Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant antstolio Andriaus Liaškovo atstovui D. Ž., nedalyvaujant, skolininkui A. M., teismo šaukimas įteiktas viešo skelbimo būdu ir bankroto administratoriaus atstovui, irgi gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio A. Liaškovo pareiškimą dėl patraukimo atsakomybėn asmens nevykdančio procesinio teismo sprendimo, suinteresuoti asmenys: UAB „Business review“ buvęs vadovas A. M. ir bankroto administratorius UAB ,,Bauleta“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis pareiškimu prašė teismo už jo reikalavimų nevykdymą ir kliudymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, skirti UAB „Business review“ buvusiam vadovui A. M. piniginę baudą. Antstolis A. Liaškovas pareiškime teigė, kad jis negali tinkamai įvykdyti bankroto administratoriaus jam pateikto Vilniaus apygardos teisme 2015-08-20 išduoto vykdomojo rašto byloje dėl bankroto bylos UAB „Business review“ iškėlimo, kadangi bankroto administratoriui iki šiol bendrovės vadovas (ė) nėra perdavęs (usi) turto pagal įmonės balansą ir visų dokumentų.

Vadovaujantis LR CPK 585 str. 2 d. antstolis teismo prašė skirti buvusiam UAB „Business review“ vadovui A. M. piniginę baudą.

Antstolio atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pareiškimą ir prašė teismo jį tenkinti, o baudos dydžio klausimą palieka teismo nuožiūrai.

Suinteresuotas asmuo bankroto administratorius UAB ,,Bauleta“ atsiliepime į antstolio pareikštą prašymą dėl neįvykdyto jo pateikto procesinio dokumento ir atsakingo už tai asmens nubaudimo nurodė, kad palaiko antstolio prašymą nubausti buvusį UAB „Business review“ vadovą A. M.. Papildomai atsiliepime nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-07-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4955-275/2015 iškėlė bankroto bylą UAB „Business review“, o įmonės administratoriumi paskyrė UAB ,,Bauleta“, įgaliotas asmuo - S. S..

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes šis suinteresuotas asmuo prašė teismo tenkinti antstolio prašymą ir skirti skolininkui A. M. piniginę baudą.

Taip pat teismą prašė nagrinėti bylą administratoriaus atstovui nedalyvaujant.

Skolininkas apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas viešo skelbimo būdu, tačiau į teismo posėdį neatvyko, nenurodė savo nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių, nepateikė teismui ir nuomonės dėl antstolio pareiškimo. Dėl to teismas nusprendė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).

Antstolio pareiškimas tenkinamas.

Antstolio A. Liaškovo kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal Vilniaus apygardos teismo 2015-08-20 išduotą vykdomąjį raštą Nr. B2-4955-275/2015. Remiantis vykdomuoju dokumentu UAB „Business review“ buvęs vadovas A. M. yra įpareigotas perduoti bankroto administratoriaus UAB ,,Bauleta“ įgaliotam atstovui minėtos įmonės turtą ir visą dokumentaciją.

Atkreiptinas bankroto administratoriaus dėmesys, kad ir Vilniaus apygardos teismas bankroto byloje nutartimi irgi gali skirti UAB „Business review“ buvusiam vadovui A. M. piniginę baudą.

LR įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. numato, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, bei visus kitus dokumentus. Už šio įpareigojimo neįvykdymą gali būti skiriama iki 2 896,00 Eur bauda, kuri įstatymų leidėjo numatyta kaip sankcija įmonės vadovui už tai, kad jis, privalėdamas ir galėdamas įvykdyti teismo įpareigojimą, to nepadaro ir taip trukdo bankroto proceso eigai. Šia sankcija siekiama priversti administracijos vadovą įvykdyti teismo įpareigojimą.

