- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- eI-5151-554/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01124-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- K.J.
- Atsakovas
- Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato
Kauno apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K.J. skundą atsakovui Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Kauno apygardos administracinio teismo prašė:
1) panaikinti 2018 m. gegužės 7 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus specialistės sprendimą Nr. 18-IL-20-01081-e Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus;
2) įpareigoti atsakovą Kauno apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą išduoti K.J. leidimą laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą medžioklei.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2018 m. balandžio 24 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 18-1L-20-01081 -e atsakovas nepagrįstai prašymo netenkino. Atsakovas savo sprendimą iš esmės grindžia Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu. Sprendime jokių motyvų ar faktų, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nėra nurodyta. Atsakovas nurodė tik įstatymines nuostatas bendrąja prasme. Sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas dėl atsakovo grindžiamų faktinių aplinkybių. Iš priimto sprendimo turinio nėra galimybės spręsti, kokiais nustatytais faktais jis yra grindžiamas. Atsakovas tik nurodė, kad 2008 m. birželio 04 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 266 str. 1 d., BK 199 str. 2 d., BK 259 str. 1 d., BK 259 str. 2 d., BK 262 str. ir buvo paskirta 156 MGL - 20280 Lt bauda, teistumas išnykęs 2017 m. birželio 1d. Atsakovas taip pat nurodė, kad nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio pareiškėjas 4 kartus buvau baustas už įvairius administracinius pažeidimus, iš jų du kartus už leistino greičio viršijimą ir du kartus už vairavimą transporto priemonės, kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tai, kad sprendime yra išvardintos pareiškėjo praeityje padarytos nusikalstamos veikos ir administraciniai pažeidimai, nepateikus jokių tokio pateiktų faktų apibendrinimo ar išvadų, negali būti laikoma pakankamu sprendimo motyvavimu, tuo labiau, jog sprendime teigiama, kad jis priimtas atsižvelgiant tik į policijos turimą informaciją apie pareiškėjo keliamą grėsmę.
Nurodė, kad viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti bendruosius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus - turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, bei juos priimant turi būti laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų principų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tai pabrėžė ir savo jurisprudencijoje. Dėl to pareiškėjas negali tinkamai suprasti atsakovo priimto sprendimo motyvų. Jokių motyvų, kad pareiškėjas kelia grėsmę nėra nurodyta, todėl tik nuosprendžio ir pažeidimų išvardinimas pažeidžia Konstitucijoje esančią nuostatą, kad niekas už tą patį dalyką negali būti baudžiamas du kartus. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje nurodė, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Tokią galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas). Remiantis aukščiau nurodyta Konstitucinio Teismo jurisprudencija bei faktinėmis aplinkybėmis, priimtas sprendimas pažeidžia asmens laisvių ir teisių bei visuomenės interesų pusiausvyrą.
Akcentavo, kad pareiškėjas šiuo metu dirba visuomenei naudingą darbą – yra medicinos gydytojas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, VSĮ Lazdijų ligoninėje, VŠĮ Prienų ligoninėje, VŠJ Kalvarijų ligoninėje, moka mokesčius, jokių duomenų, kad yra pavojingas visuomenei nėra.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Kauno apskr. VPK ) Viešosios tvarkos valdybos ( toliau - VTV) 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 18-IL-20-01081-e, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - Įstatymas) 17 str. 1 d. 11 p. bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau - taisyklės) IV skyriaus 16, 17 punktais (sprendime padaryta techninė klaida, nurodant XIII skyrių), nuspręsta pareiškėjui atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Nurodė, kad 2018 m. balandžio 24 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atlikus patikrinimus pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 5-V-172 dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 birželio 23 d. įsakymo Nr. V-362 „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo IV skyrių, kuris numato patikrinimų atlikimą ir sprendimo priėmimą, paaiškėjo, kad 2008 m. kovo 7 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 266 str. 1 d. (neteisėtas disponavimas pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), BK 199 str. 2 d. ( kontrabanda), BK 259 str. 1 d. (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti), BK 259 str. 2 d. (tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą), BK 262 str. (įrenginių narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms gaminti gaminimas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybos technologijų ar instrukcijų rengimas). Jam buvo paskirta bausmė - bauda (160 MGL) 20 800 Lt. 2008 m. birželio 4 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi skirta galutinė bausmė - bauda ( 156 MGL) 20 280 Lt. Nuosprendis įsiteisėjo 2008 m. birželio 4 d., o bauda išieškota 2012 m. birželio 1 d. Nuosprendyje konstatuota, kad pareiškėjas nuo 2006 metų pradžios iki 2007 m. liepos 27 d. rinko informaciją apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybą, įgijo priemones bei neteisėtai pasigamino įrenginį narkotinėms medžiagoms auginti bei gaminti. Pas pareiškėją buvo rasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų. Pareiškėjo nurodė, kad narkotines medžiagas ketino gaminti savo reikmėms ir jas pats vartojo, tuo būdu kenkdamas savo sveikatai ar gyvybei.
