Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2008-03-07 · Administracinė byla Nr. A-39-287-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-03-07
Bylos Nr.
A-39-287-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Stasys Gudynas (pran.), Vaida Urmonaitė
Atsakovas
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Šiaulių apskrities ligoninei
Pareiškėjas
P. D.
Trečiasis asmuo
viešajai įstaigai Šiaulių apskrities ligoninei
Kategorijos
  • 6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A39-287/2008Procesinio sprendimo kategorija 6.7. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. kovo 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 21 d. sprendimo ir 2007 m. birželio 18 d. papildomo sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Šiaulių apskrities ligoninei dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas P. D. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. (8.6-52)-SD-2746, kuriuo buvo atsisakyta tirti pareiškėjo profesinės ligos priežastis ir svarstyti klausimą dėl komisijos sudėties sudarymo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamame sprendime nuslėptas faktas, jog nuo 2001 metų gruodžio mėnesio iki 2007 metų sausio mėnesio pareiškėjas dirbo viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Šiaulių apskrities ligoninėje neurochirurgu ir chirurgu. Prieš pradėdamas dirbti, pareiškėjas 2001 metais darbdaviui pateikė VšĮ Antakalnio poliklinikos išduotą medicininę pažymą F027/a, patvirtinančią, kad pareiškėjas yra sveikas ir dirbti neurochirurgu gali. Šis darbas yra specifinis: dirbant neurochirurgu, yra pastovus kontaktas su operuojamų ligonių krauju, dėl to yra padidinta rizika susirgti „kraujo keliu” plintančiomis ilgomis, tokiomis, kaip aktyvus virusinis hepatitas C. Ši liga yra įtraukta į operacinėje dirbančių darbuotojų profesinių ligų sąrašą. VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės administracija, siekdama išaiškinti darbo metu dėl aukščiau nurodytos darbo specifikos apkrėstus hepatito B, hepatito C ir AIDS virusais darbuotojus, 2006 metų lapkričio mėnesį vykdė darbuotojų profilaktinį sveikatos patikrinimą. Šio profilaktinio patikrinimo metu pareiškėjui buvo diagnozuotas aktyvus virusinis hepatitas C. Pareiškėjo kraujo profilaktinio patikrinimo iniciatorius buvo VšĮ Šiaulių apskrities ligoninė; būtent šis įstaiga įtarė pareiškėjui minėtą susirgimą. VšĮ Šiaulių apskrities ligoninė yra asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Todėl, pareiškėjo nuomone, papildomas kreipimasis į dar vieną asmens sveikatos priežiūros įstaigą būtų netikslingas. Vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtintų Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 8 ir 9 punktais, pareiškėjas, kaip VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės darbuotojas (gydytojas), privalo pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės profilaktinių patikrinimų metu įtariamus profesinius ligoninės darbuotojų susirgimus. Gavęs pranešimą apie įtariamą profesinę ligą, atitinkamas Valstybinės darbo inspekcijos skyrius privalo pradėti įtariamos profesinės ligos priežasčių tyrimo procedūrą. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad gydyti jo susirgimą ėmėsi VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų medikai. Šios įstaigos generalinis direktorius, atsakydamas į pareiškėjo prašymą išsiųsti pranešimą Valstybinei darbo inspekcijai, 2007 m. sausio 17 d. rašte Nr. SR-166 nurodė, kad pareiškėjas turi teisę tiesiogiai kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.

Atsiliepimas

Atsakovas Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovo 2007 m. kovo 8 d. raštas Nr. (8.6-52)-SD-2746 nėra sprendimas, o yra tik informacinio pobūdžio raštas. Šiuo raštu ministerija pagal kompetenciją išsamiai atsakė į pareiškėjo pateiktus klausimus, pateikdama savo nuomonę. Šis ministerijos raštas nėra individualus administracinis aktas Viešojo administravimo įstatymo prasme.

