla iš dalies kompensavo jam tekusį gyvenamojo ploto trūkumą. Byloje nėra duomenų, kad Alytaus PN pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis - t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis.
Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis - t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).
Pareiškėjas nurodo, jog vertinant neturtinės žalos atlyginimą turi būti atsižvelgta į EŽTT praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio, tačiau pažymėtina, kad EŽTT neformuoja, nepateikia jokių bendrų ir fiksuotų sumų kriterijų, kuriais turėtų privalomai vadovautis valstybių nacionaliniai teismai. Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų mastą, pobūdį ir jų trukmę, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 697 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. S. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjo D. S. naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 697 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt septynis eurus) neturtinės žalos atlyginimui.
Likusioje reikalavimų dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.