- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-28
- Bylos Nr.
- 2-165-370/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00235-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės kredito unijos „Vilniaus kreditas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-621-252-2015, dalies, kuria UAB „Šilrausa“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi UAB „Šilrausa“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Vialogika“.
Šalies argumentai
Kreditorė kredito unija „Vilniaus kreditas“ pateikė atskirąjį skundą, prašė panaikinti minėtą nutartį, įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu ir bylą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį, kuria iškelta bankroto byla UAB „Šilrausa“ ir perdavė pareiškėjo UAB „Šilrausa“ direktoriaus E. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti iš naujo, taip pat taikė laikinąsias apsaugos priemones UAB „Šilrausa“ kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui bei piniginėms lėšoms, esančioms įmonės sąskaitose bei pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant turtą realizuoti, taip pat naudoti pinigines lėšas. Nustatė, kad laikinosios apsaugos priemonės galios iki teismas priims nutartį iškelti ar atsisakyti iškelti įmonei bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Kreditorė kredito unija „Vilniaus kreditas“ (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. panaikinti minėta nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad šiuo metu jau yra įvykusios dalies bendrovės turto varžytynės, tačiau laikinosios apsaugos priemonės neleistinai riboja gautų sumų paskirstymą kreditoriams ir dirbtinai sudaro kliūtis su jais atsiskaityti. Tai prieštarauja paties teismo pozicijai, kad atsiskaičius su kreditoriais bankroto byla nebus keliama. Nagrinėjamu atveju visos areštuotos lėšos skirtos kreditoriams, pirmiausia – apeliantei, kurios reikalavimas užtikrintas hipoteka, todėl jis (reikalavimas), įmonei iškėlus bankroto bylą, būtų tenkinamas pirmąja eile. Nepagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia apeliantės interesus, nes apeliantė, veikdama kaip kredito įstaiga, privalo formuoti specialiuosius atidėjinius kredito įstaigų abejotiniems aktyvas padengti. Nepagrįstas atsiskaitymo su apeliante ribojimas reikštų uždelsimą padengti bendrovės įsiskolinimą iš įkeisto turto gautomis lėšomis ir nuolat didintų apeliantės nuostolius. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto procese neturi būti suabsoliutinamas vien bendrovės (jos vadovo) noras iškelti bankroto bylą, turi būti atsižvelgiama ir į kreditorių teises, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas praktiškai nukelia turto realizavimą bei lėšų kreditoriui išmokėjimą mažiausiai pusės metų terminui ir kreditoriai tuo laikotarpiu patiria vien nuostolius. Be to, laikinosiomis apsaugos priemonėmis areštuotas turtas net ir įmonei iškėlus bankroto bylą atitektų apeliantei, kaip įkaito turėtojai. Kol yra taikomas areštas bendrovė negali realizuoti turto, taip pat mokėti kreditoriams.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „Šilrausa“ direktorius E. M. teismo prašo kredito unijos atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad gautinos sumos (tarp jų ir iš varžytynių) skirstomos tik apeliantei, o ne kitiems bendrovės kreditoriams. Nesutinka su apeliante, kad pareiškėjas paslėps, iššvaistys įmonės turtą. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apie didėjančius nuostolius dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad Panevėžio apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, pagal pareiškėjo UAB „Šilrausa“ direktoriaus E. M. pareiškimą, UAB „Šilrausa“ iškėlė bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės administratore paskyrė UAB „Vialogika“, taikė laikinąsias apsaugos priemones - UAB „Šilrausa“ nekilnojamojo turto ir kito materialaus turto areštą, galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Panevėžio apygardos teismas, atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 3 d. gautą kredito unijos „Vilniaus kreditas“ atskirąjį skundą dėl 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį, kuria iškelta bankroto byla UAB „Šilrausa“ ir perdavė pareiškėjo UAB „Šilrausa“ direktoriaus E. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Šilrausa“ nagrinėti iš naujo; taikė laikinąsias apsaugos priemones UAB „Šilrausa“ kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui bei piniginėms lėšoms, esančioms įmonės sąskaitose bei pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant turtą realizuoti, taip pat naudoti pinigines lėšas. Teismas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą nustatė iki teismas priims nutartį iškelti ar atsisakyti iškelti įmonei bankroto bylą. Kredito unija atskiruoju skundu skundžia būtent tą Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. dalį, kuria teismas UAB „Šilrausa“ taikė laikinąsias apsaugos priemones, galiojančias iki teismas priims nutartį iškelti ar atsisakyti iškelti įmonei bankroto bylą. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atsakovei taikė laikinąsias apsaugos priemones iki bus išspręstas klausimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo/atsisakymo iškelti.
Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
Nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarties ypatumas yra tas, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė iki teismas priims nutartį iškelti ar atsisakyti iškelti įmonei bankroto bylą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 str. 3 d.), matyti, kad Panevėžio apygardos teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi išsprendė bankroto bylos iškėlimo UAB „Šilrausa“ klausimą, t. y. atsakovei iškėlė bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės administratore paskyrė UAB „Vialogika“, taikė laikinąsias apsaugos priemones - įmonės nekilojamojo turto ir kito materialaus turto areštą, galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p.). Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismui 2015 m. spalio 20 d. nutartimi UAB „Šilrausa“ iškėlus bankroto bylą, juolab šiai nutarčiai esant įsiteisėjusiai, apeliacinis procesas pagal kredito unijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalies, kuria taikytos atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki teismas priims nutartį iškelti ar atsisakyti įmonei iškelti bankroto bylą, nutrauktinas, nesant apeliacijos objekto (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 315 str. 5 d., 338 str.).
Kredito unija už atskirąjį skundą sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį (b. l. 65), kuris jai grąžintinas vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą pagal kredito unijos „Vilniaus kreditas“ (į. k. 302586230) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-621-252/2015, dalies nutraukti.
Grąžinti kredito unijai „Vilniaus kreditas“ (į. k. 302586230) 2015 m. rugsėjo 14 d. kredito unijos „Vilniaus kreditas“ sumokėtą 28 (dvidešimt aštuonių) Eur žyminį mokestį.
Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.