Tretysis suinteresuotas asmuo VšĮ Šiaulių apskrities ligoninė prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad gydytoja infektologė I.R., įvertinusi planine tvarka atlikto pareiškėjo kraujo tyrimo rezultatus, įtarė infekcinę ligą, t. y. hepatitą C, tačiau neturėjo pagrindo ir neįtarė profesinės ligos priežasties. Pats pareiškėjas ligoninės administracijos iki 2007 m. sausio 16 d. neinformavo, jog įtaria, kad jo liga gali būti profesinės kilmės. Įtarusi hepatitą C, gydytoja infektologė I.Ruškuvienė užpildė skubų pranešimą F058-089-5/a ir informavo Šiaulių visuomenės sveikatos centrą. Pranešimą apie įtariamą profesinę ligą užpildė ir Valstybinei darbo inspekcijai išsiuntė pareiškėjas, kuris neturėjo teisės pats užpildyti pranešimo apie įtariamą sau profesinę ligą, nes susirgimas hepatitu C dar nebuvo galutinai patvirtintas. Pareiškėjui atsisakius atlikti papildomus tyrimus Šiaulių ligoninėje, jo prašymu ligoninė išdavė jam siuntimą šios diagnozės tikslinimui į Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikas, kur jis buvo tiriamas. Tik pradėjus tyrimą, jau kitą dieną pareiškėjas pats užpildė ir išsiuntė pranešimą apie sau įtariamą profesinę ligą. Išsiųsdamas pranešimą apie sau įtariamą profesinę ligą, pareiškėjas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Savo 2007 m. vasario 1 d. pranešime pareiškėjas prašė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įpareigoti vyriausiąjį darbo inspektorių M.P. organizuoti teisėtos komisijos sudarymą dėl įtariamos profesinės ligos nustatymo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagrįstai atsakė, kad komisijos sudėties klausimas negali būti svarstomas ir profesinės ligos priežastys negali būti pradėtos tirti, nes pranešimas apie įtariamą profesinę ligą buvo pateiktas ne pagal Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 8 ir 9 punkte nustatytą tvarką, t. y. nesilaikant teisinės procedūros.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 21 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. (8.6-52)-SD-2746. Teismas sprendime nurodė, kad Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtintų Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 8 punktas nustato, jog ūmią profesinę ligą įtaręs asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas ne vėliau kaip per valandą nuo profesinės ligos pirminės diagnozės nustatymo informuoja apie tai Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinę įstaigą apskrityje, darbdavį ir išsiunčia jiems pranešimą. Lėtinę profesinę ligą įtaręs asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo profesinės ligos pirminės diagnozės nustatymo išsiunčia darbdaviui, Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai apskrityje pranešimą (Nuostatų 9 punktas). Pagal Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 13 punktą, profesinės ligos priežastys pradedamos tirti gavus pranešimą šių Nuostatų 8 arba 9 punkte nurodyta tvarka. Profesinės ligos priežastis tiria komisija, kurios sudėtyje yra Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjo paskirtas darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinės įstaigos apskrityje vadovo paskirtas specialistas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo paskirtas gydytojas, įtaręs profesinę ligą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas dirba VšĮ Šiaulių apskrities ligoninėje neurochirurgu. Jis pats sau įtarė profesinę ligą – lėtinį aktyvų hepatitą C ir išsiuntė Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui nustatytos formos pranešimą apie įtariamą profesinę ligą. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius pradėjo įtariamos profesinės ligos tyrimą. Atsakovas 2007 m. kovo 8 d. raštu Nr.(8.6-52)-SD-2746 atsisakė tirti profesinės ligos priežastis, nes pranešimą apie įtariamą profesinę ligą Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui pateikė pats pareiškėjas, nors jis, kaip VŠĮ Šiaulių apskrities ligoninės darbuotojas, įtaręs sau profesinę ligą, turėjo kaip pacientas kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir tik šios įstaigos gydytojas, nustatęs pirminę diagnozę, turėjo teisę išsiųsti pranešimą Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai apskrityje apie įtariamą profesinę ligą. Teismas sprendime nurodė, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį, viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi objektyvumo principu. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Teismas padarė išvadą, kad pranešimas apie įtariamą profesinę ligą buvo pateiktas Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 8 ar 9 punktuose nustatyta tvarka, o atsakovas nepagrįstai 2007 m. kovo 8 d. raštu atsisakė pradėti tirti profesinės ligos priežastis. Teismas taip pat padarė išvadą, kad atsakovo argumentas, jog 2007 m. kovo 8 d. raštas tiesiogiai pareiškėjui nesukelia juridinių pasekmių, yra nepagrįstas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 18 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė pareiškėjui iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 100 litų žyminio mokesčio. Papildomame sprendime teismas nurodė, kad priimant sprendimą byloje nebuvo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 95 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime nėra išnagrinėtas. Pareiškėjas už skundą teismui sumokėjo 100 litų žyminio mokesčio. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo skundas buvo patenkintas. Todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistina iš atsakovo 100 litų žyminio mokesčio.

