Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Danutė Švitinienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.7; 2.4.9;

2013 m. spalio 9 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Ričardo Gilio, Valdo Petro Meidaus,

specialistėms I. K., Z. M.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-28 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 219 str. 2 d. (mokesčių nesumokėjimas už 2010 m. II ir III ketv.) ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 219 str. 2 d. (mokesčių nesumokėjimas už 2011 m. I, II ir III ketv.) ir nubaustas laivės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė laisvės atėmimo trejiems metams bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, D. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 98427,11 Lt turtinės žalos civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir priteista solidariai iš D. P. ir juridinio asmens UAB „P“ civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos naudai 98427,11 Lt turtinei žalai atlyginti.

Laikinasis nuosavybės teisės apribojimas Panevėžio apygardos prokuratūros 2012 m. vasario 22 d. nutarimu į D. P. turtą : patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49,75 kv. m. ploto, adresu (duomenys neskelbtini), bei į juodos spalvos automobilį Honda Accord, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), variklio Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas nepakeistu iki teismo nuosprendžiu civilinio ieškinio įvykdymo.

Išieškota iš D. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ po 22,87 Lt proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. nuteistas už tai, kad jis nuo 2010-04-30 būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, direktoriumi, ir pagal 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnį „Mokesčių mokėtojo pareigos” turėdamas pareigą pateikti mokesčių deklaracijas bei kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus, mokėti mokesčius, bei pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 punkte nustatytą tvarką apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas privalėdamas sumokėti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, VSDFV Panevėžio skyriui, esančiam Vasario 16-osios g. 60, Panevėžyje, pateikęs nustatytos formos Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinius 2010 m. II ir III ketvirčio laikotarpius, laiku nesumokėjo 65409,11 Lt mokesčių – socialinio draudimo įmokų po to, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, esantis Vasario 16-osios g. 60, Panevėžyje, 2010-09-27 raštu Nr. ((duomenys neskelbtini) priminė jam apie pareigą sumokėti mokesčius per 10 dienų, t.y. iki 2010-10-16.

Be to, D. P., nuo 2010-04-30 būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, direktoriumi, ir pagal 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnį „Mokesčių mokėtojo pareigos” turėdamas pareigą pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus, mokėti mokesčius, bei pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 punkte nustatytą tvarką apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas privalėdamas sumokėti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, VSDFV Panevėžio skyriui, esančiam Vasario 16-osios g. 60, Panevėžyje, pateikęs nustatytos formos Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos lėšų finansines ataskaitas F4 už ataskaitinius 2011 m. I, II ir III ketvirčio laikotarpius, laiku nesumokėjo 174332,87 Lt mokesčių, t.y. 173514,93 Lt socialinio draudimo įmokų už samdomus darbuotojus ir 817,94 Lt naujų darbo rinkos dalyvių socialinio draudimo įmokų po to, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, esantis Vasario 16-osios g. 60, Panevėžyje, 2011-08-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) priminė jam apie pareigą sumokėti mokesčius per 10 dienų, t.y. iki 2011-08-29.

D. P. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį prašo jį panaikinti ir jį išteisinti; civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 98427,11 Lt civilinį ieškinį atmesti; panaikinti laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą į jo butą adresu (duomenys neskelbtini), bei juodos spalvos automobilį Honda Accord. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti įrodymų tyrimą – paskirti ekonominę (finansinę) ekspertizę, ją pavedant padaryti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams, pavedant jiems atsakyti į klausimą, ar UAB „(duomenys neskelbtini) " 2010 m. birželio mėn. -2011 m. rugpjūčio mėn. laikotarpyje buvo moki ? Ekspertizės atlikimui išreikalauti iš BUAB „(duomenys neskelbtini) "' administratoriaus visus 2010 - 2011 metų buhalterinės apskaitos dokumentus.

Nurodo, kad proceso metu neneigė pareigos kaip bendrovės vadovas mokėti mokesčius, bei gavęs SODROS priminimus dėl laiku nesumokėtų mokesčių ir jų nesumokėjimo, tačiau kategoriškai neigia tai padaręs tyčia, kaip konstatavo teismas skundžiamame nuosprendyje.

Teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, rėmėsi specialisčių Z. M., I. K. paaiškinimais ir išvadomis dėl UAB „(duomenys neskelbtini) " ūkinės finansinės veiklos, tačiau nei vienai iš šių specialisčių nebuvo užduotas klausimas ir jos neatliko tyrimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini) " mokumo ar nemokumo. Tuo tarpu, fakto konstatavimas, kad įmonė turi tam tikros vertės ilgalaikį bei trumpalaikį turtą nėra pagrindas pripažinti, kad įmonė yra moki ir turi realią galimybę laiku sumokėti privalomus mokesčius. Minimose ekspertizėse nefiksuoti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini) " pradelstus įsipareigojimus. Tokiu būdu akivaizdu, kad teismas savo išvadą apie UAB „(duomenys neskelbtini) " mokumą grindė tik prielaidomis ir spėjimais, o ne objektyviais ir neginčijamais įrodymais.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2010 m. birželio mėn. - 2011 m. rugpjūčio mėn. laikotarpyje UAB „(duomenys neskelbtini) " nepertraukiamai mokėjo privalomas socialinio draudimo įmokas VSDFV Panevėžio skyriui ( ką teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialistės Z. M. ir L. K., civilinio ieškovo atstovės A. S. S. ir L. S.), tačiau UAB „(duomenys neskelbtini) " visą minėtą laikotarpį turėjo VSDFV Panevėžio skyriui pradelstus įsipareigojimus. Tačiau tokia padėtis buvo ne dėl jo (apelianto) tyčinių nusikalstamų veiksmų, o todėl, kad laiku atsiskaityti su visais kreditoriais UAB „(duomenys neskelbtini) " neturėjo galimybės dėl savo finansinės padėties. Šią aplinkybę patvirtinti arba paneigti tik ekonominė (finansinė) ekspertizė, kurios metu būtų atsakyta į klausimą, ar UAB „(duomenys neskelbtini) " atitinkamais laikotarpiais buvo moki.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas LR BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė skundus ar dėl kurių tie skundai buvo paduoti.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį ir atlikusi įrodymų tyrimą teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo išvados pagrindžiant D. P. kaltę, padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo D. P. veikas pagal LR BK 219 str. 2 d. ir, laikantis bendrų bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), teisingai paskyrė bausmę.

Pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais yra nustatyta, kad D. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pateikęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui nustatytos formos pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinius 2010 m. II ir III ketvirčio laikotarpius, laiku nesumokėjo 65409,11 Lt mokesčių – socialinio draudimo įmokų po to, kai valstybės įgaliota institucija – VSDFV Panevėžio skyrius – 2010-09-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) priminė apie pareigą sumokėti mokesčius per 10 dienų.

Be to, jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pateikęs nustatytos formos Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos lėšų finansines ataskaitas F4 už ataskaitinius 2011 m. I, II, III ketvirčio laikotarpius, laiku nesumokėjo 174332,87 Lt mokesčių – socialinio draudimo įmokų už samdomus darbuotojus ir 817.94 Lt naujų darbo rinkos dalyvių socialinio draudimo įmokų po to, kai valstybės įgaliota institucija – VSDFV Panevėžio skyrius – 2011-08-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) priminė apie pareigą sumokėti mokesčius per 10 dienų.

Nurodytus priminimus D. P. gavo, tačiau per juose nurodytą laikotarpį nesumokėjo deklaruotų mokesčių. Šių aplinkybių apeliantas neneigia, tačiau nurodo, kad mokesčių nesumokėjo dėl įmonės sunkios finansinės padėties.

Lietuvos Respublikos BK 219 str. reglamentuota baudžiamoji atsakomybė už mokesčių nesumokėjimą. Šio BK straipsnio dispozicijoje numatyta, jog tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą arba kitą dokumentą nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 219 str. atsirasti yra būtinos trys objektyviosios sąlygos: kaltininkas pateikia deklaraciją arba nustatytą patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą, iš ko jam kyla pareiga sumokėti mokesčius, tačiau mokesčių įstatymo nustatyta tvarka nesumoka; valstybės įgaliota institucija įstatymo nustatyta tvarka primena apie pareigą sumokėti mokesčius; po šio priminimo per jame nustatytą terminą kaltininkas tyčia mokesčių vis tiek nesumoka. Taigi nusikaltimo, numatyto BK 219 str., objektyvioji pusė pasireiškia mokesčių nesumokėjimu po priminimo apie šią pareigą per priminime nurodytą terminą. Be to, būtina nustatyti, ar iki nusikalstamos veikos padarymo mokesčių mokėtojas buvo mokus ir turėjo realią galimybę sumokėti mokesčius.

Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nustatė, kad įmonė iki nusikalstamos veikos padarymo ir atsakomybės atsiradimo pagrindo buvo moki ir turėjo realią galimybę mokesčius sumokėti laiku.

S. Z. M. apklausta apeliacinės instancijos teisme parodė, kad 2010-06-30 dienai įmonė turėjo 461 104 Lt piniginių lėšų, o įsiskolinimas „Sodrai“ siekė 13 221,76 Lt. 2010-07-31 piniginės lėšos sudarė 290 672 Lt, o privalomos sumokėti įmokos 41 679,98 Lt. 2010-09-30 dienai piniginių lėšų likutis buvo 95 079,82 Lt, nesumokėtos įmokos 65 409,11 Lt. 2010-10-31 dienai piniginių lėšų likutis 147 840,68 Lt, nesumokėtos įmokos 95 148,74 Lt. Pagal turėtus pinigus įmonė sumokėti mokesčius galėjo.

