Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. U. nuteistas:

- pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

- pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo S. U. priteista 2034, 29 Lt V. Z. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas D. M., dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. U. nuteistas už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė V. Z. sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

S. U. 2009 m. gruodžio 19 d., apie 3.35 val., prie naktinio kokteilių klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio Alytuje, (duomenys neskelbtini), tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, šovė vieną kartą iš nenustatyto ginklo, užtaisyto šratais, nukentėjusiajam V. Z. į kaktą, tuo padarydamas jam šautinę žaizdą kaktoje, atvirą kaktikaulio lūžimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ir voratinkliniu galvos smegenų dangalu. Tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų padarė V. Z. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, S. U. 2009 m. gruodžio 19 d., apie 3.35 val., viešoje vietoje - prie naktinio kokteilių klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio Alytuje, (duomenys neskelbtini), tyčia, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad šovė vieną kartą iš nenustatyto ginklo, užtaisyto šratais, nukentėjusiajam P. K. į kairę koją, padarydamas nukentėjusiajam P. K. šautinę žaizdelę kairės blauzdos viduriniajame trečdalyje priekiniame paviršiuje, dėl ko P. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokiais veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

N. S. U. apeliaciniame skunde nurodo, kad su Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nesutinka, nes buvo pažeistos baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų normos. Teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. ir 305 str. nuostatas, kadangi savo išvadas grindė išimtinai kaltinimą atitinkančių duomenų vertinimu, nemotyvuotai atmesdamas apeliantą teisinančius įrodymus. Jo kaltė sunkiai sutrikdžius V. Z. sveikatą grindžiama iš esmės vien tik paties nukentėjusiojo parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Pirmosios apklausos metu V. Z. nurodė, kad jį, einantį gatve, sužalojo nepažįstamas jaunuolis. Vėlesnių apklausų, vykusių 2009 m. gruodžio 31 d., metu jis teigė, jog buvo sužalotas prie naktinio klubo, o į jį šovusio jaunuolio neįsidėmėjo, todėl atpažinti negali. Tačiau 2010 m. vasario 1 d. ir 2010 m. kovo 4 d. vykusių apklausų metu V. Z. išsamiai apibūdino jį sužalojusio asmens išvaizdą bei aprangą, o apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nurodė, kad jį sužalojo būtent S. U.. Apklaustas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis iš dalies pakeitė parodymus ir teigė nesantis tikras, kad į jį šovė apeliantas. Šios aplinkybės rodo, jog nukentėjusiojo V. Z. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs ir vienodi, tačiau apygardos teismas juose esančių prieštaravimų neaptarė ir tinkamai neįvertino. S. U. apeliaciniame skunde nurodo, kad V. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, negali būti pripažįstami tinkamu įrodymu. Atliekant šią apklausą buvo pažeistos BPK 184 str. 4 d. nuostatos, įpareigojančios prokurorą apie apklausos laiką ir vietą informuoti įtariamąjį bei jo gynėją. Tuo tarpu nei apeliantas, nei jo gynėjas nebuvo informuoti apie šios apklausos laiką ir vietą. S. U. atkreipia dėmesį į tai, pirminiai V. Z. parodymai, kuriuose jis tvirtino negalintis atpažinti jį sužalojusio asmens, sutampa su kitais bylos duomenimis – liudytojų P. K. ir A. K. parodymais. Šie savo parodymuose taip pat teigė, jog įvykio metu buvo tamsu, todėl negalėjo įsidėmėti V. Z. sužalojusio asmens veido bruožų ir aprangos. Nukentėjusysis apygardos teismui pateikė medicininius dokumentus, patvirtinančius, kad jo regėjimas yra blogas. Tačiau teismas ir šių objektyvių bylos duomenų tinkamai neįvertino bei dėl jų nepasisakė. Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą dėl S. U. kaltės sunkiai sutrikdžius V. Z. sveikatą ir pažeidus viešąją tvarką. Todėl S. U. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, jį pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d. išteisinti, taip pat atmesti jam pareikštą civilinį ieškinį.

