Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. S. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui, G. S., S. T., D. S., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Pareiškėja B. S. visą gyvenimą gyveno ir tebegyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Iki pareiškėjos sutuoktinio mirties butas jai priklausė jungtinės nuosavybės teise, o po jo mirties sutuoktiniui priklausiusio buto dalį 2011 m. lapkričio 17 d. paveldėjo pareiškėja (jai atiteko 1/8 buto dalis) kartu su savo dviem sūnumis: D. S. (jis paveldėjo 3/16 dalis buto) ir G. S. (jis paveldėjo 3/16 dalis buto), tačiau bute pareiškėja liko gyventi iki šiol.

4. (duomenys neskelbtini) mirė ir kitas pareiškėjos sūnus - G. S. Jo turtą (3/16 dalis buto) 2024 m. birželio 26 d. paveldėjo jo sutuoktinė V. S. Pareiškėja B. S. bute gyveno didžiąją savo gyvenimo dalį ir jame tebegyvena. Butą, įskaitant ir palikėjo sūnaus D. S. dalį, išlaiko, prižiūri, moka mokesčius.

5. Pareiškėja visą laiką gyveno jos sūnui D. S. priklausiusioje buto dalyje viena (jame niekada negyveno nei vienas iš jos sūnų ar anūkų), butą prižiūri ir išlaiko, palikimo nepriėmė pirmesnės eilės įpėdiniai (nei jo sutuoktinė, nei vaikai), todėl laikytina, kad pareiškėja, kaip antros eilės įpėdinė, palikimą yra priėmusi faktiniu valdymu, todėl prašo tokį faktą nustatyti.

Patikslintas pareiškimas patenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

10. Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra D. S. motina. D. S. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). D. S. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: 3/16 dalys buto, adresu (duomenys neskelbtini). Likusios buto dalys priklauso pareiškėjai ir V. S. Po D. S. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

11. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

12. Pareiškėja yra D. S. motina – antros eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad apie palikėjo D. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimą faktų nėra, be to, nėra duomenų apie galimą palikėjo D. S. palikimo perėjimą valstybei. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, nurodė, kad ji po savo sūnaus mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti, naudojosi kaip savu, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir pan. Kaip nurodo pareiškėja, ji yra palikėjo antros eilės įpėdinė, visą laiką nuo pat jos sūnaus D. S. mirties nepertraukiamai valdė minėtą turtą kaip savo (prižiūrėjo, rūpinosi komunalinių mokesčių mokėjimu, jame gyveno, juo naudojosi ir pan.), todėl laikytina, kad aktyviais veiksmais priėmė palikimą faktiniu valdymu ir atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

13. Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, jog CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl šiuo atveju teismas nenustato, konkrečiai kokį turtą ir kokiomis dalimis pareiškėja paveldėjo praktiškai pradėjusi jį valdyti, tačiau konstatuoja patį palikimo faktiniu valdymu priėmimo faktą.

14. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja B. S. savo sūnaus D. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Patikslintą pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja B. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.