Pagal LR CPK 585 str. 1d. antstolio reikalavimai vykdyti procesinius sprendimus yra privalomi ir turi būti įvykdyti per jo nustatytą terminą. Asmeniui, kuris tokių reikalavimų nevykdo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 289,00 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 str. 2d.). Taigi šia sankcija taip pat siekiama priversti skolininką įvykdyti teismo įpareigojimą. Pažymėtina, kad LR įmonių bankroto įstatymas nedraudžia administratoriui kreiptis su vykdomuoju raštu į antstolį, jei buvęs (usi) bendrovės administracijos vadovas (ė) per teismo nustatytą terminą neperduoda bankroto administratoriui įmonės turto, visų dokumentų. Taip teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo yra pradedama vykdyti priverstinio vykdymo būdu LR CPK nustatyta tvarka, todėl atitinkamai ir bauda yra skiriama LR CPK 585 str. 2 d. pagrindu, prašant antstoliui (LR CPK 587 str. 1 p.). Administratoriaus kreipimasis į antstolį su vykdomuoju raštu dėl priverstinio teismo nutarties įvykdymo ir po to antstolio kreipimasis į teismą dėl baudos vadovui skyrimo atsiranda tik tuomet, kai toks asmuo geranoriškai neįvykdo teismo, numatytų LR įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. ir antstolio įpareigojimų (CPK 585 str. 1d.).

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 585 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 str. 2 d., 616 str., 771 str. 5d.). Taip pat proceso teisės normose yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trukdymą antstoliui vykdyti teismo sprendimą (BK 231 straipsnis).

Vykdymo procese skolininkui yra suteiktos ne tik tam tikros teisės, bet ir pareigos. Viena iš skolininko pareigų yra nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad skolininkas gavęs teisėtus antstolio reikalavimus, privalo juos įvykdyti per juose nurodytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 str. 2 d., 616 str., 771 str. 5d.). Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis vykdymo procese gali kreiptis į teismą su pareiškimu, tame tarpe ir dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais (CPK 593 str. 2 d.). Antstolis į teismą su pareiškimu kreipėsi CPK 585 str. 2 dalies pagrindu, t. y. irgi CPK VI dalyje numatytas atvejis (1-2 b.l.).

Suinteresuotas asmuo A. M. nenurodė argumentų – dėl ko nevykdo teisėtų antstolio reikalavimų. Be to iš byloje esančių duomenų matosi, kad skolininkas (ė) A. M. įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į Vilniaus apygardos teismą, jog pagal teismo 2015-07-08 nutartį numatytų dokumentų perdavimo įvykdymas būtų atidėtas iki atitinkamo termino (CPK 284 str.). Duomenų apie tai, kad buvęs bendrovės vadovas (ė) (skolininkas (ė) nustatyta tvarka būtų pranešęs antstoliui, dėl ko negali įvykdyti teismo išduoto vykdomojo rašto, nagrinėjamojoje ir vykdomojoje byloje irgi nėra. Antstolio veiksmai vykdomojoje byloje irgi nebuvo skundžiami (CPK 510 str.). Vilniaus apygardos teismo 2015-07-08 priimta nutartis, kurios pagrindu bankroto administratoriui buvo išduotas vykdomasis raštas yra įsigaliojusi ir turi būti vykdoma. Tik įvykdžius minėtą nutartį pagal jos pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, įgyvendinamas nurodytos teismo nutarties privalomumo principas, įsiteisėjusi teismo nutartis, yra privaloma visiems asmenims ir turi būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Antstolio reikalavimai yra privalomi visiems vykdymo proceso dalyviams ir turi būti vykdomi, todėl teismui nežinant skolininko (ės) argumentų negali būti pripažįstama, jog antstolio reikalavimai neteisėti ir nepagrįsti, o tuo pačiu esant aplinkybių atleidžiančių asmenį nuo atsakomybės dėl teismo nutarties nevykdymo (CPK 18 str.).