III.

Apeliaciniais skundais atsakovas Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 21 d. spendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, taip pat prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 18 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo 2007 m. vasario 1 d. pranešimas buvo pateiktas Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtintų Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 8 ir 9 punktuose nustatyta tvarka. Atsakovas nurodo, kad vadovaujantis šių Nuostatų 8 punktu, pranešimas apie profesinę ligą turi būti siunčiamas Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui, Valstybinės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai bei darbdaviui, bet ne Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar kitoms pareiškėjo pranešime nurodytoms valstybės institucijoms. Be to, pareiškėjo 2007 m. vasario 1 d. pranešimas neatitinka minėtų Nuostatų 1 priede nustatytos pranešimo formos. Atsakovas taip pat nurodo, kad vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 13 punktu, tirti profesinės ligos priežastis turi pradėti ne ministerija, o komisija, sudaryta iš Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjo paskirto darbo inspektoriaus, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinės įstaigos apskrityje vadovo paskirto specialisto ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo paskirto gydytojo, įtarusio profesinę ligą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Valstybinės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2004 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 1-269/V-125 patvirtinto Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamento 9 punktu, sprendimą sudaryti komisiją taip pat priima ne ministerija, o Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas. Pareiškėjo 2007 m. vasario 1 d. raštą, įvardintą kaip pranešimą, ministerija laikė paprastu paklausimu, kadangi jame buvo pateikti konkretūs klausimai, į kuriuos ministerija pagal savo kompetenciją atsakė 2007 m. kovo 8 d. raštu Nr. (8.6-52)-SD-2746. Šiame rašte yra pateikta ministerijos specialistų nuomonė dėl Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų taikymo. Atsakovo nuomone, šis raštas negali pareiškėjui tiesiogiai sukelti jokių juridinių pasekmių. Dėl nurodytų priežasčių, atsakovo nuomone, yra nepagrįstas ir 2007 m. birželio 18 d. papildomas teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo priteistas 100 litų žyminis mokestis.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į atsakovo apeliacinius skundus pareiškėjas P.D. prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 21 d. sprendimą ir 2007 m. birželio 18 d. papildomą sprendimą nepakeistus. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai tapatina du skirtingus dokumentus – pareiškėjo užpildytą nustatytos formos 2007 m. sausio 16 d. pranešimą apie įtariamą profesinę ligą (b. l. 23, 40) ir pareiškėjo 2007 m. vasario 1 d. pranešimą (b. l. 10-12, 27-29, 48-50, 58-60). Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo 2007 m. sausio 16 d. pranešimas apie įtariamą profesinę ligą buvo pateiktas Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 8, 9 ir 13 punktuose nustatyta tvarka. Pareiškėjas 2007 m. vasario 1 d. laisvos formos pranešimu kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, prašydamas įpareigoti vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių organizuoti teisėtos komisijos sudarymą dėl VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės gydytojo P.D. įtariamos profesinės ligos nustatymo. Tokiems pranešimams paduoti nėra nustatyta konkreti padavimo tvarka. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip institucijos, kontroliuojančios Valstybinės darbo inspekcijos veiklą, 2007 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. (8.6-52)-SD-2746 privalo vadovautis Valstybinė darbo inspekcija nustatydama pareiškėjui profesinę ligą. Todėl atsakovo teiginys, kad skundžiamas sprendimas negali sukelti pareiškėjui juridinių pasekmių, yra nepagrįstas. Pareiškėjo nuomone, teismas pagrįstai priteisė jam iš atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

