- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-11-07
- Bylos Nr.
- e1-3627-1123/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20750-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- A. Č.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį – 2 mėn. viešųjų darbų bausme, 2021 m. birželio 21 d. bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Č., 2024 m. gegužės 31 d., apie 15.50 val., (duomenys neskelbtini) maršruto autobuse, kuris tuo metu stovėjo Vilniuje, Kalvarijų gatvėje esančioje Baltupių stotelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,35 promilių girtumas), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš M. L., o būtent: M. L. bandant įlipti į autobusą, jis (A. Č.) delnu trenkė M. L. į dešinės rankos dilbį, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 16.00 val., jis (A. Č.), sėdėdamas autobuse, dešine koja spyrė M. L. į dešinės rankos dilbį, taip sukeldamas M. L.fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad savo kaltę pripažįsta, 2024 m. gegužės 31 d., tikslaus laiko neprisimena, jis po darbo (dirba neoficialiai) nuėjo į parduotuvę „IKI“, esančią Baltupiuose, ir nusipirko 0,5 litrų talpos degtinės, koks pavadinimas, neprisimena. Tuomet nuėjo į šalia esantį miškelį ir vienas ten išgėrė 100 gramų nusipirktos degtinės. Išgėręs 100 gramų degtinės, nuėjo į stotelę (pavadinimo nežino), norėdamas nuvažiuoti namo. Stovėdamas stotelėje, jis rūkė cigaretę. Surūkęs cigaretę, nuorūką jis išmetė į šalia esančius krūmus. Tai pamatė stotelėje stovintis vaikinas, mano, kokių (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Tas vaikinas priėjo prie jo ir pasakė, kad jam nuorūką reikia mesti į šiukšliadėžę. Jis (A. Č.) jam pasakė, kad kitą sykį nuorūką išmes į šiukšliadėžę. Toliau vaikinas pradėjo konfliktuoti, sakė, kad jis (A. Č.) blogas žmogus ir panašiai. Tokiu būdu tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Kadangi jis (A. Č.) nenorėjo su tuo vaikinu toliau konfliktuoti, nuėjo kelis metrus toliau nuo to vaikino, tačiau vaikinas vis tiek kabinėjosi prie jo, priėjęs sakė „o, žmonės, žiūrėkite, čia ne žmogus“ ir panašiai. Po poros minučių atvažiavo (duomenys neskelbtini) autobusas. Jis (A. Č.) į autobusą įlipo. Iš paskos į tą patį autobusą įlipo ir tas vaikinas. Autobuse jis (A. Č.) atsisėdo pačiam gale. Tas vaikinas priėjo vėl prie jo ir toliau kabinėjosi. Ką tiksliai sakė, neprisimena. Jis (A. Č.) jam sakė eiti į kitą autobusą. Vaikinas jam sakė neaiškinti, kadangi jis yra laisvas žmogus. Autobusas buvo pilnas žmonių. Tuomet autobusas sustojo vienoje stotelėje ir tas vaikinas išlipo iš autobuso pro galines duris ir, stovėdamas lauke, dešine ranka laikė autobuso duris. Nei vienas žmogus neišlipo iš autobuso. Kam jis laikė autobuso duris, jis (A. Č.) nesuprato. Todėl jis (A. Č.) atsistojo, priėjo prie durų ir pasakė tam vaikinui, kad šis paleistų autobusą, kadangi autobusas negali važiuoti. Vaikinas jam pasakė neaiškinti ir autobuso durų vis tiek nepaleido. Dėl to jis (A. Č.) su savo dešine ranka vieną kartą sudavė tam vyrui per jo dešinę ranką, kuria šis laikė autobuso duris. Tuomet prie vaikino priėjo vairuotojas, tačiau ką jie kalbėjo, jis (A. Č.) negirdėjo. Tuomet vaikinas įlipo atgal į autobusą ir autobusas nuvažiavo toliau. Važiuojant autobuse matė, kaip tas pats vaikinas nuėjo į priekį, pas vairuotoją. Tuomet grįžo atgal į autobuso galą, atsistojo prie jo (A. Č.) ir savo telefonu pradėjo jį filmuoti. Jis (A. Č.) vaikinui pasakė, kad jo nefilmuotų. Vaikinas jam sakė, kad jis ką nori, tą ir daro. Vaikinas jį provokavo, jam (A. Č.) neišlaikė nervai, dėl to jis sėdėdamas pakėlė savo dešinę koją ir iš apačios spyrė tam vaikinui į dešinę ranką, kuria šis laikė savo telefoną ir jį filmavo. Telefonas vaikinui iš rankų neiškrito. Jis (A. Č.) jam spyrė nestipriai. Autobusas sustojo Žalgirio stotelėje ir jis (A. Č.) išlipo. Vaikinas irgi išlipo ir iš paskos ir jį sekė. Jis (A. Č.) priėjo iki „Lidl“ parduotuvės ir ten jį sulaikė policijos pareigūnai. Dėl savo tokio poelgio nuoširdžiai gailisi.