Teismo posėdyje nuteistojo S. U. gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Iš bylos matosi, kad teismas visas jos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, tinkamai įvertino išnagrinėtus įrodymus ir pagrįstai pripažino nuteistąjį S. U. kaltu, kad jis dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė V. Z. sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Kvalifikuojant pripažintas įrodytomis nuteistojo nusikalstamas veikas bei skiriant bausmes teismas baudžiamuosius įstatymus irgi pritaikė tinkamai.

Kad nuteistasis padarė įrodytomis pripažintas nusikalstamas veikas, patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto ir ekspertizės išvados bei kiti rašytiniai įrodymai. Visi šie įrodymai išsamiai išdėstyti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) kuri pateikta ikiteisminio tyrimo metu, buvo nurodyta, kad V. Z. padaryta šautinė žaizda kaktos kairėje pusėje, atviras kairio kaktikaulio lūžimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kairio galvos smegenų pusrutulio intrasmegeninė hematoma, galvos smegenų trauminė liga. Sužalojimas padarytas vienu poveikiu ir vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (T. 2 b.l. 188-191). Teismas, siekdamas pašalinti visas galimas abejones ir prieštaravimus, į teismo posėdį išsikvietė išvadą pateikusį specialistą, kuris paaiškino, kad iš tiesų išvadoje padarė klaidą, nurodydamas, kad sužalojimai V. Z. padaryti kairėje kaktos pusėje. Specialisto išvadą pateikęs ekspertas L. U. teisme pripažino, kad padarė techninę klaidą, žaizdos vietą išvadoje nurodęs kairėje, o ne dešinėje kaktos pusėje. Nepaisant to, teismas paskyrė dar vieną ekspertizę, buvo pateiktas Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio matyti, kad V. Z. konstatuota šautinė žaizda ties dešiniu antakiu su poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, atviru kaktikaulio skeveldriniu, akytkaulio bei dešinės akiduobės medialinės sienos lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairių kaktinės bei momeninės skilčių, kraujosruvomis kaktinėse skiltyse, kraujo išsiliejimu po vorantikliniu galvos smegenų dangalu, svetimkūniu kairėje kaktinėje skiltyje. Konstatuoti sužalojimai padaryti šaunant iš šaunamojo ginklo, galimai užtaisyto kulka, vienu trauminiu poveikiu (šūviu), šaunant į dešinę kaktos pusę ties antakiu. Kiauryminė šautinė žaizda ties dešiniu antakiu su atviru skeveldriniu dešinės kaktikaulio pusės lūžio bei kraujosruvomis kaktinėse skiltyse atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Šiame akte taip pat nurodytą, kad buvęs kairės pakauškaulio pusės įspaustinis lūžis, nustatant V. Z. sveikatos sutrikdymo mastą, įtakos neturi. Visos šios aplinkybės teismo įvertintos. Jokių abejonių dėl sužalojimo mechanizmo, sunkumo laipsnio ir kitų aplinkybių šioje byloje nekyla.

Taigi sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis buvo šautinė žaizda kaktoje. Pažymėtina, kad to savo apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis. Iš esmės apeliacinis skundas yra grindžiamas tariamu nukentėjusiojo V. Z. parodymų prieštaringumu. Tačiau šiuos apelianto argumentus kolegija atmeta.

