Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2016-12-01 · Civilinė byla Nr. e2-1715-305/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-01
Bylos Nr.
e2-1715-305/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutis Vaitkus
Ieškovas
L. A.
Atsakovas
Ž. A.
Advokatai
Mindaugas Skruibis
Civilinė byla Nr. e2-1715-305/2016Proceso Nr. 2-53-3-01392-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.4
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 1 d.Vilkaviškis
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus,sekretoriaujant Ligijai Vosylienei,

dalyvaujant ieškovei L. A., ieškovės atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui, atsakovui Ž. A.,

nedalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1715-305/2016 pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui Ž. A. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilkaviškio rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui Ž. A., kuriuo prašoma pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-63-543/2012 iš atsakovo nepilnametei dukrai E. A., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį, padidinant jį iki 150,00 Eur, mokant mėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Teismo posėdžio metu ieškovė savo reikalavimus patikslino ir prašė padidinti iš atsakovo nepilnametei dukrai E. A. priteisto išlaikymo dydį iki 130,00 Eur bei priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje nurodė, ji bei jos atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2012 m. sausio 10 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-63-543/2012 buvo nutraukta santuoka tarp L. A. ir Ž. A.. Tarp šalių sudaryta ir sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi atsakovas įsipareigojo E. A., gim. (duomenys neskelbtini), teikti 200 Lt, atitinkamai 57,92 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis. Kadangi iš esmės pasikeitė su nepilnamečio vaiko išlaikymu susijusios aplinkybės, ieškovė yra priversta kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo dydį. 57,92 Eur išlaikymas periodinėmis mėnesinėmis išmokomis buvo nustatytas, kai E. A. buvo aštuoneri metai. Šiuo metu mergaitei yra dvylika metų. Jai augant, iš esmės pasikeitė jos poreikiai ir jiems patenkinti 57,92 Eur per mėnesį nepakanka. Dabartiniai E. A. poreikiai yra tokie: 120 Eur maistui per mėnesį (ieškovės dukra šiuo metu sparčiai auga, taigi, norint užtikrinti tinkamą vaiko vystymąsi reikalingas pilnavertis maistas); 40 Eur drabužiams ir avalynei per mėnesį (kadangi ieškovės dukra sparčiai auga, drabužius reikia keisti dažnai); 30 Eur sveikatos ir higienos reikmėms per mėnesį (norėdama stiprinti augančios dukters organizmą, ieškovė papildomai perka vitaminus ir maisto papildus); 20 Eur žaislams ir lavinimo priemonėms per mėnesį (viena iš pagrindinių lavinimo priemonių vaikams yra kompiuteris; ieškovei tenka pirkti įvairius žaidimus, įrangą prie kompiuterio, papildomas mokomąsias programas; ieškovės dukra daug laiko praleidžia ir lauke, jai reikia tinkamų dviračio bei visų priedų (liemenės, žibinto, atšvaitų, spynelės) ir kitų priemonių aktyviai leisti laiką lauke (kamuolys, riedučiai ir pan.); taip pat ieškovė dukrai perka įvairius stalo žaidimus bei knygas ir žurnalus); 35 Eur laisvalaikio praleidimui per mėnesį (ieškovė stengiasi kaip įmanoma dažniau su dukterimi išvažiuoti iš namų, dalyvauti įvairiuose renginiuose; duktė šiuo metu lanko mokyklą, todėl prie išlaidų galima priskaičiuoti ir išlaidas įvairioms ekskursijoms); 20 Eur būsto išlaikymui per mėnesį (ieškovė gyvena viena su dukterimi nuomojamame būste; ieškovei vienai tenka našta prižiūrėti namus ir mokėti su tuo susijusius mokesčius; namu bei visais patogumais naudojasi ir duktė, todėl būtų tikslinga bent dalį namo išlaikymo sumos priskirti prie dukros poreikių patenkinimo); 40 Eur mokyklai per mėnesį (E. A. šiuo metu yra mokinė; ieškovė