pareiškėjas apskundė teismui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007 m. kovo 8 d. raštą Nr. (8.6-52)-DS-2746, kuriuo, pareiškėjo manymu, nepagrįstai atsisakyta tirti profesinės ligos priežastis ir svarstyti klausimą dėl komisijos sudėties sudarymo.

Profesinių ligų priežasčių tyrimą, profesinių ligų diagnozės, išskyrus ūminius apsinuodijimus, nustatymą, profesinių ligų registravimą ir apskaitą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtinti Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai.

Pirmosios instancijos administracinis teismas teisingai sprendime pažymėjo, kad, pagal paminėtų Nuostatų 8 ir 9 punkto reikalavimus, profesinę ligą įtaręs asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas išsiunčia pranešimą darbdaviui, Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui ir Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros teritorinei įstaigai apskrityje. Tačiau teismas priėjo prie neteisingos išvados, kad atsakovas 2007 m. kovo 8 d. raštu nepagrįstai atsisakė tirti profesinės ligos priežastis pagal paties pareiškėjo pareiškimą. Byloje yra duomenys, kad lėtinį aktyvų virusinį C hepatitą pareiškėjui 2006 m. gruodžio 13 d. įtarė gydytoja I. R. (b.l.16). Įtarusi pareiškėjui C hepatitą, gydytoja I. R. išsiuntė atitinkamą pranešimą Šiaulių visuomenės sveikatos centrui.

Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 13 punkte nustatyta, kad profesinės ligos priežastys pradedamos tirti gavus pranešimą šių Nuostatų 8 arba 9 punkte nurodyta tvarka. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėjas 2007 m. sausio 24 d. potvarkiu sudarė komisiją pareiškėjo profesinės ligos tyrimui, o 2007 m. sausio 25 d. priėmė potvarkį dėl pareiškėjo profesinės ligos tyrimo komisijos sudėties pakeitimo ir darbo organizavimo. Šį potvarkį pareiškėjas apskundė teismui, o pats kreipėsi į atsakovą, kad būtų sudaryta komisija profesinės ligos priežastims tirti pagal jo paties pranešimą apie įtariamą profesinę ligą. Todėl atsakovas pagrįstai pareiškėjui pranešė, kad paties pareiškėjo pranešimas apie jam įtariamą profesinę ligą nėra pagrindas profesinės ligos priežasčių tyrimui pradėti. Be to, pažymėtina, kad Nuostatų nustatyta tvarka, yra sudaryta komisija pareiškėjo profesinės ligos priežastims tirti. Šios komisijos teisėtumas šioje byloje nenagrinėjamas. Atsakovo atsisakymas sudaryti komisiją profesinės ligos priežastims tirti yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl pirmosios instancijos administracinio teismo 2007 m. gegužės 21 d. sprendimas, kuriuo panaikintas atsakovo 2007 m. kovo 8 d. sprendimas Nr. (8.6-52)-SD-2746 ir to pateis teismo 2007 m. birželio 18 d. papildomas sprendimas dėl žyminio mokesčio panaikintini ir priimtinas naujas sprendimas. Pareiškėjo skundas atmestinas. Atmetus skundą priteisti pareiškėjui žyminį mokestį pagrindo nėra (ABTĮ 44 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

atsakovo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinius skundus patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 21 d. sprendimą ir 2007 m. birželio 18 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo P. D. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusStasys GudynasVaida Urmonaitė