Kad nuteistasis S. U. šovė nukentėjusiajam V. Z. į kaktą, pirmiausia patvirtina paties nukentėjusiojo parodymai, kad 2009 m. gruodžio 19 d. apie trečią valandą nakties kaltinamasis D. M. be jokios priežasties prikibo prie nukentėjusiojo P. K., spyrė į veidą A. K.. Prie to paties stalo sėdėjusiam T. L. atsistojus, kaltinamasis D. M. pastarąjį pastūmė ir šis su kėde pargriuvo ant žemės. Po to jis kartu su Povilu ir A. K., T. L. apsaugos darbuotojo buvo išprašyti iš klubo. Kaltinamasis D. M. liko klube. Jam su draugais berūkant, prie klubo privažiavo „Audi A3“ markės automobilis, mėlynos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo panašiausias į kaltinamąjį S. U. asmuo. Tuo metu iš klubo išėjo kaltinamasis D. M. ir su juo dar vienas asmuo. Kaltinamasis D. M. pirštais susirodė su išlipusiu iš automobilio asmeniu ir parodė į jį. Po to asmuo panašiausias į kaltinamąjį S. U. asmuo kartu su kaltinamuoju D. M. ir nepažįstamuoju, paėjėjęs link jo bei sustojęs už 3-4 metrų, rankoje laikytu šaunamuoju daiktu šovė į jį. Iškart pajuto skausmą kaktoje, iš kaktos bėgo kraujas. Jis užsirašė sniege automobilio, kuriuo atvyko šovusysis, valstybinius numerius, todėl šiuos numerius gerai įsiminė. Ikiteisminio tyrimo metu jis kaltinamąjį S. U. atpažino kaip panašų į šovusįjį asmenį pagal veido bruožus, nes įsiminė pastarojo putlias lūpas, ovalų veidą, siauras akis. Įsiminė šio asmens sportišką kūno sudėjimą. Patirtą žalą jam atlygino kaltinamasis D. M.. Kaltinamasis D. M. vėliau darė jam poveikį – reikalavo neatpažinti S. U. ir neduoti parodymų, kad S. U. 2009-12-19 į jį šovė. Kaltinamasis D. M. atsiprašė už savo veiksmus. Pinigus kaltinamasis D. M. sumokėjo tam, kad jis neatpažintų S. U., kaip to asmens, kuris šovė į jį. Kaltinamasis D. M. davė viso jam 8700 litų. Pinigus jam perdavė dalimis, t.y. per tris kartus – 1700 Lt, 3000 Lt, 4000 Lt. Pirma suma sumokėta, kai jis atpažino D. M.. Jo ir kaltinamojo D. M. susitikimas pastarojo prašymu įvyko 2010-02-21 prie Miklusėnų gaisrinės. Ten D. M. aiškino, kad bus blogai draugui – gresia kalėjimas, jei jis pastarąjį atpažins. Todėl parodymų atpažinti metu jis pareiškė tyrėjui, kad neatpažįsta asmens, šovusio į jį, nors S. U. jis atpažino iškart tik pamatęs. Po to jam kaltinamasis D. M. sumokėjo 4000 litų, o dar vėliau sumokėjo 3000 litų. Dalį šių pinigų po pirmo jų perdavimo jis perdavė P. K., nes ir šis buvo sužalotas šūviu. Perduodamas pinigus P. K. pasakė D. M. sąlygą – neatpažinti šovusio asmens. P. K. jam sakė, kad negali ir taip atpažinti šio asmens. Savo parodymus, kurie buvo duoti 2010-03-31 ikiteisminio tyrimo teisėjai, tvirtina pilnai, nes sakė teisybę (T. 3 b.l.11-13, 174-176). Ikiteisminio tyrimo teisėjui V. Z. parodė, kad pradžioje jis abejojo, ar atpažins asmenį, kuris prikibo prie jo draugų, o taip pat asmenį, kuris šovė, tačiau parodymo atpažinti metu pamatęs fotonuotraukas, tuos asmenis jis atpažino. Tačiau vėliau, kai po parodymo atpažinti kaltinamasis D. M. perdavė jam pinigus su sąlyga, kad jis ir P. K. neatpažintų kaltinamojo S. U., pastarojo jis neatpažino, nors iš tikrųjų jį atpažino tik pamatęs. Tyrėjui jis pamelavo, kadangi buvo papirktas kaltinamojo D. M.. Jis parodė, kad šovęs į jį ir sužalojęs asmuo yra S. U..