Vykdant teismo sprendimus, šiuo atveju ir vykdomąjį raštą dėl dokumentų (turto) perdavimo, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės teismo nutarčių vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymų ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismo nutartimi nustatytas reikalavimas perduoti bankroto administratoriui turtą ir dokumentus, bei antstolio reikalavimas, yra įpareigojimas skolininkui (ei) A. M. atlikti tam tikrus veiksmus (CPK 585 str. 1d.). Pagal antstolio A. Liaškovo 2015-12-18 pažymą bankroto administratoriui nustatyta, kad skolininkas (ė) (buvęs (usi) bendrovės vadovas (ė) nėra įvykdęs (džiusi) antstolio įpareigojimo, kurį jis (ji) turėjo įvykdyti iki procesiniame dokumente nurodyto termino (vykd. byla Nr. 0159/15/01978/2015, 4 b.l.). Antstolio reikalavimai vykdyti nurodymus yra privalomi visiems asmenims (CPK 585 str. 1d.). Antstolis, nustatęs, kad neįvykdyti jo reikalavimai, pagrįstai su pareiškimu kreipėsi į teismą.

Bendrovės administracijos vadovas (ė) atsako už įstaigos kasdienės veiklos organizavimą. Jis privalo veikti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais. Bendrovė savo veikloje privalo laikytis daugybės teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tokie reikalavimai taikomi įvairioms bendrovės veiklos sritims - bendrovės veiklos apskaitoje, mokesčių, aplinkos apsaugos, darbo saugos ir kt. srityse. Dažniausiai įstatymas (pvz. CPK, ĮBĮ ) ar kitoks teisės aktas, numatantis tam tikrus reikalavimus, kartu nustato, kad už tų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas bendrovės vadovas.

Pagal bendrą taisyklę bendrovės administracijos vadovas (ė) atsako tik už savo asmeninius veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Šios aukščiau paminėtos nuostatos gerai žinomos ir buvusiam (siai) UAB „Business review“ vadovui A. M..

Nors antstolio priimtuose procesiniuose dokumentuose skirtuose A. M. kaip buvusiam (siai) vadovui (ei) nėra nurodyta, kad už antstolio reikalavimų neįvykdymą, gali būti skirta piniginė bauda atsakingam asmeniui, tačiau pagal CK 1.6 str. už įstatymo nežinojimą asmuo nėra atleidžiamas nuo atsakomybės. Antstolis skolininkui (ei) (buvusiam (iai) bendrovės vadovui (ei) pagrįstai 2015-08-31 surašė patvarkymą vykdyti minėtą teismo nutartį, tai yra dėl dokumentų ir turto perdavimo jam ar bankroto administratoriui. Antstolis teisėtai prašė skolininką (ę) (buvusį (ią) bendrovės vadovą (ę) perduoti jam pagal pateiktą vykdomąjį raštą ir teismo nutartį nurodytus dokumentus bei turtą. Tuo pačiu skolininkui (ei) buvo žinomos ir kitos įstatymo nuostatos susijusios su nurodytų reikalavimų nevykdymu, žinant, kad už antstolio reikalavimų nevykdymą gali būti skirtą piniginė bauda. Tačiau skolininkas (ė) (buvęs (usi) bendrovės vadovas (ė) ar jo įgalioti asmenys, į antstolio vykdymo procese pateiktus procesinius dokumentus neatsakė ir reikalaujamų dokumentų, bei turto pastarajam neperdavė. Tokie skolininko (ės) (buvusio (s) bendrovės vadovo (ės) A. M. veiksmai laikytini neatitinkančiais įstatymo (CPK, ĮBĮ) nuostatų. Skolininkas (ė) vykdydamas antstolio reikalavimą pagal vykdomąjį dokumentą ir perdavęs ar neperdavęs atitinkamo turto bei dokumentų, privalo apie tai informuoti antstolį. Kilus abejonėms dėl reikalavimo vykdymo pagrįstumo, skolininkas (ė) turi teisę gauti atitinkamą informaciją tiek iš vykdomąjį dokumentą pateikusio antstolio, tiek iš profesionalių teisininkų arba bankroto administratoriaus. Dėl to teismas konstatuoja, kad skolininkas (ė) ir konkrečiai buvęs (usi) bendrovės vadovas (ė) A. M., veikdamas (a) vienasmeniškai pagal įstatymo nuostatas ir neatsakydamas (a) į antstolio reikalavimą dėl turto ir dokumentų perdavimo, nebuvo apdairus (i) ir atsakingas (a) bei nepagrįstai atsisakė vykdyti antstolio A. Liaškovo pateiktą vykdomąjį dokumentą.

Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad skolininkas (ė) kaip buvęs (usi) administracijos vadovas (ė) pagal savo pareigas privalo veikti maksimaliai apdairiai ir rūpestingai, kad būtų visokeriopai užtikrinti jo (jos) anksčiau vadovaujamos bendrovės interesai. Be to bendrovės vadovui nuo pat tapimo juo momento atsiranda vadovo pareiga elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (duty of care, duty due diligence). Šios pareigos turinys yra platus ir iš esmės reiškia, kad ne tik bendrovė, bet ir tretieji asmenys turi teisę reikalauti iš bendrovės vadovo (ės) (ar buvusio vadovo (ės) veikti bendrovės interesais kvalifikuotai, protingai, rūpestingai ir apdairiai. Ar bendrovės vadovas (ė) konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, ar ne, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus. Daugumos užsienio valstybių teisė ir teismų praktika pripažįsta, kad bendrovės vadovo (ės) veiklai turi būti taikomas objektyvus, taip vadinamas ,,rūpestingo šeimos galvos“ elgesio standartas (bonus pater familias; bon pere de famille). Šis kriterijus reiškia, kad sprendžiant bendrovės vadovo atsakomybės klausimą, turi būti atsakyta į klausimą, ar būdamas asmens, kurio atžvilgiu aiškinamasi atsakomybės jam kilimas, vietoje rūpestingas, apdairus, protingas vadovas (ė) tapačioje situacijoje būtų pasielgęs analogiškai. Kaip jau minėta teismas daro išvada, kad analogiškoje situacijoje protingas, apdairus ir rūpestingas vadovas (ė) būtų pasielgęs kitaip ir dėl to tretieji asmenys būtų išvengę nuostolių. Tai reiškia, kad bendrovės vadovas (ė) pažeidė savo pareigą veikti apdairiai, todėl atsiranda teisinis pagrindas skirti jam (jai) piniginę baudą ir už savo veiksmais tretiesiems asmenims padarytus nuostolius. Šiam „rūpestingo šeimos galvos“ kriterijui pritaikyti neturi reikšmės subjektyvūs veiksniai, apibūdinantys bendrovės vadovą - jo kvalifikacija, amžius, vadovavimo patirtis, sveikatos būklė, kitos jo (jos) asmeninės ar dalykinės savybės. Todėl direktoriaus neveikimas (ar kitų bendrovės darbuotojų: pvz. vadybininkės ar vyr. buhalterės neveikimas), ar tai buvo padaryta dėl vadovo (ės) nepatyrimo, menkos kvalifikacijos, ligos ir t. t., negali būti panaudoti kaip atleidimo nuo teisinės atsakomybės pagrindas. Tokiais atvejais pripažįstama, kad asmuo, pavyzdžiui, žinodamas, jog neturi pakankamos kvalifikacijos tinkamai vadovauti bendrovei arba to negalintis daryti dėl kitų priežasčių, tačiau neatsistatydinęs iš vadovo (ės) pareigų tuo pačiu prisiima ir visą atsakomybę už galimas savo netinkamo vadovavimo bendrovei pasekmes. Atskirai pažymėtina, kad bendrovės vadovas (ė) neturi atsakyti už kitų bendrovės darbuotojų neteisėtus veiksmus, tačiau už savo pavaldinių, kuriuos jis (ji) pats (i) pasirenka bei pasitelkia savo pareigų įgyvendinimui ir kuriuos privalo tiesiogiai kontroliuoti (pvz. vadybininkės ar vyr. buhalterės) neteisėtus veiksmus, dėl kurių veiksmų jis (ji) negali įvykdyti antstolio reikalavimų ir tuo pačiu dėl tretiesiems asmenims padarytų nuostolių, turi atsakyti pats vadovas (ė). Kadangi pripažįstama, jog tie neteisėti veiksmai buvo nepakankamos savo pavaldinių kontrolės ir priežiūros rezultatas.