turi aprūpinti savo dukterį įvairiomis rašymo priemonėmis, sąsiuviniais, knygomis, pratybomis ir kitais daiktais; dauguma daiktų greitai susinaudoja, todėl ieškovė turi pirkti vis naujas mokymosi priemones; taip pat prie išlaidų mokyliai galima priskirti ir dienpinigius, kuriuos ieškovė duota savo dukrai, kad ji galėtų mokykloje papietauti, taip pat kiekviena mėnesį renkami pinigai į klasės fondą; E. A. mokykloje lanko aerobikos treniruotes, kurioms taip pat reikia papildomų išlaidų). Ieškinyje ieškovė nurodė, kad E. A. poreikių per mėnesį patenkinimui iš viso reikia apie 300 Eur; teismo posėdžio metu teigė, kad per mėnesį dukros poreikių tenkinimui skiria 200-300 Eur sumą, t.y. vidutiniškai 250 Eur/mėn. Ieškovės manymu, dabartinė padėtis iš esmės pažeidžia nepilnametės E. A. interesus. Šiuo metu ieškovė pajėgi išlaikyti savo dukrą, bet augant vaikui didėja ir jo poreikiai bei išlaidos, susijusios su vaiko išlaikymu. Ieškovei tampa vis sunkiau vienai išlaikyti dukterį. Taigi akivaizdu, kad šiuo metu yra pažeidžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje numatytas prioritetinis vaikų teisių apsaugos ir jų interesų gynimo principas. Išvardintos faktinės aplinkybės turi būti vertinamos kaip aplinkybės, dėl kurių pasikeitimo ieškovė, vadovaudamasi CK 3.201 straipsnio 1 dalimi, turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Atsakovas su ieškovės ieškinio reikalavimu sutinka iš dalies: sutinka, kad jo teikiamas išlaikymo dydis dukrai E. A. būtų padidintas, tačiau nesutinka dėl ieškovės prašomo nustatyti išlaikymo dydžio, teigia, kad įvertinus dukros E. A. poreikius bei jo turtinę padėtį, jis sutinka, jog išlaikymo dukrai dydis būtų padidintas iki 100 Eur/mėn. Atsakovas atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Jo darbo užmokestis metų bėgyje yra kintantis: 1 ar 2 mėnesius per metus būna, kad jo darbo užmokestis siekia 900 Eur, kitu metu jis uždirba 600-700 Eur/mėn., o žiemos metu beveik neturi darbo ir tada darbo užmokestis tesiekia 300-500 Eur/mėn. Šiuo metu yra sukūręs naują šeimą, kurioje auga jo mažametė duktė R. A., gim. (duomenys neskelbtini). Be to, jo šeimoje šiuo metu auga dar vienas nepilnametis vaikas (sugyventinės sūnus). Taigi, viso jų šeimą sudaro 4 asmenys. Jo sugyventinė nedirba, nes augina mažametį vaiką. Todėl jo šeimos pajamas iš esmės sudaro tik jo gaunamas darbo užmokestis, nes sugyventinė gauna tik išmokas už vaiką, kitų pajamų negauna. Jis su šeima gyvena name, kurio ½ dalis priklauso ir ieškovei. Naudojasi visu turtu, kuris nutraukus jo ir ieškovės santuoką, buvo padalintas jiems po ½ dalį, nes turtą (pastatus ir žemės sklypą) reikia prižiūrėti. Visą žemės sklypą yra išnuomojęs ūkininkui (kad nušienautų), už nuomą gauna 200 Eur per metus. 2016 m. sausio 14 d. paėmė 1500 Eur kreditą, nes neužteko gaunamų pajamų pragyvenimui (tuo metu nedirbo, sugedo automobilis, reikėjo lėšų, už ką šeimai prasimaitinti). Taip pat jis su ieškove dar santuokos metu buvo paėmę būsto kreditą. Būstas po santuokos nutraukimo buvo padalintas jam ir ieškovei lygiomis dalimis, todėl jis privalo dengti ir ½ dalį šio kredito. Mano, kad ieškovė „per daug išpūtusi“ visus mergaitės E. A. poreikius ir kainas. Jo šeimoje taip pat auga 10 m. berniukas, kurio poreikių tenkinimui jie neskiria tokio dydžio pinigų sumos, kurią yra nurodžiusi ieškovė, kaip reikalingą mergaitės poreikių tenkinimui.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad ieškovė rūpinasi vaiko E. A. ugdymu ir gerove, stengiasi, kad būtų užtikrintos jo teisės ir teisėti interesai. 2012 m. sausio 10 d. priteisto išlaikymo suma po 57,92 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki E. A. pilnametystės neatitinka vaiko poreikių, teisių ir teisėtų interesų, yra per maža, todėl skyriaus specialistai palaiko ieškovės ieškinio reikalavimą padidinti atsakovo Ž. A. nepilnametei dukrai E. A. teikiamo išlaikymo dydį.

Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.

Vaikas – E. A., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovė ir atsakovas yra jos tėvai, mergaitė šiuo metu yra 12 metų amžiaus (E. A. gimimo liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)). Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-63-543/2012 ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 punkte jie sutarė, kad atsakovas dukros E. išlaikymui mokės periodines išmokas po 200,00 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Pagal minėtos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 punktą E. A. gyvena su motina, t.y. ieškove (Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-63-543/2012). E. A. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 7a klasėje ((duomenys neskelbtini) gimnazijos 2016 m. liepos 15 d. pažyma apie mokymąsi). Duomenų apie E. A. sveikatos sutrikimus, dėl kurių būtų pagrindas konstatuoti papildomų ar specialiųjų poreikių išlaikymui buvimą, byloje nėra. Vaiko tėvai, ieškovė ir atsakovas, abu yra sveiki ir vienodai visiškai darbingi. Ieškovė naujos šeimos nėra sukūrusi, gyvena dviese su dukra. Kitų išlaikytinių be dukros E. A. neturi, nes sūnūs E. A. ir E. A. jau yra pilnamečiai ir ieškovė materialinės paramos jiems neteikia (Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Pilviškių seniūnijos 2016 m. spalio 14 d. raštas Dėl duomenų pateikimo, ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu). Atsakovas yra sukūrę naują šeimą, be dukros E. A. jis dar turi vieną išlaikytinę – dukrą R. A., gim. (duomenys neskelbtini), be to, jo šeimoje dar auga sugyventinės nepilnametis vaikas, kuriam 10 metų (Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniūnijos 2016 m. rugpjūčio 17 d. Šeimos sudėties pažyma, R. A. gimimo liudijimas AB Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo paaiškinimai teismo posėdžio metu). Ieškovė dirba dviejuose darbuose, jos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – apie 900,00 Eur, kitų pajamų negauna (D. K. 2016 m. gegužės 2 d. Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas bei (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės 2016 m. liepos 18 d. Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, SoDros pažyma apie asmens įmokas už 2015-10-01 – 2016-10-31 laikotarpį, ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu). Atsakovas dirba, jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – apie 550 Eur, kitų pajamų, susijusių su socialinėmis išmokomis ar pan., negauna ((duomenys neskelbtini) 2016 m. rugpjūčio 12 d. Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, SoDros pažyma apie asmens įmokas už 2015-10-01 – 2016-10-31 laikotarpį, atsakovo paaiškinimai teismo posėdžio metu). Atsakovo sugyventinė nedirba, nes augina mažametį vaiką (atsakovo paaiškinimai teismo posėdžio metu). Ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklauso po ½ dalį 3,9400 ha žemės sklypo ir pastatų (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai apie šalių vardu registruotą nekilnojamąjį turtą). Šiuo žemės sklypu, namu ir kitais statiniais, kurie po santuokos nutraukimo priklauso ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis, naudojasi vienas atsakovas (šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu). Atsakovas už viso žemės sklypo nuomą gauna 200 Eur per metus. Ieškovė gyvena nuomojamame būste (ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. rugsėjo 15 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas). Taip pat šalys turi po vieną automobilį, 2000 m. gamybos (VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašai apie šalių vardu registruotas transporto priemones). Taip pat tiek ieškovė, tiek atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų: šalys santuokos metu nekilnojamojo turto įsigijimui paėmė paskolą (2007 m. rugsėjo 27 d. kreditavimo sutartis Nr. K-2504-2007-604, pakeista 2009 m. kovo 31 d. susitarimu Nr. K-2504-2007-604/1), kurią lygiomis dalimis privalo dengti po santuokos nutraukimo (Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-63-543/2012, AB DnB banko 2016 m. rugpjūčio 10 d. raštas Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo), taip pat atsakovas 2016 m. sausio 14 d. paėmė 1500 Eur paskolą 36 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 73,00 Eur (Paskolos sutarties Nr. 2135344 specialiosios sąlygos), paskola buvo paimta, nes trūko lėšų pragyvenimui (atsakovo paaiškinimai teismo posėdžio metu).

Ginčui spręsti taikytina teisė ir jos aiškinimas.