S. U. kaltė įrodyta ne tik nukentėjusiojo V. Z. parodymais. Nukentėjusiojo V. Z. parodymus pilnai patvirtino nukentėjusysis P. K., kad jis su draugais vaišinosi alkoholiniais gėrimais kokteilių bare, buvo apsvaigęs. Vienas nepažįstamas jaunuolis pradžioje kabinėjosi prie jo, o jam nekreipiant dėmesio, šis jaunuolis spyrė vieną kartą A. K. į veidą, pastūmė T. L. ir šis su kėde pargriuvo ant žemės. Būnant prie klubo pastato kampo pamatė, kaip prie klubo privažiavo „Audi A3“ markės automobilis. Tuo metu iš klubo išėjo nepažįstamas jaunuolis, kuris kabinėjosi prie jo ir su pastaruoju buvo dar vienas nepažįstamasis, kurie susirodė su automobiliu atvažiavusiu jaunuoliu ir iškart pastarieji pribėgo prie jų, ir tuo momentu pasigirdo trys šūviai. Iš ko buvo šauta, nežino, nes nematė. Po šių šūvių kairėje kojoje, blauzdoje jis pajuto nestiprų skausmą, pamatė, kad yra sužalotas V. Z.. Šaudęs asmuo iškart po šūvių sėdo į automobilį kartu su kitais minėtais dviem nepažįstamaisiais iš įvykio vietos nuvažiavo. Jis nubėgo ir pasislėpė. Į tą pačią vietą grįžo tik vėliau, kai atvyko greitosios medicinos pagalbos automobilis ir V. Z. išvežė į ligoninę. V. Z. nurodė atvažiavusio prie klubo „Audi A3“ valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) Vėliau iš V. Z. jis gavo 1700 litų žalos kompensacijos, tačiau kieno šie pinigai buvo, nežino. V. Z. duodamas pinigus paaiškino, kad jis turi neatpažinti asmenų, tačiau jis ir taip nebuvo įsidėmėjęs asmens, kuris kabinėjosi klube ir kuris šaudė.

Iš Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Alytaus poskyrio specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. K. nustatyta šautinė žaizdelė kairės blauzdos viduriniajame trečdalyje priekiniame paviršiuje, dėl ko jam nežymiai sutrikdyta sveikata. Sužalojimas padarytas vienu poveikiu (T. 2 b.l. 194-195).

Nukentėjusysis A. K. parodė taip pat, kaip ir nukentėjusysis P. K., tai yra, kad prie jo prisikabino kažkoks jaunuolis ir spyrė į veidą. Jis negali nurodyti, kas tai padarė, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir neįsidėmėjo gerai to asmens, tačiau pastarasis buvo nepanašus į kaltinamąjį D. M., kadangi asmuo, kuris prisikabino prie jo, buvo stambesnis ir tamsesnis. Jaunuolis išlipęs iš automobilio ir šaudęs, atrodo, kaire ranka, buvo dar stambesnis už spyrusį.

L. T. L. parodė taip pat, kaip ir nukentėjusieji Andrius ir P. K.. Dėl neblaivumo jis negalintis atpažinti asmens, kuris kabinėjosi prie jo kompanijos klube bei asmens šaudžiusio prie klubo, nes jis buvo neblaivus, išgėręs 4-5 bokalus alaus. Nukentėjusysis V. Z. jam pasakė, kad šovė ir sužalojo asmuo, kuris atvažiavo prie klubo automobiliu. Šaudymo metu jis buvo apie 20 m. nuo šaudžiusio, o V. Z. – apie 10 m.

Liudytojas V. B. parodė, kad jis buvo neblaivus ir ne viską gerai įsidėmėjo. Klube buvo tamsoka, tačiau veidus buvo galima matyti. Būdamas prie klubo pamatė, kaip tik atvykęs į įvykio vietą su automobiliu vyriškis ir paklausęs iš baro išėjusių nepažįstamųjų „ar tie asmenys“, iškart pradėjo šaudyti. Pamatė gulintį ant sniego sužalotą V. Z.. Taip pat buvo sužalotas į koją P. K..