2024 m. gegužės 31 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėjas M. L., pageidaujantis pranešti apie įvykį, nurodė, kad 2024 m. gegužės 31 d., apie 15.40 val., Vilniuje, jis atėjo į Jeruzalės stotelę, kryptimi link Centro. Atėjęs į stotelę, jis pastebėjo vyriškį, kuris rūkė cigaretę prie pat stotelės. Priėjęs prie vyriškio, jis (M. L.) gražiai paprašė vyriškio, kad šis, surūkęs cigaretę, išmestų ją į šiukšliadėžę, kadangi jis (M. L.) tuo metu rinko nuorūkas, esančias aplink stotelę. Vyriškis tada jam kažką atsakė, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, tada priėjo prie pat jo (M. L.) ir „kepštelėjo“ jam per alkūnę, tačiau fizinio skausmo nesukėlė. Tada, po maždaug minutės, į stotelę atvyko (duomenys neskelbtini) autobusas. Į minėtą autobusą įlipo ir jis (M. L.), ir vyriškis, su kuriuo sukonfliktavo. Tas vyriškis nuėjo į galą ir atsisėdo, o jis (M. L.) stovėjo netoli galinių durų. Atvykus į Baltupių stotelę, jis (M. L.) išlipo iš autobuso, norėdamas išleisti žmones. Jam išlipus, minėtas vyras, atėjęs prie durų, užstojo jam (M. L.) praėjimą ir tyčia jam neleido įlipti į autobusą. Jis (M. L.) bandė įlipti į autobusą ir tuo metu minėtas vyras tyčia iš savo dešinės rankos delno trenkė jam (M. L.) į dešinės rankos dilbį, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Tada vyriškis atsitraukė nuo durų ir jam (M. L.) pavyko įlipti. Tuo metu, kai jis (M. L.) įlipo į autobusą, iš lauko pusės atėjo autobuso vairuotojas, kažką pasakė ir nuėjo toliau prie vairo. Tada autobusas pradėjo važiuoti ir jis (M. L.) nuėjo prie vairuotojo, kuriam pasakė, kad prieš jį smurtauja autobuso keleivis ir nori pagalbos, tačiau autobuso vairuotojas atsakė, kad niekuo negali padėti ir tada jis (M. L.) nusprendė pats paskambinti 112. Paskambinus ir papasakojus apie įvykį, jis vėl nuėjo į autobuso galą prie jį užpuolusio vyriškio, norėdamas jį nufotografuoti, kad galėtų jo nuotrauką pateikti policijos pareigūnams. Jį nufotografavus, vyriškis iš savo dešinės kojos jam (M. L.) trenkė į tą pačią dešinę ranką, galimai norėdamas išmušti telefoną iš rankų, tačiau pataikė jam (M. L.) į dilbį. Po šio jo smūgio jis taip pat pajuto fizinį skausmą. Tada minėtas vyras išlipo „Žalgirio“ stotelėje, jis (M. L.) apie tai pranešė su juo telefonu šnekėjusiam pareigūnui ir vyriškį sekė iki tol, kol atvyko policijos ekipažas, šalia Rinktinės gatvėje esančios parduotuvės „Lidl“, kur asmuo ir buvo sustabdytas. Civilinį ieškinį norės pareikšti vėliau, tyrimo eigoje. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, žinomas (A. Č.).
