Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja D. Žvinklytė Procesinio sprendimo kategorija 34.4.1; 34.4.2; 121.21.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2009 m. spalio 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas teisėjas Almantas Padvelskis, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Aušra Maškevičienė, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant ieškovui V. M. (V. M.), jo atstovui advokatui Vidmantui Žylei, atsakovės J. M. atstovui advokatui Rimantui Tumėnui, žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei J. M., tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarei Ilonai Mineikienei, Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarei Birutei Vinogradovienei, S. Š., E. Š., uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl testamento ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2006-02-28 sutuoktiniai J. M. ir M. M. Klaipėdos miesto 4-ajame notarų biure sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo patvarkė, jog sutuoktinių mirties atveju vienas kitam paliks visą turtą, o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, turtą lygiomis dalimis paveldės įpėdiniai V. M. ir V. P.. 2006-09-15 M. M. mirė, 2006-12-28 Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarė Birutė Vinogradovienė atsakovei J. M. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą ir nuosavybės teisės liudijimą.

Paveldėjimas ? tai mirusiojo fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 str. 1 d.). CK 5.43 str. numatyta, jog bendruoju sutuoktinių testamentu abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą (iš jo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalį) paveldi pergyvenęs sutuoktinis, išskyrus privalomąją palikimo dalį (CK 5.20 str.). Pažymėtina, kad ginčas šioje byloje iškeltas dėl bendrojo sutuoktinių testamento ir jo pagrindu išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo.

CK 5.15 str. ir 5.16 str. nustatytos testamentinio veiksnumo ir testamento ar jo dalių negaliojimo sąlygos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. M. testamento sudarymo metu nebuvo pripažintas neveiksniu, ieškovas neįrodė, kad testamento sudarymo metu M. M. nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir pasekmių. Testamento turinys teisėtas, jis sudarytas ir patvirtintas remiantis Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis bendrąjį sutuoktinių testamentą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl 2006-02-28 testamento pripažinimo negaliojančiu. Kaip nepagrįstas atmestinas apelianto argumentas, jog byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad M. M. sirgo psichikos liga, nes ginčijamas testamentas sudarytas 2006-02-28, o byloje pateikti medicininiai dokumentai apie M. M. sveikatos būklę 2006 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais (t. I, b. l. 33?36), t. y. jau po testamento sudarymo.

CPK 178 str. nustatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovas nenurodė, kuo remiantis 2006-12-28 paveldėjimo teisės liudijimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu, bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarė B. Vinogradovienė 2006-12-28 paveldėjimo teisės liudijimą išdavė laikydamasi Notariato įstatyme nustatytų reikalavimų, keliamų notarinių veiksmų atlikimui, laikydamasi CK paveldėjimą pagal testamentą reglamentuojančių nuostatų bei nepažeisdama 2006-02-28 bendrojo sutuoktinių testamento, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atmetus reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimą pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, jog atsakovė J. M. neturėjo teisės parduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą ir nuosavybės teisės liudijimų pagrindo įgyto buto. Bendruoju sutuoktinių testamentu gali būti paskirtas įpėdinis, kuris paveldės turtą mirus pergyvenusiam sutuoktiniui (CK 5.45 str. 2 d.), ši įstatymo nuostata įgyvendinta 2006-02-28 testamento 3 punktu (t. I, b. l. 32). Tačiau tokiu būdu sutuoktiniai nusprendžia dėl jiems priklausančio turto paveldėjimo jiems mirus, o mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis tampa paveldėto turto savininku ir disponuoja juo savo nuožiūra. Atkreiptinas dėmesys, jog nei CK nuostatos, nei 2006-02-28 bendrasis sutuoktinių testamentas neįtvirtino draudimo pergyvenusiam sutuoktiniui perleisti nuosavybės teisę į paveldėtą turtą, todėl atsakovė J. M. galėjo be jokių apribojimų naudotis nuosavybės teise (CK 4.37 str.).

CPK 312 str. nustatyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nenagrinėja apelianto argumento, jog paveldėjimo teisės liudijimas turi būti pripažintas negaliojančiu notarei nesprendus klausimo dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo, nes reikalavimas dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme.

Kaip nepagrįstas atmestinas apelianto argumentas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo CPK 329 str. 2 d. 2 p. pagrindu. Pažymėtina, kad 2009-02-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime nėra nuspręsta dėl V. P. teisių ir pareigų, o ieškovo prašymas dėl V. P. įtraukimo į bylos nagrinėjimą 2008-12-02 parengiamojo posėdžio metu netenkintas pagrįstai, nustačius, jog bylos išsprendimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms.

LR CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliantas teigia, kad iš jo priteista nepagrįstai didelė suma ieškovės turėtoms išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 7 p. numato, kad užmokesčio už teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Rekomendacijų 8.2 p. nustato, kad maksimalus užmokestis už teisines paslaugas paruošiant atsiliepimą į ieškinį apskaičiuojamas taikant koeficientą 3. Atsakovei buvo suteikta atsiliepimo į ieškinį surašymo, atstovavimo teisme teisinė pagalba. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu minimali mėnesinė alga buvo 800 Lt, todėl maksimalus užmokestis už nurodyto procesinio dokumentų paruošimą galėjo būti 2400 Lt, be to, atsakovės advokatas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, o pagal Rekomendacijų 8.18 p. užmokestis už teisinę pagalbą apskaičiuotinas taikant koeficientą 0,15 už vieną atstovavimo valandą. Taigi pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovo atsakovei 3000 Lt jos turėtų advokato pagalbos išlaidų, neviršijo Rekomendacijose nurodytos maksimalios darbo užmokesčio už teisines paslaugas sumos, o atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, negalima daryti išvados, kad tokia priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra aiškiai per didelė (CPK 98 str. 2 d.).

Atsakovei J. M. iš ieškovo V. M. priteistina 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 98 str. 1, 3 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325?330 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. M. 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atsakovei J. M..