Skunde nuteistasis abejoja nukentėjusiojo V. Z. parodymų patikimumu, nurodo, kad nukentėjusysis keitė parodymus. Kolegija atkreipia dėmesį, kad kitas nuteistasis D. M. šioje byloje yra nuteistas už tai, kad susitikęs su nukentėjusiuoju V. Z., prašė jo neatpažinti S. U. kaip į jį ir P. K. šovusio asmens, kai šis bus parodytas jam atpažinti tarp kitų asmenų, bei tris kartus 2010 vasario 22 – kovo 8 d. laikotarpiu Alytaus mieste, prie degalinės „Lukoil“, susitikęs su V. Z., sumokėjo jam už tai 8700 litų, taip siekė paveikti nukentėjusiuosius V. Z. ir P. K., kad šie duotų melagingus parodymus. V. Z. jau buvo atpažinęs S. U. iš jo nuotraukos ir parodęs, kad šis asmuo šovė iš šaunamojo ginklo bei jį sužalojo. Nukentėjusysis V. Z. taip pat parodė, kad D. M. kurį laiką darė jam poveikį – reikalavo neatpažinti S. U. ir neduoti parodymų, kad S. U. 2009-12-19 šovė į jį. Todėl parodymų atpažinti metu jis pareiškė tyrėjui, kad neatpažįsta asmens, šovusio į jį, nors S. U. atpažino iškart tik pamatęs procesinio veiksmo metu. Nukentėjusiajam V. Z. darytą poveikį patvirtina nukentėjusiojo P. K., liudytojo M. Č. parodymai, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolo, pokalbių ir sms žinučių stenogramos. Ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neapskųsta. Pažymėtina, kad tas pats liudytojas M. Č. buvo parodęs, jog nepažįstami asmenys per V. N. susirado jį, pastariesiems per V. N. perdavė nukentėjusiojo V. Z. duomenis, pastariesiems parodė V. Z. gyvenamąją vietą, šiuos asmenis lydėjo iki V. Z. namų ir nepažįstamųjų prašymu kvietė nukentėjusįjį susitikti su nepažįstamaisiais. Ikiteisminio tyrimo metu M. Č. parodymų atpažinti metu atpažino ir parodė, kad minimi nepažįstamieji yra D. M. ir S. U.. Teisiamajame posėdyje šis liudytojas be jokios priežasties pakeitė savo parodymus, tačiau įvertinus visas aplinkybes, akivaizdu, jog atpažinimo metu jis sakė tiesą. Apie tai išsamiai bei motyvuotai išdėstyta ir skundžiamame nuosprendyje. Nors pagal BK 233 str. 1 d. šioje byloje nuteistas tik D. M., teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad nuteistasis S. U. kartu su D. M. ieškojo nukentėjusiųjų, susirado V. Z., o jau po to D. M. bandė paveikti V. Z. ir sumokėjo pinigus už pažadą neatpažinti nuteistųjų, šie bylos duomenys, nors ir netiesiogiai, irgi patvirtina, kad S. U. buvo įvykio vietoje ir šaudė iš šratais užtaisyto ginklo į V. Z. bei P. K.. Akivaizdu, jog, būdamas paveiktas kito nuteistojo (D. M.), nukentėjusysis V. Z. neatpažino S. U. kaip į jį šovusio asmens. Dėl to jo parodymai ir kito. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nukentėjusiojo parodymų kitimo priežastis ir pagrįstai patikėjo jo parodymais, kuriuose jis nurodė S. U. kaip į jį šovusį asmenį. Galima sutikti su skundo argumentu, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis V. Z. iš tiesų parodė, kad nėra tikras, jog S. U. tikrai tas asmuo, kuris į jį šovė. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis taip pat parodė, kad būtent S. U. yra labai panašus į tą asmenį, taip pat pažymėtina, kad nukentėjusysis S. U. atpažino ikiteisminio tyrimo metu.

Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusysis V. Z. net įsiminė automobilio, kuriuo atvažiavo į jį šovęs asmuo (S. U.), numerius. Tai yra „Audi A3“ valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) Liudytojas V. U. parodė, kad nuteistasis S. U. yra jo sūnus. Automobilis Audi A3 priklauso jo žmonai A. U., tačiau su ja važinėjo visi šeimos nariai, o dažniausiai šiuo automobiliu naudojosi jo sūnus S. Kolegijai nekyla abejonių, kad automobiliu, kurį įsidėmėjo nukentėjusysis V. Z., ir kurio numeriai atitinka būtent nuteistojo S. U. motinai priklausančio automobilio numerius, važiavo pats nuteistasis S. U..

Atsižvelgtina į tai, kad įvykio metu ne visi liudytojai galėjo matyti visas aplinkybes, buvo girtaujama, įvykio metu buvo naktis. Tačiau nuteistojo S. U. kaltę patvirtina visuma aptartų įrodymų.