Nukentėjusysis M. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gegužės 31 d., apie 15-16 val., atėjęs į viešojo transporto Jeruzalės stotelę, Vilniuje, ir važiuojant į centro pusę, jis pastebėjo vyriškį, kuris rūkė cigaretę prie stotelės, už viešojo transporto stotelės paviljono. Jam (M. L.) priėjus prie vyriškio, kurio jis nepažįsta ir matė pirmą kartą, vyriškiui pasakė, kad šis savo nuorūką išmestų į šiukšliadėžę. Jis (M. L.) tuo metu rinko nuorūkas, esančias aplink stotelę. Po ko vyriškis, naudodamas jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, kažką pasakė, tačiau jis (M. L.) šiuo metu neatsimena, ką. Po to vyriškis priėjo prie jo ir savo ranka užkliudė jo kairės rankos alkūnę, tačiau jis jokio fizinio skausmo nejuto. Po kurio laiko, maždaug po 1-2 min., atvyko autobusas (duomenys neskelbtini) ir jie abu įlipo į tą autobusą, per tas pačias autobuso duris. Taip pat, kiek šiuo metu atsimena, jis (M. L.) stovėjo netoli galinių autobuso durų, o tas vyriškis atsisėdo autobuso gale. Autobusui atvykus į viešojo transporto stotelę „Baltupiai“, jis (M. L.) išlipo iš autobuso išleisti žmones, kadangi buvo autobuse pakankamai daug žmonių, ir jam išlipus iš autobuso, tas vyriškis, kiek jam šiuo metu atrodo, piktybiškai atsistojo tarp autobuso durų ir nenorėjo jo (M. L.) įleisti į autobusą, taip užstodamas jam praėjimą. Tačiau jis vis tiek bandė įlipti į autobusą ir tuo metu vyriškis jam tyčia savo dešinės rankos delnu trenkė jam į dešinės rankos dilbį ir jis tuo metu pajuto fizinį skausmą, skausmas buvo iki minutės laiko. Po jam suduoto smūgio vyriškis atsitraukė ir jis (M. L.) įlipo į autobusą. Jie su tuo vyriškiu dar truputį stumdėsi tarp autobusų durų ir, kadangi autobuso vairuotojas negalėjo dėl jų stumdymosi uždaryti durų, atėjo iš lauko pusės iki jų ir kažką pasakė, tačiau ką tiksliai, šiuo metu neatsimena. Kai pradėjo važiuoti autobusas, jis (M. L.) nuėjo iki autobuso vairuotojo ir šiam pasakė, kad autobuso keleivis jam sukėlė fizinį skausmą ir paprašė jo pagalbos, tačiau autobuso vairuotojas jam atsakė, kad niekuo negali jam padėti ir jis (M. L.) iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino į bendrąjį pagalbos centrą numeriu 112. Pakalbėjęs su bendrojo pagalbos centro operatore, jis (M. L.) nuėjo iki autobuso galo, kur sėdėjo vyriškis, kuris prieš jį naudojo fizinę jėgą, ir norėjo vyriškį nufotografuoti, kad galėtų parodyti policijos pareigūnams. Jis (M. L.) tuo metu buvo apie 1 metro atstumu nuo to vyriškio. Jam vyriškį nufotografavus, vyriškis, kiek šiuo metu atsimena, atsistojo ir savo dešine koja spyrė jam (M. L.) į dešinės rankos dilbį. Jis (M. L.) tuo metu juto fizinį skausmą. Jiems atvykus iki viešojo transporto stotelės „Žalgiris“, tas vyriškis išlipo. Jis (M. L.) taip pat išlipo ir sekė tą vyriškį iki Rinktinės gatvės „Lidl“ parduotuvės, kol atvyko policijos pareigūnai. Daugiau nieko šiuo metu neturi ką pridurti, tik tai, kad jis nematė prasmės kreiptis į gydytojus, kadangi nebuvo padaryti jam jokie sužalojimai, o tik buvo sukeltas fizinis skausmas. Taip pat nori paminėti, kad civilinio ieškinio nereikš. Taip pat sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu.