Pabrėžė, kad neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei jų prekursoriais - vienas pavojingiausių nusikaltimų. Tą patvirtina ir Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. spalio 22 d. priimta rezoliucija dėl „Narkotikų kontrolės politikos tęstinumo“, kurioje pasisakyta, jog vis labiau plintanti narkomanija kenkia žmonių sveikatai, trukdo jų socialinei raidai, taip pat sudaro sąlygas organizuotam nusikalstamumui ir kelia grėsmę visuomenės saugumui ir gerovei. Pareiškėjas paskirtos bausmės savanoriškai neįvykdė, nes bauda iš jo buvo išieškota priverstinai. Be to, pareiškėjas nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio 4 kartus baustas už administracinius pažeidimus, iš jų 2 kartus už leistino greičio viršijimą ir 2 kartus už vairavimą transporto priemonės, kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Akcentavo, kad aukščiau išdėstyti faktai leidžia neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį, jo polinkis nesilaikyti teisinio reglamentavimo, jo netinkamos nuostatos į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, pažeidinėjantį teisės normų reikalavimus. Dėl to pareiškėjas, laikydamas šaunamuosius ginklus, gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Kaip matyti iš Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatų, šio įstatymo tikslas - reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą ir taip užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, ginklai bei šaudmenys laikomi keliančiais didesnį pavojų viešajai tvarkai, asmens bei visuomenės saugumui, todėl ginklo turėtojo elgesiui yra keliami itin aukšti reputacijos, atsakingumo ir atidumo reikalavimai. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas nusako, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismui pateiktų įrodymų (taip pat ir TIS Liteko duomenys – Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. I-79-317/2008) visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 24 d. atsakovui pateikė prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovui atlikus patikrinimą sutinkamai su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 5-V-172 dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 birželio 23 d. įsakymo Nr. V-362 „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo IV skyriaus nuostatomis, buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2008 m. kovo 7 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 266 str. 1 d. (neteisėtas disponavimas pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), BK 199 str. 2 d. (kontrabanda), BK 259 str. 1 d. (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti), BK 259 str. 2 d. (tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą), BK 262 str. (įrenginių narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms gaminti gaminimas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybos technologijų ar instrukcijų rengimas). Pareiškėjui apygardos teismo nuosprendžiu buvo paskirta bausmė - bauda (160 MGL) 20800 Lt. 2008 m. birželio 4 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi buvo pakeistas Kauno apygardos teismo nuosprendis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - bauda (156 MGL) 20280 Lt. Bausmė įvykdyta 2012 m. birželio 1 d. (išieškota bauda). Teismo nuosprendžio turinio analizė patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2006 metų pradžios iki 2007 m. liepos 27 d. neteisėtai rinko informaciją apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybą, neteisėtai įgijo priemones bei neteisėtai pasigamino įrenginį narkotinėms medžiagoms auginti bei gaminti. Ikiteisminio tyrimo metu pas pareiškėją buvo rasta ir paimta neteisėtai laikomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos bei jų pirmtakai (prekursoriai). Nuosprendyje konstatuota, kad pareiškėjas narkotines medžiagas ketino gaminti savo reikmėms, taip pat pats vartojo narkotines medžiagas.
Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio 4 kartus nubaustas administracine tvarka už administracinių nusižengimų padarymą. Administracinės nuobaudos pareiškėjui 2 kartus paskirtos už maksimalaus leistino greičio viršijimą, taip pat 2 kartus už vairavimą transporto priemonės, kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas imperatyviai numato, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Priimdamas procesinį sprendimą šioje administracinėje byloje, teismas vadovaujasi GŠKĮ redakcija, galiojusia ginčijamo sprendimo priėmimo metu – nuo 2018 m. sausio 1 d.).
GŠKĮ normų sisteminė analizė patvirtina išvadą, kad įstatymų leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti neišduodamas arba panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, įgyjant, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Konstitucinis Teismas dar 2001 m. balandžio 12 d. nutarime akcentavo, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis neišdavimą. Įstatymų leidėjas 2009 m. spalio 22 d. taip pat priėmė rezoliuciją Dėl narkotikų kontrolės politikos tęstinumo, kurioje pabrėžė, kad vis labiau plintanti narkomanija kenkia žmonių sveikatai, trukdo jų socialinei raidai, taip pat sudaro sąlygas organizuotam nusikalstamumui ir kelia grėsmę visuomenės saugumui ir gerovei.
Administracinėje byloje esantys pareiškėją charakterizuojantys duomenys neabejotinai rodo, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui (ABTĮ 56 str.). Baudžiamosios bylos procesinių dokumentų analizė patvirtina, kad pareiškėjas anksčiau pats vartojo narkotines medžiagas, taip pat siekė (rengėsi, pasikėsino) savo reikmėms gaminti stipresnio poveikio narkotines ir psichotropines medžiagas. Atkreiptinas dėmesys, kad po nuosprendžiu paskirtos bausmės įvykdymo (priverstinio išieškojimo) pareiškėjas ir toliau sistemingai pažeidinėjo teisės aktų reikalavimus - nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio 4 kartus nubaustas administracine tvarka už administracinių nusižengimų padarymą, kurie susiję su padidinto pavojaus šaltinio (automobilio) vairavimu. Tai duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjas yra linkęs daryti teisės pažeidimus.
Šiuo aspektu kartu akcentuotina, kad GŠKĮ nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Tuo tarpu, sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (žr., pvz., LVAT 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2833/2012). Pareiškėjo skundo argumentai ir pasisakymas teismo posėdžio metu šiuo konkrečiu atveju atsakovo išvadų nepaneigia bei nesudaro pagrindo naikinti atsakovo sprendimą dėl atsisakymo išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti šaunamąjį ginklą. Leidimą atsisakyta išduoti GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, todėl nepriekaištingos reputacijos buvimas (arba nebuvimas) nėra teisiškai reikšminga aplinkybė šio ginčo kontekste (ABTĮ 56 str.).
Šioje administracinėje byloje ginčijamas 2018 m. gegužės 7 d. sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio, 8 straipsnio principines nuostatas, pagrįstas GŠKĮ normomis, todėl laikytinas pagrįstu, teisėtu bei teisingu ir naikinti jį skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo. Taip pat nėra jokio pagrindo tenkinti ir išvestinį patikslinto skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Visus likusius pareiškėjo skundo argumentus teismas laiko pertekliniais. Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo K.J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.