Vadovo rūpestingumo ir apdairumo laipsnį gali apspręsti daugybė faktorių. A. M. ne tik neatsakė į antstolio reikalavimus, bet ir nepateikė teismui atsiliepimo į antstolio pareiškimą, ignoravo ir teismą, neatvyko į teismo posėdį, nedavė paaiškinimų tuo veikdamas prieš teisingumą. Iš paminėto seka, kad skolininkas (ė) pripažintinas kaltu (a), kas tuo pačiu rodo jos nerūpestingumą, bei neatsakingumą, dėl ko nebuvo vykdomas antstolio reikalavimas. Teismas, vertindamas bendrovės vadovo (ės) elgesį konkrečioje situacijoje, turi ir teisę atsižvelgti į jo (jos) kvalifikaciją, sveikatos būklę, gyvenamąją vietą, bendrovės veiklos pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Tačiau tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl bendrovės vadovo (ės) aplaidaus ir nerūpestingo elgesio laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba vadovui (ei) prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimas. Šiuo atveju teismas mano, kad bendrovės vadovas (ė) turėjo galimybę pasikliauti ne tik savo darbuotojų darbu, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus. Atskirai teismas pažymi, kad bendrovės vadovo (ės) atsakomybė išlieka ne tik jo darbo laikotarpiu, bet ir jam (jai) atsistatydinus ar jį pašalinus iš užimamų pareigų, kadangi įstatymas tokių asmenų atsakomybę sieja su kalte ir neteisėtais veiksmais. Bendrovės vadovas (ė) siekdamas (a) išvengti atsakomybės turi būti ėmęsis aktyvių veiksmų, užkertančių kelią neteisėto sprendimo priėmimui ir būti padaręs viską kas nuo jo (jos) priklauso, idant toks sprendimas nebūtų priimtas. Tačiau tokių duomenų į bylą A. M. nepateikė. Dėl to teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo A. M. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo (os) neveikimo pagrįstumą. Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio pasyvumą, bei nerūpestingumą (jo (os) atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai kaip minėto suinteresuoto asmens neveikimą, neatsiliepiant ir į antstolio pareiškimą teismui ar jį laikyti nepagrįstu.

Vykdant antstolio nurodymus, šiuo atveju A. Liaškovo reikalavimus, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės jų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymais ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Business review“ direktoriumi (e) nuo 2013-12-31 iki 2015-07-27 buvo paskirtas (a) (išrinktas (a) A. M. (v.b. 7-9 b.l.). Taigi A. M. yra konkrečiai tas subjektas, kuriam už antstolio reikalavimų nevykdymą, tokiu atveju taikytinos CPK 585 str. 2 d. numatytos priemonės. Nevykdydamas (a) aukščiau nurodytų antstolio reikalavimų A. M. pažeidė CPK 585 str. 1 d., t. y. imperatyviąją proceso teisės normą. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais A. M. skirtina 145 Eur bauda, kuri nagrinėjamos bylos atveju išieškoma į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą. Bauda skiriama už laikotarpį nuo 2015-09-04, tai yra nuo antstolio patvarkymo neįvykdymo dienos iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti skolininkui (ei), kad šios baudos paskyrimas šiuo metu yra nustatomas konkrečiam terminui, tačiau jam (jai) ir toliau nevykdant antstolio įpareigojimo, pastarajam išlieka teisė vėl kreiptis į teismą dėl pakartotinio baudos skyrimo skolininkui (ei). Tokiu atveju teismas ex officio turi teisę skirti skolininkui (ei) baudą už kiekvieną dieną, o ne už konkretų laikotarpį.

Šiuo atveju teismas remiasi teisės teorijos principu „ultima ratio“, kuomet esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma griežčiausia atsakomybė, kaip griežčiausia atsakomybės rūšis. „Ultima ratio“ principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Antstolio pareiškimą tenkinti.

1. Skirti A. M., (a.k. (duomenys neskelbtini) 145,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų) baudą už laikotarpį nuo 2015-09-04 iki šios nutarties įsiteisėjimo.

2. Bauda išieškoma iš A. M. asmeninių lėšų į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaita, įmokos kodas 6800.

3. Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui vykdomąją bylą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.