2024 m. gegužės 31 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima nukentėjusiojo M. L. dešinė ranka. Apžiūrint ranką, jokių aiškių sužalojimų ar kitokių pakitimų nestebima.
Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 31 d. vairavo (duomenys neskelbtini) autobusą. Apie 15.45 val., vairuodamas autobusą, Baltupių stotelėje pastebėjo, kad jam nepavyksta uždaryti galinių autobuso durų. Per veidrodį pastebėjo, kad prie durų stovi kažkoks asmuo, uždėjęs koją ant laiptelio ir durys negali užsidaryti. Jis (A. K.) išlipo iš autobuso, priėjo prie galinių durų ir pastebėjo jauną vyriškį, kuris pasakė, kad jį kitas vyras pastūmė už rankos, užpuolė, dabar jam neleidžia tas vyriškis įlipti į autobusą, taip pat matė ir tą kitą asmenį, kuris, jam (A. K.) atėjus, jau stovėjo salone, prie sėdynių. Jis (A. K.) tam žmogui pasiūlė įlipti pro kitą įėjimą, tačiau šis pasakė, kad nori įlipti būtent pro šitas duris. Tada po kurio laiko tas žmogus įlipo į autobusą, o jis (A. K.) nuėjo prie vairo. Tada jis pradėjo važiuoti ir po kurio laiko prie jo priėjo tas pats jaunas žmogus, kurį prieš tai pastūmė kitas vyriškis, kuri s reikalavo, kad jis (A. K.) paskambintų policijai, tačiau jis pasakė, kad vairuojant to daryti negali ir kad tas žmogus pats paskambintų. Muštynių autobuse jis (A. K.) nematė, nieko negirdėjo. Kažkokių sužalojimų ant to jauno vyro jis nematė, jam tas vyras tik rodė savo ranką, kurią tiksliai rodė, neprisimena. Jo vairuojame autobuse yra vaizdo stebėjimo kameros, kurios galėjo užfiksuoti minėtą konfliktą.
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2024 m. gegužės 31 d., 16.01 val. gautas pranešimas, kad pranešėjas yra Kalvarijų g., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) autobuse, važiuoja link centro. Po žodinio konflikto pranešėjui kitas keleivis trenkė per ranką. GMP nereikia. Konfliktas įvyko prieš 5 minutes, lipant į autobusą.
2024 m. rugsėjo 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92282257682, skambučio pradžia 2024-05-31 15:57:16)“. Jame girdimas pokalbis tarp dviejų asmenų – BPC operatoriaus ir vyro pranešėjo. Pranešėjas nurodo, kad važiuoja (duomenys neskelbtini) autobusu ir prieš jį buvo smurtauta, vairuotojo prašė padėti tą žmogų išmesti iš autobuso, tačiau vairuotojas nepadėjo. Autobusas yra prie „Pramogų arenos“ stotelės, Vilniuje, važiuoja į centrą. Prieš jį smurtavęs asmuo yra autobuso keleivis. Pranešėjas nurodo, kad norėjo įlipti, jie su tuo žmogumi šiek tiek apsižodžiavę buvo, ir stotelėje, pranešėjui norint išleisti keleivius, tas žmogus toliau neleido jam įlipti į autobusą, trenkė per ranką, kai norėjo įlipti. Tai įvyko prieš maždaug penkias minutes. Pranešėjas nurodo, kad medikų pagalbos jam nereikia, jis lauks autobuse ir važiuos link centro, į stotį, BPC operatorius nurodo, kad informuoja policiją.