Motyvuojamoji dalis

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

CK 3.201 straipsnio 1 dalies normos suteikia teismui diskrecijos teisę keisti priteisto anksčiau išlaikymo vaikui dydį, jeigu po pirmesnio sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė bylos šalių turtinė padėtis ar vaiko poreikiai.

CK 3.194 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas.

CK 3.198 straipsnio 2 dalyje įstatymo leidėjo yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad jeigu egzistuoja pareiga išlaikyti du ar daugiau vaikų, išlaikymo suma turi būti paskirstoma, naudojama, vadinasi ir teismo priteisiama sprendžiant tokį ginčą, lygiomis dalimis tarp visų vaikų, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta pareiga bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi savo reikalavimuose ar atsikirtimuose.

Teismas aiškina, jog civilinės apyvartos stabilumo, vaiko interesų prioritetinės apsaugos ir gynybos bei teisinės taikos tarp šalių užtikrinimui būtina sąlyga, jog ginčo šalys nepiktnaudžiautų savo subjektyvia teise kreiptis į teismą aptariamu klausimu ir tokiu būdu nekvestionuotų ankstesnių įsiteisėjusių teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas sprendžia, jog tokio piktnaudžiavimo požymių ieškovės veiksmuose nėra, byloje ji veikia gindama vaiko interesą, tai daryti ji turi ir įstatyminę pareigą.

Išlaikymo priteisimo (pakeitimo) vaikams ginčai sprendžiami prioritetiškai ginant vaikų interesus, tačiau šią gynybą negalima suabsoliutinti – ji neturi peržengti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo ribų, be to, visų vaikų teisės ir teisėti interesai dėl lygybės prieš įstatymą turi būti ginami vienodai ir negalima reikalauti vieną kurį tai vaiką ginti labiau, ir kitų sąskaita, be tikrai itin svarbių, išskirtinių jo padėties aplinkybių.

Sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.

Tuo metu, kai Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-63-543/2012 buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 punkte jie sutarė, kad atsakovas dukros E. išlaikymui mokės periodines išmokas po 200,00 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį iki dukros pilnametystės, E. buvo nepilnai 8 metai. Šiuo metu E. yra 12 metų amžiaus. Nors byloje nėra duomenų, kad po 2012 m. sausio 10 d. sprendimo priėmimo atsirado kokių nors specialių E. A. poreikių sveikatos priežiūrai, mokymuisi ar pan., tačiau atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko dabartinį amžių bei įvertinus pasikeitusį pragyvenimo lygį (nuo 2012 m. sausio 10 d. sprendimo priėmimo iki dabar prekių ir paslaugų kainos nemažėjo, o tik didėjo), pripažintina, kad nepilnamečio vaiko poreikiai (pinigine išraiška) padidėjo, t.y. reikalingos didesnės lėšos tiek maistui, tiek drabužiams ir avalynei, tiek sveikatos priežiūrai ir higienos reikmėms, tiek mokslui ir laisvalaikiui, tiek būsto išlaikymui ir t.t. Šio fakto, kad vaiko poreikiai išaugo, neginčija ir pats atsakovas. Todėl konstatuotina, jog tikrai yra faktinis pagrindas teismui svarstyti ir spręsti dėl anksčiau jau priteisto išlaikymo vaikui pakeitimo (padidinimo).

Konstatavęs pagrindą keisti (didinti) išlaikymą vaikui, tuo pačiu paliekant tą pačią jo periodinių mokėjimų formą, teismas toliau turi nuspręsti, kiek šis išlaikymas vaikui turi būti padidintas (iki kokios sumos), sumuojant abiejų tėvų išlaikymą, ir kaip toliau turi būti teisingai paskirstyta išlaikymo pareiga (kokiomis dalimis) tarp abiejų vaiko tėvų, – tik įvertinus bylos duomenis šiais abiem aspektais, bus galima teisingai ir pagrįstai nuspręsti, kiek turi būti padidintas išlaikymas vaikui iš vieno tėvo, atsakovo, pusės.

Teismas aiškina, jog abiejų vaiko tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti konkretų vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t.y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar atskirai. Tam, kad ginčą spręsti teisingai, būtina palyginti ir pasverti vaiko poreikius bei tėvo galimybes ir teisingai suderinti vieno teisę ir antrojo pareigą. Nors vaiko interesas ir prigimtinės teisės turi būti ginama prioritetiškai, tačiau vis dėlto neabsoliučiai. Teismas sprendžia, jog pagal šios bylos duomenis 250 Eur per mėnesį išlaikymas šiuo metu būtų pakankamas ne tik minimalių, bet ir visų kitų 12 m. amžiaus ginčo šalių dukters protingai įvertinamų poreikių tenkinimui. Spręsti dėl galimo tenkinimo dar daugiau ir įvairesnių vaiko poreikių objektyviai neleidžia šiuo atveju abiejų tėvų objektyvios galimybės. Kartu teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinyje nurodyti kaip faktiniai ir būtini 300 Eur per mėnesį vaiko poreikiai nėra pagrįsti, deklaratyvūs, ieškovės neįrodyti ir teismo vertinami neatitinkančiais faktinės (realiosios) vaiko padėties. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pati ieškovė taip pat nurodė, kad dukros išlaikymui per mėnesį išleidžia 200-300 Eur, t.y. vidutiniškai 250 Eur, per mėnesį.

Teismo vertinimu, šioje konkrečioje byloje pagal nustatytas faktines ginčo aplinkybes (apibendrinta aukščiau) yra pagrindas nukrypti nuo išlaikymo vaikui iš abiejų tėvų lygių dalių prezumpcijos, ir vaiko – E. A., tolimesnio išlaikymo pareigą tarp jos tėvų paskirstyti nevienodomis dalimis, ieškovei paskiriant šiek tiek didesnę išlaikymo naštą, nei atsakovui. Tokį sprendimą teismui suponuoja šios reikšmingos aplinkybės, atskleidžiančios tėvų galimybių skirtingumą. Šiuo metu ieškovė be dukros E. A. daugiau išlaikytinių neturi, o atsakovas be dukros E. A. turi dar vieną išlaikytinį – 1 metų amžiaus dukrą. Ieškovės gaunamas mėnesio pajamas sudaro 900 Eur vidutinis darbo užmokestis, kuris skiriamas jos ir dukros E. A. poreikių tenkinimui. Atsakovo gaunamas mėnesio pajamas sudaro 550 Eur vidutinis darbo užmokestis ir 16,67 Eur už žemės nuomą (200 Eur :12 mėn.), šios pajamos skiriamos jo 4 asmenų šeimos poreikių tenkinimui. Tuo tarpu turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto atžvilgiu šalių situacija iš esmės vienoda: jiems priklauso po ½ dalį to paties nekilnojamojo turto bei turi po vieną transporto priemonę tų pačių metų gamybos. Nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu akcentavo faktinę situaciją, kad ieškovė jai priklausančia nekilnojamojo turto dalimi realiai nesinaudoja (visu turtu naudojasi atsakovas), tačiau, teismo vertinimu, tai nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovas turi daugiau nekilnojamojo turto, nei ieškovė, kadangi byloje nėra duomenų, kad ieškovė negali įgyvendinti savo, kaip atitinkamo turto savininkės, teisių dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, kitaip sakant, ji jai priklausančia turto dalimi nesinaudoja ar kitaip naudos negauna dėl savo pačios tokio apsisprendimo. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, tačiau atsakovas jų turi daugiau. Ieškovė ir atsakovas abu yra solidariai atsakingi pagal 2009 m. kovo 31 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2504-2007-604/1 su visais vėlesniais papildymais ir pakeitimais. Kadangi kreditas pagal šią kreditavimo sutartį buvo imtas nekilnojamojo turto įsigijimui, kuris po santuokos nutraukimo šalims atiteko lygiomis dalimis, pripažintina, kad ieškovė ir atsakovas šį kreditą turi dengti lygiomis dalimis, taigi šalių kreditoriniai įsipareigojimai pagal šią kredito sutartį yra lygūs. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, vėlgi, atkreipė dėmesį į faktinę situaciją, kad realiai atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų dalies pagal 2009 m. kovo 31 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2504-2007-604/1 iš esmės nevykdo. Pateikti rašytiniai įrodymai (AB DnB banko 2016 m. rugpjūčio 10 d. raštas Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir ieškovės sąskaitos išrašas) patvirtina, kad tam tikrą laiką atsakovas savo dalies kreditorinių įsipareigojimų pagal 2009 m. kovo 31 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2504-2007-604/1 iš tiesų nevykdė; pats atsakovas šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino bei paaiškino, kad kredito grąžinimo įmokų nemokėjo, nes tiesiog neužteko piniginių lėšų. Atsakovui tenkančią kredito dalį už jį sumokėjo ieškovė, tačiau dėl to atsakovo finansiniai įsipareigojimai niekur nedingsta, tik kreditorius pasikeičia – ieškovė įgyja teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų jai tą pinigų sumą, kurią ji už atsakovą bankui sumokėjo (byloje nėra duomenų (ieškovės paaiškinimai ar pan.), kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad ieškovė neketina pasinaudoti šia savo teise). Be kreditorinių įsipareigojimų pagal 2009 m. kovo 31 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2504-2007-604/1 atsakovas taip pat turi kreditorių įsipareigojimų ir pagal 2016 m. sausio 14 d. kredito sutartį Nr. 2135344 (paimtas 1500 Eur kreditas 36 mėnesių terminui). Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šį kreditą ėmė, nes tuo metu neturėjo lėšų pragyvenimui: buvo žiemos metu, todėl nebuvo darbo, sugedo automobilis, nebuvo už ką vaikams valgyti pirkti. Šią atsakovo nurodytą aplinkybę ieškovė (jos atstovas) nenuginčijo, todėl teismas neturi pagrindo atsakovu netikėti. Todėl, atsižvelgdamas į atsakovo paaiškinimus, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pritarti ieškovės atstovo nuomonei, jog atsakovas, prisiimdamas papildomų finansinių įsipareigojimų, elgėsi neatsakingai ir neprotingai; atsakovo sprendimas paimti 1500 Eur kreditą buvo nulemtas objektyvių nepalankių aplinkybių – kreditas buvo paimtas esminių visos atsakovo šeimos poreikių tenkinimui, duomenų, kad kreditas būtų paimtas atsakovo asmeninių poreikių tenkinimui, ar įsiskolinimų, atsiradusių dėl atsakovo rizikingos, neteisėtos ar panašios veiklos, dengimui, byloje nėra.