Taigi neabejotinai įrodyta, kad S. U. 2009 m. gruodžio 19 d. buvo įvykio vietoje. Taip pat jau aptartais įrodymais patvirtinta, jog S. U. tyčia šovė V. Z. į kaktą iš nenustatyta ginklo, užtaisyto šratais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad S. U. sunkiai sutrikdė sveikatą V. Z. dėl chuliganiškų paskatų. Tai rodo ištirtų aplinkybių visuma. S. U. šovė į iki tol nepažįstamą nukentėjusįjį, kai nuteistasis D. M. parodė į nukentėjusiojo V. Z. ir su juo buvusių draugų pusę, šovė viešoje vietoje, prie įėjimo į naktinį klubą, matant kitiems asmenims, neturėdamas jokios dingsties, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams.

Tarp S. U. veiksmų ir kilusių padarinių – V. Z. sunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. S. U., šaudamas nukentėjusiajam į galvos sritį suvokė tokių savo veiksmų galimas pasekmes, tame tarpe ir sunkų sveikatos sutrikdymą, galimų padarinių savo sąmonėje nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo. Taigi S. U. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Jo nusikalstamą veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

Taip pat S. U. nuteistas ir pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad toje pačioje vietoje tuo pačiu metu, tai yra 2009 m. gruodžio 19 d., apie 3.35 val., viešoje vietoje - prie naktinio kokteilių klubo „(duomenys neskelbtini)“, tyčia, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad šovė vieną kartą iš nenustatyto ginklo, užtaisyto šratais, nukentėjusiajam P. K. į kairę koją, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam P. K. šautinę žaizdelę kairės blauzdos viduriniajame trečdalyje priekiniame paviršiuje, dėl ko P. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Tai, kad nukentėjusiajam P. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, patvirtina Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos matyti, kad P. K. nustatyta šautinė žaizdelė kairės blauzdos viduriniajame trečdalyje priekiniame paviršiuje, dėl ko jam nežymiai sutrikdyta sveikata. Šis sužalojimas padarytas tuo pačiu metu kaip ir V. Z.. Kad į P. K. šovė tas pats asmuo, kaip ir į V. Z., įrodo paties P. K. parodymai, liudytojo V. B. parodymai ir tai rodo įvykio aplinkybės. Kolegija jau išdėstė, kokiais įrodymais remiasi, kad būtent S. U. šovė į V. Z.. Tie patys jau aptarti įrodymai patvirtina ir tai, kad S. U. šovė ir į P. K. kojos blauzdą. Teismas pagrįstai šiuos S. U. veiksmus įvertino kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Iš bylos aplinkybių matosi, kad kai S. U. pradėjo šaudyti, iš įvykio vietos išsibėgiojo kiti įvykio vietoje buvę asmenys. S. U. veiksmai buvo įžūlūs, jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šią nusikalstamą veiką S. U. taip pat padarė tiesiogine tyčia. Jis viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais šūviu iš nenustatyto ginklo, užtaisyto šratais, nukentėjusiajam P. K. į koją, suvokė, kad demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei trikdo visuomenės rimtį ir tvarką, ir norėjo taip veikti. Jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tik prieštaringais nukentėjusiojo parodymais, šie skundo argumentai atmetami. Kolegija jau pasisakė dėl nukentėjusiojo V. Z. parodymų patikimumo ir priežasties, dėl kurios jis iš pradžių neatpažino S. U. kaip į jį šovusio asmens, o būtent dėl to, kad jam buvo duoti pinigai už neatpažinimą. Taip pat kolegija pažymi, kad S. U. kaltė grindžiama ne tik nukentėjusiojo V. Z. parodymais, bet ir liudytojų parodymais, ekspertizės aktu bei kitais skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje išdėstytais įrodymais. Nuteistojo versija, kad neva nukentėjusysis V. Z. labai prastai mato, taip pat atmetama. Jau vien faktas, kad nukentėjusysis įsidėmėjo nuteistojo automobilio valstybinius numerius ir juos užrašė ant sniego, rodo, kad jis galėjo įsidėmėti nuteistojo išvaizdą. O tai, kad V. Z. įsidėmėjo nuteistąjį S. U., nors to nesugebėjo padaryti kiti nukentėjusieji, paaiškinama tuo, kad būtent V. Z. buvo arčiausiai prie į jį šovusio nuteistojo.

Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad teismas neatsižvelgė į S. U. tariamai teisinančius bylos duomenis irgi nepagrįsti. Iš teisiamojo posėdžio protokolų ir skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matosi, kad teismas išnagrinėjo visas bylos aplinkybes: motyvuotai atmetė bylos aplinkybių neatitinkančias nuteistųjų versijas, paskyrė teismo medicinos ekspertizę, šalino prieštaravimus nuteistųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymuose, o nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus, dėl kurių remiasi išdėstytais S. U. kaltę patvirtinančiais įrodymais, ir atmeta jiems prieštaraujančius bylos duomenis. Pažymėtina dar ir tai, kad pats S. U., neigdamas savo dalyvavimą nusikaltimų padaryme, ilgą laiką iš viso nenurodė jo versiją galinčių patvirtinti duomenų. Tik įrodymų tyrimo pabaigoje nurodė du asmenis, tariamai galinčius patvirtinti, kad įvykio metu nuteistasis buvo pirtyje. Paaiškėjus, kad tie asmenys teisminio nagrinėjimo metu buvo teismo posėdžių salėje, teismas motyvuotai ir pagrįstai atsisakė juos apklausti liudytojais. Apie tai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje. Bet kuriuo atveju visuma išnagrinėtų įrodymų paneigia bet kokias abejones dėl S. U. dalyvavimo nusikaltimų padaryme ir patvirtina jo kaltę.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas įrodymus įvertino netinkamai, atsietai vieną nuo kito, tuo pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus ir priėmė ydingą nuosprendį. Iš nuosprendžio matosi, kad teismo padarytos išvados pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kurie nuosprendyje išdėstyti ir įvertinti. Teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o ne atsietai vienas nuo kito, kaip teigia apeliantas. Aprašomoji nuosprendžio dalis surašyta tinkamai, laikantis BPK 305 str. reikalavimų, išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat išdėstyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados bei bausmės skyrimo motyvai.

Taip pat nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodomi ir BPK 184 str. 4 d. pažeidimai - reikalavimas pranešti įtariamajam ir jo gynėjui apie ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos apklausos vietą ir laiką, nes apie 2010-03-31 V. Z. apklausą jam nebuvo pranešta. Šis apeliacinio skundo argumentas irgi nepagrįstas, nes V. Z. pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas dėl poveikio nukentėjusiajam ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame S. U. nebuvo įtariamuoju, ir tik vėliau, 2010-06-04 prokuroro nutarimu, ikiteisminiai tyrimai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sujungti. Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne tik V. Z. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolu, o pirmiausia jo parodymais, duotais apklausos pirmosios instancijos teisme metu. Jokių kitų esminių BPK reikalavimų pažeidimų kolegija šioje byloje irgi nenustatė.

Skirdamas bausmę nuteistajam teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bausmės paskirtimi ir jokių baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų reikalavimų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad S. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes: nusikalstamų veikų pobūdį, kaltės formą ir rūšį, taip pat į S. U. asmenybę. S. U. padarė du nusikaltimus, iš jų vieną labai sunkų. Nukentėjo du asmenys. Savo veiksmais vienam nukentėjusiajam V. Z. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia. Labai sunkus nusikaltimas padarytas naudojant ginklą. Nusikaltimai baigti. Nusikaltimus padarė pirmą kartą. Įvertinus visas šias bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, pagal BK 284 str. 1 d. paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. paskirta mažesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė, o taip pat ir apėmimo būdu paskirta tokio paties dydžio galutinė subendrinta bausmė negali būti laikomos per griežtomis ir šias bausmes švelninti pagrindo nėra.

Skunde nuteistasis taip pat prašo atmesti jam pareikštą Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl V. Z. gydymo. Šios skundo dalies nėra pagrindo tenkinti, kadangi S. U. pagrįstai pripažintas kaltu dėl V. Z. sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. U. apeliacinį skundą atmesti.