2024 m. rugsėjo 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėti „Body cam“ vaizdo įrašai. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240531-160927UTC+0300“. Vaizdas užfiksuotas iš policijos pareigūno Nr. 1 „Body cam“. Įrašo pradžioje matomas pareigūnas, išlipantis iš tarnybinio automobilio ir susitinkantis su pranešėju bei kitu vyru. Pranešėjas ir kitas vyras kalbasi tarpusavyje, tuo metu pareigūnas paprašo neidentifikuoto vyro asmens tapatybės dokumento, taip pat asmuo ir jo daiktai patikrinti dėl draudžiamų daiktų. Vaizdo įrašo metu pareigūnas Nr. 2 paklausia pranešėjo, ar patyrė fizinį skausmą, ir pranešėjas atsako teigiamai. Pareigūnas Nr. 1 įsodiną galimai smurtavusį vyrą į tarnybinio automobilio asmenų transportavimo kamerą, tuo metu pareigūnas Nr. 1 pateikia teiginį „matai, pats irgi galėjai netrenkt“, į kurį asmuo atsako „nu tai, kad sunervavo“. Pareigūnas Nr. 1 patikrina galimai smurtavusio vyro blaivumą ir vaizdo įraše parodo, jog asmuo įpūtė 2,35 promilės. Tolimesnė vaizdo įrašo medžiaga neturi reikšmės ikiteisminiam tyrimui. Vaizdo įrašas baigiasi.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240531-160926UTC+0300“. Vaizdas užfiksuotas iš policijos pareigūno Nr. 2 „Body cam“. Vaizdo įrašo trukmė 08.23 min. Įrašo pradžioje matomas pareigūnas, esantis tarnybinio automobilio viduje, ir prie lango priėjęs vyras. Pareigūnui išlipus iš automobilio, matomas pranešėjas ir galimai prieš pranešėją smurtavęs vyras. Pranešėjas nurodo įvykio aplinkybes, taip pat nurodo, jog jam buvo suduoti du smūgiai – vienas iš kojos, kitas iš rankos. Pranešėjas teigia, jog turės pretenzijų vyrui, kuris prieš jį smurtavo. Pareigūnas Nr. 2 pranešėjo pareikalauja asmens tapatybės dokumento, tuo metu klausia kito vyro, ką veikia šiame rajone ir kokiais tikslais yra čia atvykęs. Taip pat pareigūnas Nr. 2 pranešėjo paklausia, ar jis patyrė fizinį skausmą, į ką pranešėjas atsako teigiamai. Tolimesnė vaizdo įrašo medžiaga neturi reikšmės ikiteisminiam tyrimui.