Specialistė I. K. apklausta apeliacinės instancijos teisme parodė, kad 2011-08-31 dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje ir banke piniginių lėšų likučio neturėjo, tačiau įmonė apskaitoje nefiksavo gautų pinigų iš ūkininko (duomenys neskelbtini) , kasoje turėjo būti 369 Lt grynųjų pinigų, be to, pas įmonės direktorių D. P. buvo nepanaudotų įmonės pinigų - 45 902,80 Lt. 2011-08-31 dienai D. P. buvo pasiėmęs iš įmonės paskolą ir negrąžintos paskolos likutis buvo 198 872,19 Lt. Pažymėjo, kad įmonė per visą tiriamą laikotarpį gaudavo piniginių lėšų į kasą, tačiau socialinio draudimo įmokas kiekvieną mėnesį mokėdavo ne pilnai ir pavėluotai, dėl ko susidarė didelis įsiskolinimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. nuo vasario 1 d. iki rugpjūčio 31 d. iš viso gavo įplaukų 2 360 718,36 Lt, šie pinigai buvo panaudoti: tiekėjams 1 879 038,20 Lt, darbo užmokesčiui 431 616,17 Lt, „Sodrai“ 129 556,24 Lt, gyventojų pajamų mokesčiui sumokėta 13 427,50 Lt. Iš visų gautų piniginių įplaukų UAB „(duomenys neskelbtini)“ didžiausią piniginių įplaukų dalį, t. y. iš 2 mln. beveik 1 900 000 Lt panaudojo tiekėjams, kai tuo tarpu dalis tos sumos galėjo būti sumokėta „Sodros“ įmokoms. Tiekėjams sumokėjo 1 800 000 Lt, „Sodrai“ tik 100 000 Lt, nors įmonė privalėjo mokėti „Sodros“ įmokas, o tik po to atsiskaityti su tiekėjais. Įmonė pilnai galėjo atsiskaityti už „Sodros“ įmokas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įspėjimas buvo surašytas rugpjūčio 19 d., o rugpjūčio 30-31 d. įmonė į kasos aparatus iš pirkėjų gavo įplaukų 177 300,30 Lt, tai pilnai padengia visą 174 000 Lt įsiskolinimą „Sodrai“. Į šią nurodytą įmonės turimą pinigų sumą neįeina pinigų suma, kurią vadovas buvo pasiskolinęs iš įmonės.

Kolegija įvertinus tai, kad įmonės mokėjimus dėl atsiradusių piniginių įsipareigojimų privalo vykdyti laikydamosi įstatymų, o LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str. 1 d. numato, kad kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka:

1) su darbo santykiais susijusios išmokos, žalos dėl profesinio susirgimo, sveikatos sužalojimo ar žuvimo darbe atlyginimo sumos; mokėtinos sumos už Lietuvoje supirktą ar perdirbtą žemės ūkio produkciją, nurodytą Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatyme;

2) valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

Kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų, įmonė gavo pakankamai pajamų, tačiau pirmenybę teikė ne mokesčiams ir privalomiems mokėjimams, o atsiskaitė su prekių ir paslaugų tiekėjais, be to, pats apeliantas iš įmonės ėmė paskolą buto pirkimui Vilniuje, tačiau buto nepirko, šios įmonei priklausančius pinigus laikė pas save, nors, kaip pats teigė, įmonė turėjo įsiskolinimų, vėluodavo atsiskaitymai. Tokiu būdu įvertinus teisme apklaustų specialisčių parodymus darytina išvada, kad apeliantas laiku nesumokėjo mokesčių Sodrai tyčia ir dėl priežasčių, visiškai nesusijusių su įmonės nemokumu.

Tokiu būdu darytina išvada, kad D. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, žinodamas apie būtinybę sumokėti nustatytus mokesčius, per nustatytą terminą tyčia jų nesumokėjo, nors įmonė buvo moki ir turėjo realią galimybę sumokėti mokesčius, todėl jis pagal LR BK 219 str. 2 d. nuteistas pagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė solidariai atlyginti turtinę žalą iš nuteistųjų D. P. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skundžiamu nuosprendžiu D. P. ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 219 str. Iš bylos duomenų matyti, kad už finansinių ataskaitų bei deklaracijų pateikimą ir mokesčių į valstybės biudžetą sumokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsakingas šios įmonės vadovas D. P.. Šias pareigas jis pradėjo eiti nuo įmonės įkūrimo – 2010-04-30. Priminimai apie pareigą sumokėti mokesčius jam buvo įteikti tuo metu, kai jis buvo įmonės direktoriumi ir buvo atsakingas už mokesčių sumokėjimą į valstybės biudžetą, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas nesumokėjo priminime nurodytų mokesčių, nors galėjo ir turėjo galimybę po priminimo juos sumokėti. Dėl D. P., kaip įmonės vadovui priklausančios pareigos mokėti mokesčius tyčinio nevykdymo – jis pagal pateiktą deklaraciją ir būdamas įspėtas apie pareigą raštu sumokėti socialinio draudimo įmokas, jų nesumokėjo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius patyrė 98427,11 Lt turtinę žalą. LR CK 6.263 str. 2 d. numato, kad už žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (LR CK 6.263 str. 2 d.). Todėl teismo sprendimas iš D. P. priteisti žalos atlyginimą yra pagrįstas. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad žala Valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriui padaryta bendrais D. P. ir juridinio asmens veiksmais, todėl juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. P. dėl padarytos nusikalstamos veikos kilusių padarinių atsako solidariai ( CK 6.279 str.), todėl sprendimas priteisti žalos atlyginimą solidariai iš D. P. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pagrįstas ir teisingas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.