Apibendrinant, teismo vertinimu, yra teisinga ir protinga vaiko išlaikymo pareigą tarp tėvų paskirstyti taip: motinai, ieškovei, – 140 Eur per mėnesį, tėvui, atsakovui, – 110 Eur per mėnesį.

Tačiau kartu teismas pažymi, jog ateityje (bet kada iki dukra E. A. sueis pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms – ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sumažėjus kiekvieno jų darbingumui, – bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo tolimesnio išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo.

Nepilnametei E. A. naujai nustatyto dydžio išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo 2016 m. liepos 27 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki dukros E. A. pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.), šį turtą pavedant valdyti ieškovei uzufrukto teise (CK 3.190 str.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Ieškovė byloje pagal jos dispozityviai pateiktus rašytinius įrodymus patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – sumokėjo 500 Eur advokatui už procesinių dokumentų teismui parengimą ir atstovavimą teisme (2016 m. spalio 27 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 96-2016, 2016 m. spalio 27 d. pinigų paėmimo kvitas). Duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra pateikta. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies – 72,25 proc. (((110 Eur – 57,92 Eur) : (130 Eur – 57,92 Eur) × 100 proc.), ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 361,25 Eur (500,00 Eur × 72,25 proc.) (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro 1,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), ir 19,00 Eur žyminio mokesčio (((130 Eur – 57,92 Eur) × 12 mėn. × 3 proc.) × 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), iš viso – 20,62 Eur (1,62 Eur + 19,00 Eur). Pagal CPK 96 straipsnio 1-3 dalis atsakovui tenka pareiga atlyginti valstybei 72,25 proc. aptariamų išlaidų, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 14,90 Eur (20,62 Eur × 72,25 proc.) bylinėjimosi išlaidų; bylinėjimosi išlaidos valstybei iš ieškovės nepriteistinos, nes jai tenkanti išlaidų dalis nesiekia 3,00 Eur sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93, 96, 259, 260 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307, 310 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Padidinti iš atsakovo Ž. A., a.k. (duomenys neskelbtini), Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-63-543/2012 patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatytą išlaikymą nepilnametei dukrai E. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo Ž. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai E. A., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) kas mėnesį nuo 2016 m. liepos 27 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki dukros E. A. pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Šį turtą pavesti valdyti uzufrukto teise ieškovei L. A., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo Ž. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei L. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 361,25 Eur (tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Ž. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 14,90 Eur (keturiolika eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui pakeitimo (padidinimo) vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimutis Vaitkus