2024 m. gegužės 31 d. alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0129 išraše nurodyta, kad A. Č. alkoholio kiekio matuokliu 16.16 val. nustatytas 2,35 promilių neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad A. Č. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, kad 2024 m. gegužės 31 d., tikslaus laiko neprisimena, jis po alkoholio vartojimo nuėjo į stotelę (pavadinimo nežino), norėdamas nuvažiuoti namo. Stovėdamas stotelėje, jis rūkė cigaretę. Surūkęs cigaretę, nuorūką išmetė į šalia esančius krūmus. Tai pamatė stotelėje stovintis vaikinas, kuris priėjo prie jo ir pasakė, kad nuorūką reikia mesti į šiukšliadėžę. Jis (A. Č.) jam pasakė, kad kitą sykį nuorūką išmes į šiukšliadėžę. Toliau vaikinas pradėjo konfliktuoti, sakė, kad jis (A. Č.) blogas žmogus ir panašiai. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Po poros minučių atvažiavo (duomenys neskelbtini) autobusas. Jis (A. Č.) į autobusą įlipo, iš paskos įlipo ir tas vaikinas. Autobuse jis (A. Č.) atsisėdo pačiam gale. Tas vaikinas priėjo vėl prie jo ir toliau kabinėjosi. Tuomet autobusas sustojo vienoje stotelėje ir tas vaikinas išlipo iš autobuso pro galines duris ir, stovėdamas lauke, dešine ranka laikė autobuso duris. Jis (A. Č.) atsistojo, priėjo prie durų ir pasakė tam vaikinui, kad šis paleistų autobusą, kadangi autobusas negali važiuoti. Vaikinas jam pasakė neaiškinti ir autobuso durų vis tiek nepaleido. Dėl to jis (A. Č.) su savo dešine ranka vieną kartą sudavė tam vyrui per jo dešinę ranką, kuria šis laikė autobuso duris. Tuomet prie vaikino priėjo vairuotojas, tačiau ką jie kalbėjo, jis (A. Č.) negirdėjo. Tuomet vaikinas įlipo atgal į autobusą ir autobusas nuvažiavo toliau. Važiuojant autobuse matė, kaip tas pats vaikinas nuėjo į priekį, pas vairuotoją. Tuomet grįžo atgal į autobuso galą, atsistojo prie jo (A. Č.) ir savo telefonu pradėjo jį filmuoti. Jis (A. Č.) vaikinui pasakė, kad jo nefilmuotų. Vaikinas jam sakė, kad jis ką nori, tą ir daro. Vaikinas jį provokavo, jam (A. Č.) neišlaikė nervai, dėl to jis sėdėdamas pakėlė savo dešinę koją ir iš apačios spyrė tam vaikinui į dešinę ranką, kuria šis laikė savo telefoną ir jį filmavo. Telefonas vaikinui iš rankų neiškrito. Jis (A. Č.) jam spyrė nestipriai. Autobusas sustojo Žalgirio stotelėje ir jis (A. Č.) išlipo. Vaikinas irgi išlipo ir iš paskos ir jį sekė. Jis (A. Č.) priėjo iki „Lidl“ parduotuvės ir ten jį sulaikė policijos pareigūnai. Tai, kad A. Č. nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. L., bei kad tokiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo M. L. bei liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, vaizdo bei garso įrašų apžiūros protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. Č., 2024 m. gegužės 31 d., apie 15.50 val., (duomenys neskelbtini) maršruto autobuse, kuris tuo metu stovėjo Vilniuje, Kalvarijų gatvėje esančioje Baltupių stotelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,35 promilių girtumas), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš M. L., o būtent: M. L. bandant įlipti į autobusą, jis (A. Č.) delnu trenkė M. L. į dešinės rankos dilbį, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 16.00 val., jis (A. Č.), sėdėdamas autobuse, dešine koja spyrė M. L. į dešinės rankos dilbį, taip sukeldamas M. L.fizinį skausmą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. Č. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, nukentėjusysis 2024 m. spalio 16 d. pranešimu buvo informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą 7 dienų terminą nebuvo gautas nukentėjusiojo skundas dėl tokio sprendimo, civilinio ieškinio šioje byloje nukentėjusysis nepareiškė, apklausiamas nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš, tokiu būdu šioje byloje žalos atlyginimo klausimas nekeliamas.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. Č., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstama veika baigta, nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau jis nebuvo sužalotas), į A. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – darbingo amžiaus, tačiau šiuo metu nedirbantis, anksčiau teistas vieną kartą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas praeityje, paskutinį kartą 2021 metais, tačiau turintis nesumokėtų baudų, todėl nuobaudos yra galiojančios.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, neskiriant jam intensyvios priežiūros, paskiriant kaltinamajam BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės dydis (mažesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį) yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, galutinė jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu A. Č. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant jam intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti, panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
Nuteistiesiems, kuriems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).
Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresu Kareivių g. 1, Vilnius, el. paštas rytu.skyrius@probacija.lt).
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.