Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-05-30 · Civilinė byla Nr. 2A-1376-450/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-30
Bylos Nr.
2A-1376-450/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09124-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus
Atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
  • 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1376-450/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09124-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21.; 3.2.6.10.2.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. papildomo sprendimo, kuriuo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, išvadą teikianti institucija biudžetinė įstaiga Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 2 787,65 Eur žalos.

Ieškinį grinė tuo, kad 2008 m. sausio 12 d. įvyko eismo įvykis, dėl kurio kaltu pripažintas V. Norvidas, vairavęs Anicetai Matevičienei priklausantį automobilį VW „Golf“, kurio valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“. Eismo įvykio metu Anicetai Matevičienei buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jai buvo išmokėta netekto darbingumo pensija, kurią ieškovui turi atlyginti atsakovė.

Šalies argumentai

Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad nepaisant to, jog dalį ieškovo nukentėjusiajai sumokėtų išmokų atsakovė yra atlyginusi, tačiau draudikas nebeatsakingas dėl jokių ieškovo nuostolių, kadangi nukentėjusiosios nedarbingumas nebėra lemtas autoįvykio padarinių, o lėtinių ligų ir amžiaus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, išvadą teikianti institucija biudžetinė įstaiga Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atmetė.

Atsiliepimas

Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Atsakovė prašė byloje paskirti ekspertizę, už kurią į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 725 Eur, todėl ieškinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš ieškovo.

Šalies argumentai

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius su pateiktu prašymu nesutiko, prašė jį atmesti ir nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl jos kaltės bei, kad ji yra atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai 725 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas konstatavo, kad priimant 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą buvo neišspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Byloje 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi paskirta teismo medicininė ekspertizė. Atsakovė už teismo ekspertizės atlikimą 2015 m. gegužės 25 d. į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 725 Eur. Byloje ekspertizę atlikusi UAB „UNGE“ teismui pateikė sąskaitą 725 Eur sumai, kuri apmokėta atsakovės lėšomis.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės atsakovė pateikė įrodymus apie tai, kad patyrė 725 Eur bylinėjimosi išlaidų, o teismas, priimdamas 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir ieškinį atmetęs, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, darė išvadą, kad atsakovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius prašo panaikinti pirmos instancijos teismo papildomą sprendimą.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Atsiliepimas

1) Atsakovė, nesutikdama su atlygintinos žalos dydžiu, galėjo ir turėjo teisę skųsti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM Plungės teritorinio skyriaus (toliau - NDNT) nustatytą A. Matevičienei darbingumo lygį, tačiau to nepadarius, ieškovas pagrįstai apskaičiavo ir išmokėjo A. Matevičienei netekto darbingumo pensiją.

2) Bylinėjimosi išlaidos susidarė atsakovei renkant ir teikiant įrodymus savo teiginiams pagrįsti, kai tuo tarpu ieškovas, teikdamas ieškinį, pateikė visus turimus įrodymus ir elgėsi sąžiningai.

3) Atsakovės teismo medicinos ekspertas atliko ekspertizę tik remdamasis medicininiais dokumentais, nematęs pačios nukentėjusiosios.

4) Ieškovas, kaip valstybės ar savivaldybės institucija (įstaiga), yra atleistas nuo žyminio mokesčio bei bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmos instancijos teismo papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

1) Atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 str. 1 dalies pagrindu nereiškia atleidimo nuo kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovas privalo atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2) Teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, tik nustato ar pateiktas ieškinys pagrįstas, ar nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrįstai į procesą įtraukė atsakovę, kuri turėjo teisę visais CPK numatytais įrodinėjimo būdais įrodyti savo poziciją. Atsakovė norėdama įrodyti žalos administravimo metu priimto sprendimo teisingumą teismo prašė byloje paskirtį ekspertizę, kurią teismas paskyrė. Dėl šios priežasties teismui įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir nustačius, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas, ieškovas privalo atsakovei atlyginti visas (įskaitant ir įmoką už teismo ekspertizę) bylinėjimosi išlaidas.

