- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-26
- Bylos Nr.
- e2A-211-236/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Saurama“
- Ieškovas
- LITGRID akcinės bendrovės
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Saurama“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 291 pagal ieškovo LITGRID akcinės bendrovės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Saurama“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas LITGRID AB kreipėsi į Vilniaus komercinį arbitražo teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Saurama“, prašydamas priteisti iš atsakovo 12 508 602,54 Lt skolą, įpareigoti atsakovą UAB „Saurama“ pateikti prievolių vykdymo užtikrinimą 1 839 700 Lt sumai.
Ieškovas LITGRID AB dubliku prašė priteisti iš atsakovo procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki arbitražo teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, t. y. nebereikalavo, kad atsakovas UAB „Saurama“ pateiktų prievolių įvykdymo užtikrinimą 1 839 700 Lt sumai, ir prašė šių reikalavimų dalyje arbitražo bylą nutraukti ir grąžinti ieškovui atitinkamą arbitravimo rinkliavos dalį.
Ieškovas LITGRID AB prašyme dėl išlaidų priteisimo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Saurama“ 41 288,23 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, taip pat 130 307,45 Lt dydžio arbitravimo rinkliavą ir 1 210 Lt dydžio registravimo rinkliavą.
Ieškovas nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2012 m. birželio 15 d. sudarė balansavimo elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. SUT-203-12, pagal kurią ieškovas įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis perduoti atsakovui balansavimo elektros energiją, kuri yra suvartojama nesilaikant sudarytuose grafikuose nustatytų elektros energijos kiekių, o atsakovas įsipareigojo priimti šią energiją ir už ją sumokėti kainą. Be to, ieškovas, AS „Augstsprieguma tikis“ ir Elering AS sudarė 2013 m. kovo 15 d. sudarė susitarimą dėl tarpsisteminių pralaidumų skaičiavimo ir paskirstymo Baltijos šalyse ir su trečiosiomis šalimis principų. Kaip šio susitarimo sudėtinės dalys 2013 m. kovo 15 d. buvo pasirašytos Baltijos vidinių tarpsisteminių prekybos pralaidumų skaičiavimo taisyklės, Tarpsisteminių pralaidumų su 3 šalimis skaičiavimo taisyklės ir Tarpsisteminių prekybos pralaidumų paskirstymo taisyklės.
Ieškovas LITGRID AB nurodė, kad už 2013 m. rugsėjo mėnesį atsakovui UAB „Saurama“parduotą balansavimo elektros energiją atsakovui 2013 m. rugsėjo 30 d. data išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija LG Nr. 0005102 (6 777 558,26 Lt suma įskaitant PVM). Šalys 2013 m. spalio 9 d. sudarė balansavimo elektros energijos pirkimo - pardavimo aktą Nr. SEG-2013/09-BAL, kuriame nurodyta, kad per 2013 m. rugsėjo mėn. atsakovui parduotos balansavimo energijos kiekis yra 13 999,492 MWh, už kurį mokėtina kaina sudaro 5 601 287,82 Lt.
Ieškovas už 2013 m. spalio mėnesį atsakovui UAB „Saurama“ parduotą balansavimo elektros energiją atsakovui 2013 m. spalio 31 d. data išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija LG Nr. 0005127 (6 151 044,28 Lt įskaitant PVM). Šalys 2013 m. lapkričio 12 d. sudarė balansavimo elektros energijos pirkimo - pardavimo aktą Nr. SEG-20I3/10-BAL, kuriame nurodoma, kad per 2013 m. spalio mėn. atsakovui parduotos balansavimo energijos kiekis yra 11 836,690 MWh, už kurį mokėtina kaina sudaro 5 083 507,67 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovas LITGRID AB nurodė, kad 2013 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. SD-4830 pranešė atsakovui, kad pastarasis per nustatytą terminą neapmokėjo sąskaitos faktūros Nr. 0005102, todėl laikė, kad atsakovas pažeidė sutarties 11.3 punktą, todėl nurodė aktyvuojantis atsakovo pateiktą 420 000 Lt prievolių įvykdymo užtikrinimą ir atitinkama apimtimi sumažino atsakovo įsiskolinimą (sutarties 14.1.2 p.). Atsakovas UAB „Saurama“ 2013 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. SKY-13-619 dėl skolos suderinimo pranešė ieškovui, kad rašto surašymo dieną atsakovo bendra skola ieškovui buvo 12 429 278,17 Lt (įskaitant PVM), informavo, kad sieks patirtų nuostolių atlyginimo iš kaltų asmenų, kurių veiksmai sąlygojo elektros energijos kainų šuolį biržoje, siūlė išdėstyti skolos mokėjimą iki 2023 m. gruodžio mėnesio.
Atsakovas UAB „Saurama“ 2013 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. SKY-13-662 dėl skolos suderinimo informavo ieškovą, kad likusi neapmokėta suma pagal PVM sąskaitas faktūras LG Nr. 0005102 ir LG Nr. 0005127 šio rašto surašymo dieną buvo 12 300 000 Lt, taip pat pateikė siūlomą skolos išdėstymo grafiką.
Ieškovas LITGRID AB 2013 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. SD-5283 pranešė atsakovui, kad pastarojo įsiskolinimas už balansavimo elektros energiją, įsigytą pagal sutartį, 2013 m. gruodžio 12 d. sudarė 12 300 000 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Saurama“ procesiniuose dokumentuose su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat priteisti 57 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad skola atsirado dėl balansavimo elektros energijos poreikio atsakovui, kurį sąlygojo ne atsakovo prekybos elektra apimčių neįvertinimas ar panašios priežastys, tačiau atsakovo objektyvus nepajėgumas įsigyti planuojamos suvartoti elektros energijos dėl elektros energijos kainos ženklių pokyčių „Nord Pool Spot“ biržoje. Neturėdamas pajėgumo įsigyti planuojamos suvartoti elektros energijos, biržoje, atsakovas nukrypo nuo planuojamos suvartoti elektros energijos grafiko ir buvo priverstas įsigyti balansavimo elektros energiją iš ieškovo, kurios kaina dėl ženkliai padidėjusių kainų biržoje, taip pat buvo itin aukšta. Atsakovo teigimu, elektros energijos, kainų ženklų padidėjimą elektros biržoje „Nord Pool Spot“ sąlygojo neteisėti ieškovo veiksmai, t. y. susitarimo dėl tarpsisteminių pralaidumų sudarymas. Atsakovas mano, kad šis susitarimas pažeidė ES Reglamento Nr. 714/2009 nuostatas.
Atsakovas taip pat nurodė, kad už skolos atsiradimą atsakingas pats ieškovas, nes jį sąlygojo konkurencijos teisę pažeidžiantis susitarimas dėl tarpsisteminių pralaidumų, taip pat ieškovo nepagrįstas neveikimas nevykdant Elektros energetikos įstatymo nustatytų pareigų prognozuoti ilgalaikį elektros energijos sistemos galios balansą ir teikti rinkos dalyviams informaciją apie prognozuojamą generuojamos ar perdavimo galios trūkumą arba ribojimus, užtikrinti perdavimo tinklų įrenginių darbo patikimumą ir ilgalaikį sistemos pajėgumą tenkinti pagrįstus elektros energijos perdavimo poreikius bei garantuoti perdavimo tinklų darbo saugumą, patikimumą ir efektyvumą.
II. Arbitražo sprendimo esmė
Vilniaus komercinis arbitražo teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkino iš dalies: priteisti iš atsakovo UAB „Saurama“ ieškovui LITGRID AB 12 300 000 Lt skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos 12 300 000 Lt sumos nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki arbitražo sprendimo visiško įvykdymo; priimti ieškovo LITGRID AB atsisakymą nuo reikalavimo įpareigoti atsakovą UAB „Saurama“ pateikti prievolių vykdymo užtikrinimą 1 839 700 Lt sumai ir šioje dalyje bylą nutraukti; priteisti iš atsakovo UAB „Saurama“ ieškovui LITGRID AB 112 736,76 Lt arbitražo rinkliavų; priteisti iš atsakovo UAB „Saurama“ ieškovui LITGRID AB 39 646,82 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Dėl arbitražo teismo kompetencijos Vilniaus komercinis arbitražo teismas, įvertinęs arbitražinį susitarimą ir kitą bylos medžiagą, sprendė turintis kompetenciją nagrinėti šalių ginčą pagal ieškovo nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus. Arbitražo teismas nurodė, kad atsakovas nagrinėjamo ginčo nearbitruotinumą sieja su šalių laisvės nustatyti sutarties turinį ribojimu (šalims privaloma sudaryti balansavimo elektros energijos pirkimo - padavimo sutartį (Elektros energetikos įstatymo 41 str. 4 d.), kiekvienos valandos balansavimo elektros energijos kaina apskaičiuojama pagal VKEKK nustatytą tvarką). Arbitražo teismo vertinimu, atsakovo abejonės dėl balansavimo energijos kainos dydžio, kurį prašoma priteisti, teisingumo nėra pakankamos pripažinti, kad šalių ginčas apima ir ginčą dėl balansavimo elektros energijos kainos taikymo Elektros energetikos įstatymo 78 str. 4 d.
Arbitražo teismas pažymėjo, kad šalys neprašė patikrinti ir nustatyti, ar ieškovo taikyta balansavimo elektros energijos pardavimo kaina 2013 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais atitiko Balansavimo elektros energijos kainos reguliavimo tvarkos aprašo ar kitų taikytinų teisės aktų reikalavimus, nereikalavo perskaičiuoti balansavimo elektros energijos kainos, taip pat nereikalavo taikyti tokios kainos, kuri atsakovo manymu būtų teisinga. Arbitražo teismas pažymėjo, kad atsakovas neginčijo, kad ieškovas balansavimo elektros energiją 2013 m. rugsėjo - spalio mėnesiais patiekė atsakovui; kad ši energija buvo suvartota tokiais kiekiais, kurie nurodyti 2013 m. spalio 9 d. balansavimo elektros energijos pirkimo pardavimo akte Nr. SEG-2013/09-BA ir 2013 m. lapkričio 12 d. balansavimo elektros energijos pirkimo pardavimo akte Nr. SEG-2013/10- BAL; kad energija jam būtų buvusi patiekta netinkamai (nekokybiškai). Atsakovas kelia abejones dėl to, ar 2013 m. rugsėjo - spalio mėnesiais jam parduotos balansavimo elektros energijos kaina buvo apskaičiuota laikantis Balansavimo energijos kainos reguliavimo tvarkos aprašo, kadangi, atsakovo teigimu, balansavimo energijos kaina, kuri buvo taikoma atsakovui 2013 m. rugsėjo - spalio mėnesiais, buvo 100 proc. didesnė negu elektros energijos kaina biržoje tuo laikotarpiu ir daugiau nei 100 proc. didesnė negu balansavimo energijos kaina, už kurią pats ieškovas įsigijo balansavimo energiją.
Arbitražo teismas nurodė, kad atsakovo išsakomas abejones ir argumentus arbitražo teismas vertina tik kaip atsakovo atsikirtimą, kurio esmę sudaro tai, kad atsakovo nuomone ieškovas nesivadavo Balansavimo energijos kainos reguliavimo tvarkos aprašu, kaip to reikalauja sutarties 9.1 p., tokį atsakovo atsikirtimą arbitražo teismas gali patikrinti ir gali spręsti, ar pagrįstai atsakovas abejoja, kad ieškovas kainą apskaičiavo pagal sutarties 9.1 p. taisykles ir šiame sutarties punkte nurodytas teisės normas.
Arbitražo teismas nurodytais argumentais sprendė, kad turi kompetenciją nagrinėti šalių ginčą pagal ieškovo šioje arbitražo byloje pareikštus reikalavimus.
Dėl ieškovo viešųjų funkcijų netinkamo vykdymo ir susitarimo dėl tarpsisteminių pralaidumų teisėtumo arbitražo teismas nurodė, kad arbitražo teismas nenagrinėja atsakovo argumentų dėl ieškovo viešųjų funkcijų netinkamo vykdymo ir susitarimo dėl tarpsisteminių pralaidumų teisėtumo, kadangi tai peržengtų arbitražo teismui perduoto ginčo ribas. Arbitražo teismas nurodė, kad atsakovo argumentai dėl neteisėtų ieškovo veiksmų sudaro galimo atsakovo priešieškinio arba atskiro ieškinio (teisme arba arbitraže) pagrindą, kuris išeina už sutarties, iš kurios kilusios prievolės vykdymo yra reikalaujama, ribų.
Dėl atsakovo prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą arbitražo teismas, įvertinęs atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo, sprendė, kad tarp galimo atsakovo reikalavimo atlyginti žalą, padarytą neteisėtais ieškovo veiksmais (kuris civilinėje byloje Nr. 3-3261-553/2014 nėra pareikštas) ir nagrinėjamoje arbitražo byloje ieškovo reiškiamo reikalavimo sumokėti balansavimo elektros energijos kainą yra priešingas ryšys, nei teigia atsakovas. Arbitražo teismo vertinimu, nagrinėjama byla gali turėti įtakos bylai, kurią atsakovas iškeltų reikalaudamas žalos atlyginimo, nes jeigu arbitražo teismas nuspręstų, kad atsakovas neturi pareigos sumokėti balansavimo elektros energijos kainos ieškovui, atsakovas šioje apimtyje nebūtų laikomas patyręs nuostolių.
Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 12 580 602,54 Lt sumą pagrįstumo arbitražo teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad reikalavimas pagrįstas iš dalies ir priteistina iš atsakovo ieškovui 12 300 000 Lt suma.
Dėl ieškinio reikalavimo priteisti palūkanas arbitražo teismas sprendė, kad reikalavimas tenkintinas.
Dėl ieškovo atsisakymo reikalavimo įpareigoti atsakovą pateikti prievolių vykdymo užtikrinimą 1 839 700 Lt sumai arbitražo teismas sprendė, kad atsisakymas priimtinas ir šioje dalyje byla nutrauktina.
III. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Saurama“ skundu prašo panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimą; taikyti laikinąsias apsaugos priemones: t. y. sustabdyti skundžiamo arbitražo teismo sprendimo vykdymą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; priteisti iš ieškovo LITGRID AB bylinėjimosi išlaidas; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1) Vilniaus komercinio arbitražo teismas klaidingai įvertino kilusio ginčo apimtį. Apelianto teigimu, arbitražo teismas nėra kompetentingas spręsti ginčą, nes pastarasis išeina iš 2012 m. birželio 15 d. balansavimo elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties Nr. SUT-203-12 reguliavimo ribų ir patenka į viešosios teisės imperatyvių normų reguliacinę sritį, kurioje keliami ginčai privalomai nagrinėjami ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje. Arbitražo teismas nepagrįstai susiaurino kilusio ginčo apimtis iki ieškovo pareikštų reikalavimų apimties bei neatsižvelgė iš esmės į atsakovo atsikirtimus dėl prašomos priteisti skolos pagrįstumo bei teisėtumo (t. y. balansavimo elektros energijos kainos pagrįstumo bei teisėtumo);
2) Arbitražo teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovo nacionalinės balansavimo funkcijos vykdymo klausimai apskritai nepatenka į arbitražo byloje kilusio ginčo apimtį bei įvertino skolos pagrįstumą bei teisėtumą be analizės, ar ieškovas tinkamai vykdė nacionalinę balansavimo funkciją. Apelianto teigimu, ginčas susijęs su viešuoju interesu, t. y. ieškovui valstybės deleguotos nacionalinės balansavimo funkcijos vykdymu. Kadangi ieškovas kelia ginčą dėl balansavimo elektros energijos kainos gavimo, o atsakovas atsikerta dėl ieškovo neteisėtos veiklos, paskaičiuojant balansavimo elektros energijos kainą, darytina išvada, jog ginčas tampa susijęs su viešosios teisės keliamais tikslais užtikrinti viešąjį interesą. Atsakovas pareiškė atsikirtimus dėl ieškovo atlikto balansavimo elektros energijos kainų 2013 m. rugsėjo - spalio mėnesiais nepagrįstumo, kuriuos arbitražo teismas turėjo vertinti, tačiau arbitražo teismas neturi kompetencijos vertinti ieškovo vykdomos nacionalinės balansavimo funkcijos, susijusios su viešuoju interesu (KAĮ 3 str. 11 d.);
3) Arbitražo teismas nepagrįstai laikė, kad Tarpvalstybinių pajėgumų skaičiavimo ir paskirstymo susitarimas ir jo priedai nepatenka į arbitražo byloje kilusio ginčo apimtį bei įvertino skolos pagrįstumą bei teisėtumą be susitarimo ir jo priedų analizės. Apelianto teigimu, ginčas susijęs ir elektros energijos rinkos dalyvių tarpusavio konkurencijos elektros energijos rinkoje galimu pažeidimu;
4) Apelianto teigimu, kad tarp šalių kilęs ginčas arbitražo byloje yra susijęs su viešąją tvarka, kuri skundžiamu sprendimu nebuvo tinkamai užtikrinta (KAĮ 50 str. 3 d. 6 p.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą ieškovas LITGRID AB prašo atsakovo UAB „Saurama“ skundą atmesti; priteisti iš atsakovo UAB „Saurama“ ieškovui LITGRID AB bylinėjimosi išlaidas; pripažinti bylos medžiagą nevieša; bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje. Ieškovas nurodo šiuos atsikirtimus:
1) Arbitražo teismas teisingai nustatė išnagrinėtos arbitražo bylos ribas ir teisingai nusprendė dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą, todėl nėra pagrindo naikinti arbitražo sprendimą.
Šalies argumentai
2) Ieškovo teigimu, atsakovas skunde neįrodinėjo, jog Arbitražo teismo sprendimas pažeidžia fundamentalius materialinės ar proceso teisės principus, todėl daro išvadą, jog atsakovas neįrodė, jog arbitražo teismo sprendimas pažeidžia viešąją tvarką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 301 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų yra pateikiami tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui Komercinio arbitražo įstatymo (toliau tekste - KAĮ) nustatyta tvarka, o nagrinėjami mutatis mutandis taikant CPK III dalies XVI skyriaus nuostatas.
Pagal KAĮ 50 straipsnį Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos ar remisijos, o anuliavimo forma. Arbitražo teismų sprendimų tikrinimas fakto ir materialinės teisės taikymo aspektu Lietuvoje neleidžiamas. Arbitražo teismo sprendimas gali būti tikrinamas tik KAĮ 50 straipsnyje numatytų proceso normų (procesinės viešosios tvarkos) ir materialiosios viešosios tvarkos aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 22d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-245/2007 ir kt.)
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
Apeliantas UAB „Saurama“ prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamos bylos šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliantas UAB „Saurama“ nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, todėl žodinio proceso apeliacinėje instancijoje būtinumas nekonstatuotinas.
Dėl bylos nagrinėjimo uždarame teismo posėdyje
Ieškovas LITGRID AB atsiliepimu į skundą prašo bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, sprendžia, jog nėra pagrindo nagrinėti uždarame teismo posėdyje. Dėl to ieškovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo uždarame teismo posėdyje atmestinas.
Dėl arbitražo teismo sprendimo ir KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų pagrindų taikymo
KAĮ 50 straipsnio 4 dalis įpareigoja Lietuvos apeliacinį teismą ex officio patikrinti, ar skundžiamas arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja šio straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytiems pagrindams. KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose numatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, kad ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti perduotas arbitražui (5 punktas); arba arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai (6 punktas).
Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas ginčų, kurie negali būti sprendžiami arbitraže, sąrašas – arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai; arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos; arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (KAĮ 12 str. 2 d.); arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (KAĮ 12 str. 3 d.).
Arbitražo teismo nagrinėtoje byloje ginčas kilo tarp dviejų privačių juridinių asmenų dėl skolos priteisimo pagal 2012 m. birželio 15 d. balansavimo elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. SUT-203-12, t. y. ieškovas kreipėsi į arbitražo teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo už suteiktą elektros energiją. Kaip teisingai konstatavo arbitražo teismas, ginčas tarp šalių yra prievolinis, atsiradęs iš sutarties. Kadangi arbitražo teismo kompetenciją apibrėžia ginčo šalių arbitražinis susitarimas, taip pat pareikšti reikalavimai, arbitražo teismas negali nagrinėti ginčo, kurio šalys nėra jam perdavusios.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad arbitražo teismas tinkamai ir teisingai nustatė nagrinėtinus aktualius šalių ginčo santykius ir atskyrė nuo kitų, atskirai nagrinėtinų santykių. Teisėjų kolegijos vertinimu, arbitražo teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo argumentai, jog ieškovo prašoma priteisti skola susidarė dėl paties ieškovo neteisėtų veiksmų, peržengia arbitražo teismui perduoto ginčo ribas, todėl arbitražo teismas pagrįstai jų nenagrinėjo. Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo teisę dėl neteisėtų ieškovo veiksmų reikšti ieškovui reikalavimus įstatymo nustatyta tvarka, bet šia teise nepasinaudojo. Pagal bylos duomenis, atsižvelgdama į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp šalių kilęs ginčas nagrinėtinas arbitraže ir nepatenka į KAĮ 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas išimtis.
KAĮ 50 straipsnio 4 dalis taip pat įpareigoja teismą patikrinti, ar arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Apelianto teigimu, skundžiamas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad KAĮ nenustatyta galimybės skųsti arbitražo teismo sprendimų apeliacine tvarka; Lietuvoje neleidžiamas arbitražo teismo sprendimų tikrinimas fakto ir (arba) materialiosios teisės taikymo aspektu, todėl teismas neturi teisės nagrinėti bylos iš esmės ir aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus ir pan.; apskųstas arbitražo teismo sprendimas gali būti tikrinamas tik KAĮ 37 straipsnyje nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011).
Kaip jau buvo minėta, Lietuvos apeliacinis teismas, peržiūrintis arbitražo sprendimą, nėra apeliacinė instancija ir pagal KAĮ 50 straipsnio 1 dalį arbitražo sprendimo panaikinimas galimas tik jame nurodytais pagrindais, inter alia ir dėl prieštaravimo Lietuvos Respublikos įstatymų įvirtintai viešajai tvarkai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinis nustatytos viešosios tvarkos, kaip pagrindo panaikinti priimtą arbitražo teismo sprendimą, tikslas – apsaugoti fundamentalias valstybės teisinės sistemos vertybes nuo priimto ir įsiteisėjusio arbitražo teismo sprendimo teisinių padarinių, keliančių grėsmę toms vertybėms. Taigi viešoji tvarka tokiame procese turi būti suprantama siauriau nei nacionalinė viešoji tvarka. Teismas, spręsdamas, ar prašomas panaikinti arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, nesprendžia, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos, nes, pirma, tai nėra proceso dėl arbitražo teismo sprendimo apskundimo dalykas ir, antra, arbitražo teismo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012). Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad Lietuvos apeliacinis teismas arbitražo sprendimo anuliavimo procedūros metu spręsdamas, ar arbitražo sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešąją tvarką, neturi šios tvarkos aiškinti taip plačiai, kaip ji yra aiškinama sprendžiant ginčus dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo apeliacine tvarka. Nacionalinių materialiosios teisės normų taikymo tinkamumas paprastai nepatenka į Lietuvos apeliacinio teismo jurisdikciją, sprendžiant dėl arbitražo sprendimo atitikties viešajai tvarkai, nebent šių normų netinkamu taikymu būtų ne tik iš esmės neteisingai išspręsta byla, bet ir nepaisyta visuotinai žinomų ir pripažintų taisyklių. Lietuvos apeliacinis teismas turi tik patikrinti, ar arbitražo teismo sprendimas atitinka tarptautinę viešąją tvarką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-350/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004).
Bylos duomenys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju arbitražo teismas sprendė ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo pagal 2012 m. birželio 15 d. balansavimo elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. SUT-203-12. Teisėjų kolegija, pagal bylos duomenis sprendžia, jog atsakovas viešosios tvarkos pažeidimą sieja ne su konkrečių teisės principų pažeidimais, tačiau su tuo, jog arbitražo teismas neturėjo teisės nagrinėti šalių ginčo pagal ieškovo ir atsakovo nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus. Kaip aukščiau nurodyta, teisėjų kolegija konstatavo, jog skundžiamas sprendimas nepažeidė KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkto reikalavimų.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytiems pagrindams, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl skundžiamo arbitražo teismo sprendimo vykdymo sustabdymo
Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė skunde prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti skundžiamo arbitražo teismo sprendimo vykdymą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nutarė sustabdyti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 291, vykdymą iki galutinio Lietuvos apeliacinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje pagal atsakovo UAB „Saurama“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 291, panaikinimo, priėmimo.
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija šio klausimo pakartotinai nenagrinėja ir dėl jo nepasisako.
Teisėjų kolegija pažymi, kad priėmus galutinį Lietuvos apeliacinio teismo procesinį sprendimą šioje byloje, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi taikytas Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo vykdymo sustabdymas pasibaigia.
Dėl arbitražo teismo sprendimo ir skundo
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo UAB „Saurama“ skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 301 str. 5 d., 302 str.).
Ieškovas LITGRID AB prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė į bylą jų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl jo prašymas netenkintinas (CPK 93, 98 str., 301 str. 5 d.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, vadovaudamasi CPK 93, 98 str., sprendžia, kad padavusiam skundą atsakovui UAB „Saurama“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Dėl bylos medžiagos viešumo
CPK 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.
Nagrinėjamu atveju ieškovas LITGRID AB atsiliepimu į skundą prašo pripažinti bylos medžiagą nevieša. Teisėjų kolegija vadovaudamasi KAĮ 8 straipsnio 3 dalimi, CPK 10 straipsnio 2 dalimi, sprendžia, kad prašymas tenkintinas, ir nustato, jog bylos medžiaga yra nevieša.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi,
nutaria:
Atsakovo UAB „Saurama“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 291, panaikinimo atmesti.
Nustatyti, kad bylos medžiaga yra nevieša.