Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-05-18 · Civilinė byla Nr. e2-470-790/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-18
Bylos Nr.
e2-470-790/2021
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00047-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Atsakovas
S. M., N. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-470-790/2021Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00047-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 18 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės PREFITA atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės PREFITA ieškinį atsakovams S. M. ir N. M. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teisme gautas ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) PREFITA ieškinys, kuriuo prašoma ieškovės naudai priteisti žalos atlyginimą – 14 241 Eur iš S. M. ir 69 954 Eur iš N. M., bei 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis. Ieškovės nuomone, kiekvienam atsakovui turėtų būti taikomos skirtingos apimties laikinosios apsaugos priemonės – N. M. neviršijant 69 954 Eur, o S. M. neviršijant 14 241 Eur sumos.

3. Ieškovė nurodė, kad ieškinio suma (84 195 Eur) atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra labai didelė, todėl vien ši aplinkybė laikytina realia grėsme, padidinančia teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kadangi tikėtina, kad atsakovai geranoriškai nevykdys galimai jiems nepalankaus teismo sprendimo, šioje byloje būtina imtis priemonių, kad atsakovų turto sudėtis, forma ir kokybė nepakistų – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje civilinėje byloje atitiktų ir Lietuvos teismų praktikoje suformuotas teisės aiškinimo bei taikymo taisykles.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5. Teismas nurodė, kad į klausimą, ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.

6. Teismas, įvertinęs ieškovės byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darė išvadą, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas – ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, kurį grindė ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, taip pat atskleidė teisinius reiškiamo ieškinio argumentus.

7. Teismas pažymėjo, kad ieškovės argumentai dėl to, jog atsakovai geranoriškai nevykdys ieškovei galimai palankaus sprendimo, yra deklaratyvūs, nepakankami konstatuoti grėsmę sprendimo įvykdymui ir neįrodantys atsakovų nesąžiningumo. Taip pat ieškovė nepateikė ir jokių kitų įrodymų, kurie leistų daryti prielaidas apie galimą atsakovų nesąžiningumą ir (ar) siekį apsunkinti būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymą.

8. Teismo vertinimu, šalys civiliniame procese yra lygios ir vien ieškinio pateikimas, nepateikus įrodymų, jog atsakovai vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka/atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovų teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.

9. Teismas pažymėjo, kad naujausioje, nuo 2016 metų vidurio nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje ieškinio suma pati savaime nėra pripažįstama grėsme teismo sprendimo įvykdymui. Kita vertus, ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovų finansinę būklę, kurie įrodytų, kad ieškinio reikalavimo suma jiems yra itin didelė ir dėl to kyla grėsmė galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

10. Įvertinęs visas ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo argumentai

11. Ieškovė UAB PREFITA atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Abu atsakovai yra buvę likviduojamos dėl bankroto įmonės vadovai ir akcininkai. Jie žinodami apie prastėjančią bendrovės finansinę būklę turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nedarė, didino įmonės finansinius įsipareigojimus, kurie išaugo iki bendros 88 730,41 Eur sumos.

11.2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajame skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39047-8 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje numatytą veiką (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas). Taigi, atsakovai ne tik padarė žalą vadovaujamai įmonei bei stengėsi išvengti piniginių prievolių kreditoriams įvykdymo, tačiau ir galimai atliko nusikalstamą veiką prieš vadovaujamą įmonę.

11.3. Remiantis valstybės įmonės Registrų centro tvarkomo Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovo S. M. vardu nėra registruoto jokio nekilnojamojo turto. Atsakovės N. M. vardu yra registruotas žemės sklypas su pastatu, kurie yra įkeisti hipotekos kreditoriui. Tai reiškia, kad atsakovai neturi turto, iš kurio galėtų padengti ieškinyje nurodomą žalą ir sprendimo vykdymas bus apsunkintas jį vykdant tik iš atsakovų gaunamų pajamų ar turimų piniginių lėšų.

11.4. Ieškovė neturi ir negali gauti duomenų apie atsakovų atsiskaitomose banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, tačiau tuo atveju, jei būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (areštas) atsakovų lėšoms, sumažėtų tikimybė, jog atsakovai šias lėšas galėtų nuslėpti ar iššvaistyti.

11.5. Vertinant atsakovų elgesį, tai, jog šie asmenys kryptingai didino nemokios įmonės įsiskolinimus, netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – atsakovams priklausančio turto areštą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra priemonių kompleksas, teismo taikomų po vieną ar kelias dėl atsakovui (skolininkui) priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba neįmanomumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir pagrindinė funkcija – tai siekis užtikrinti, kad teismo priimtas ieškovui galbūt palankus sprendimas būtų realiai įvykdytas ir jo vykdymas nebūtų apsunkintas.

14. Įstatyme nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis apibrėžia ir aplinkybes, kurias ieškovas turi įrodyti siekdamas, kad byloje būtų taikomos laikinosios apaugos priemonės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Tokia grėsmė paprastai pripažįstama, kai laikinųjų apsaugos priemonių prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018). Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.

15. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turtui, nes, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad yra reali grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui – nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti prielaidas apie galimą atsakovų nesąžiningumą ir (ar) siekį apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, teigia, kad atsakovai, vadovaudami UAB PREFITA, elgėsi nesąžiningai, savo neteisėtais veiksmais sukėlė jai žalą ir neturi turto, iš kurio ją galėtų atlyginti, todėl galimai ieškovei palankus teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas, nes jis turės būti vykdomas tik iš atsakovų gaunamų pajamų ar turimų piniginių lėšų. Be to, ieškovės teigimu, poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovų nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad yra vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl UAB PREFITA apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovės nurodomais argumentais.

16. Visų pirma, vertinant ieškovės atskirajame skundu išdėstytų argumentų pagrįstumą, svarbu pažymėti tai, kad aplinkybė, jog atsakovai galimai neturi pakankamai turto jų atžvilgiu pareikštiems reikalavimams įvykdyti, nesuponuoja poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas dėl objektyvių su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybių, o ne dėl to, kad byloje nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-105-196/2019).

17. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie tai, kad atsakovas galimai atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019).

18. Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Be kita ko, nesąžiningumas nustatomas, kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovui galimybė įvykdyti jam palankų teismo sprendimą.

19. Nagrinėjamu atveju ieškovė, grįsdama atsakovų nesąžiningumą ir poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą – atskirajame skunde nurodė, kad atsakovai didino UAB PREFITA finansinius įsipareigojimus, laiku nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo ir galimai apgaulingai vykdė buhalterinę apskaitą, nes dėl šios veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokios ieškovės nurodomos aplinkybės yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, o spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria, nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Taigi, į klausimą, ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus – išnagrinėjus bylą iš esmės.

20. Kita vertus, ieškovė, kaip laikinąsias apsaugos priemones prašantis taikyti asmuo, turi pareigą įrodyti atsakovų nesąžiningumą ir grėsmę galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tačiau jokių tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų ji byloje nėra pateikusi. Šiuo atveju, grėsmės teismo sprendimo įvykdymui neįrodo ir atsakovų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl UAB PREFITA apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad toks tyrimas realiai yra vykdomas, o vien jo vykdymo faktas dar nepatvirtina jokių atsakovų neteisėtų veiksmų. Taip pat byloje nėra įrodymų ir apie tai, kad atsakovai, sužinoję apie ieškovės jiems pareikštus reikalavimus, perleido kitiems asmenims, įkeitė ar kitokiu būdu apsunkino savo turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, nutraukė vykdomą ūkinę veiklą, siekė nuslėpti ar sumažinti gaunamas pajamas ir pan. Taigi, šiuo metu byloje nėra objektyvių duomenų, tikėtinai pagrindžiančių atsakovų nesąžiningumą ir jų sąmoningą siekį išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

21. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Bajoras