3) Atsakovė, priimdama sprendimą mokėti tik pusę ieškovo A. Matevičienei mokamos nedarbingumo pensijos, rėmėsi savo nuodugnaus žalos administravimo metu surinktais įrodymais, o įrodinėdama savo teisingumą patyrė bylinėjimosi išlaidų.

4) NDNT vertina visą asmens būklę, o ne eismo įvykio padarinius, todėl nors nustatytas netektas nedarbingumas yra didesnis, tačiau pažymėtina, kad ne 100 % ieškovo išmokėtos išmokos lėmė eismo įvykio padarinius, ką nustatė ir byloje atlikta ekspertizė.

Išvadą teikianti institucija Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių skundžiamo teismo papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 27 str. 5 d. 3 p.). Byloje gali būti priimamas papildomas sprendimas, kai teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 str. 1 d. 3 p.). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.), prie kurių priskiriamos ir sumos, išmokėtos ekspertams (CPK 88 str. 1 d. 1 p.). Pagal CPK 89 str. eksperto išlaidoms yra priskiriamos sumos, skirtos apmokėti už ekspertizės atlikimą, už eksperto atitraukimą nuo tiesioginio darbo ar įprasto užsiėmimo, jo turėtos išlaidos dėl atvykimo į teismą bei dėl gyvenamosios patalpos nuomos, taip pat dienpinigiai.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už atliktą teismo ekspertizę.

Nors nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė atsakovei renkant ir teikiant įrodymus savo teiginiams pagrįsti, kai tuo tarpu ji, teikdama ieškinį, pateikė visus turimus įrodymus ir elgėsi sąžiningai, tačiau pažymėtina, kad civiliniame procese galioja dispozityvumo principas, reiškiantis, jog civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens (ieškovo) iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp jų ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Nagrinėjamu atveju ieškovas (apeliantas) į bylos nagrinėjimą įtraukė atsakovę AB „Lietuvos draudimas“, kuri su ieškiniu nesutiko ir šios pozicijos laikėsi viso bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu AB „Lietuvos draudimas“, gindamasi nuo ieškinio teisme, prašė teismo paskirti ekspertizę, kurią pirmos instancijos teismas paskyrė ir kas sąlygojo ginčijamų bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Byloje nėra jokių duomenų dėl atsakovės netinkamo procesinio elgesio ar jos nesąžiningumo, todėl pripažintina, kad bylinėjimosi išlaidas už ekspertizę atsakovei turi kompensuoti apeliantas.

Taip pat kritiškai vertintinas apelianto argumentas, kad jis, kaip valstybės ar savivaldybės institucija (įstaiga), yra atleistas nuo žyminio mokesčio bei bylinėjimosi išlaidų. Šiame kontekste aktualu pažymėti, kad jeigu apeliantas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 str. 1 d. 3, 10 p. pagrindu, nereiškia jo atleidimo nuo kitų bylinėjimosi išlaidų, kadangi CPK 83 str. 1–3 d. reglamentuojamas atleidimas tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-413/2011; 2014 m. birželio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-319/2014). Tuo tarpu apelianto prievolės kompensuoti bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ekspertizės atlikimo išlaidas, konstatavimas būtų galimas tik tokiu atveju, jei apelianto procesinė pozicija būtų pasitvirtinusi, t. y. jis laimėtų teisminį ginčą ir būtų pagrindas tenkinti ieškinį. Juo labiau, kad CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ši proceso teisės normos nuostata reiškia, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, antroji šalis apmoka visas turėtas bylinėjimosi išlaidas net ir tada, kai ši antroji šalis pagal CPK 83 straipsnį yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. Mažeikių sporto mokykla, bylos Nr. 3K-3-436/2007). Atsižvelgiant į aukščiau išvardintą, apeliantas, atmetus jo ieškinį, turi apmokėti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – išlaidas už teismo ekspertizę.

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta.

Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš apelianto, kurio ieškinys yra atmestas, bylinėjimosi išlaidas atsakovei, kurios naudai priimtas sprendimas, už atliktą teismo ekspertizę, tinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias tokių bylinėjimosi išlaidų priteisimą (CPK 93 str.), bei nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistu (CPK 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė