- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- 1-225-344/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46387-209-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Kaltinamasis
- M. R.
- Advokatai
- Gintaras Gricius
- Kategorijos
- 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Editai Ročytei,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. N.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. R. , gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs, bedarbis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. spalio 25 d., apie 21 val., viešoje vietoje – Mažeikių mieste, Ventos gatvėje, prie pastato Nr. 8A, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams – demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, iš chuliganiškų paskatų sudavė vieną smūgį į veido sritį A. B., padarydamas muštines žaizdas viršutinėje ir apatinėje lūpose, kas sukėlė nežymų A. B. sveikatos sutrikdymą, ir tokiais savo veiksmais sukėlė išgąstį A. B. bei šokiravo jį ir aplinkinius O. S., D. P., sukėlė jų pasipiktinimą, ir taip sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamasis M. R., apklaustas kaip kaltinamasis, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad tą vakarą buvo šokiuose pastate, esančiame Vantos g. 8A, Mažeikiuose, kai išgirdo, kad kažkas apie jį netinkamai kažką kalba, todėl vieną kartą trenkė kumščiu prie įėjimo buvusiam vaikinui. Kam sudavė smūgį, nežino, buvo labai tamsu. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, padarė išvadas, daugiau į konfliktus nesivels, mokosi, registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau ieško darbo, turi izoliuotojo kvalifikaciją, o nepavykus įsidarbinti Lietuvoje, vyks dirbti į užsienį, Vokietiją, kur jau kurį laiką dirba jo brolis. Nukentėjusiojo ir jo atstovės atsiprašė, atlygino turtinę žalą ir sudarė susitarimą dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo mamą V. R..
Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) BK 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokurorė. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo M. R. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.
Protokole-pareiškime nurodyta, jog V. B. pareiškė, jog jos sūnui A. B. 2019 m. spalio 25 d. apie 21.00 val. šokių, vykusių prie klubo LOFTAS, esančio Mažeikiuose, Ventos g. 8A, nepažįstamas vaikinas, kuris socialiniame tinkle Facebook turi paskyrą (duomenys neskelbtini) vieną kartą kumščiu trenkė į veidą, dėl ko sūnus prarado sąmonę ir nugriuvo, jam buvo sužalota viršutinė lūpa, kliba priekiniai dantys. (12 t., b. l. 1).
Informaciniame pranešime ROIK 0119000579734 užfiksuota, kad gautas pranešimas iš Mažeikių ligoninės priėmimo skyriaus, kad 2019 m. spalio 26 d. 16.30 val. atvyko A. B., kuriam konstatuota lūpos mušta žaizda, galimai sumuštas šokiuose. Iš nukentėjusiojo mamos gautas pareiškimas (1 t., b. l. 16-19).
Nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tą vakarą su draugais Danu ir Orestu buvo diskotekoje. Apie 20.30 val. iki autobusų stotelės palydėjo draugą, tada vėl grįžo į diskoteką. Maždaug po 20 min. trise išėjo į lauką ir trumpam sustojo prie įėjimo, kai iš šalia buvusios grupelės jaunuolių išėjo vienas vaikinas ir pradėjo klausti, kas yra. Jam atsakius, kad nieko nėra, vaikinas trenkė ranka į veidą, pataikydamas į lūpą. Smūgis buvo stiprus, kas buvo po smūgio, nelabai prisimena, galimai buvo praradęs sąmonę. Po suduoto smūgio apsaugos darbuotojas pasakė, jog reikia skambinti į policiją jei išmušė dantis. Jam skaudėjo lūpas, dantis, iš lūpos stipriai bėgo kraujas. Dvi merginos jį nuvedė į tualetą, kad galėtų nusiprausti, bet nebuvo vandens. Su Orestu ir Danu ėjo iki Maximos parduotuvės, esančios Žemaitijos gatvėje, kur nusiprausė. Tada palydėjo Daną ir nuėjo pas Orestą, kur šaldė lūpą. Apie 22 val. iš Oresto jį pasiėmė tėtis, tačiau jis nepastebėjo, kad yra sutinusi lūpa, o jis apie įvykį tėčiui irgi nieko nesakė. Sekančią dieną tėvai pastebėjo sutinusią lūpą ir jis papasakojo apie įvykį, tėvai jį nuvežė į ligoninės priimamąjį, kur buvo apžiūrėtas medikų. Gydytojai nurodė nevalgyti kieto maisto, kad sutvirtėtų klibantys dantys. To vaikino, kuris jam trenkė, nepažįsta, žino jo vardą – M., paskyra Facebook`e – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23-24).
Liudytojas O. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tą vakarą su draugais nuėjo į diskoteką Ventos g. 8. Apie 20.30 val. išlydėjo vieną draugą namo, ir apie 21 val. vėl grįžo prie diskotekos pastato jis, A. B. ir klasiokas D. P., į vidų nėjo. Lauke buvo ir daugiau žmonių, kurie stovėjo išsiskirstę grupėmis, lauke buvo ir apsaugos darbuotojas. Prie jų priėjo nepažįstamas vaikinas, kuris tris kartus pakartojo „nu ir kas?“. A. atsakė „nu ir nieko“. Po šių A. žodžių tas vaikinas šoniniu smūgiu ranka įtrenkė A. vieną smūgį į lūpas. Delnu ar kumščiu trenkė, pasakyti negali, nes buvo tamsu. Po suduoto smūgio A. svirduliuodamas greitai atbulomis nuėjo į tamsą, arčiau pastato. Jis su D. išsigando, galvojo, kad ir jiems gali trenkti, todėl atsitraukė, tačiau tas vaikinas jam ir D. nieko nesakė ir nieko nedarė. Jis pradėjo skambinti A., kuris maždaug dviejų minučių išėjo iš pastato. Matė, kad A. smakras buvo kruvinas, kraujas bėgo iš viršutinės lūpos, kuri per vidurį buvo prakirsta, kaip perpjauta. Klausė A., kaip jis jaučiasi, atrodė, kad jam buvo dingusi atmintis, nes neprisiminė su kuo atvažiavo į diskoteką. Tada visi trys nuėjo iki kebabinės priešais diskotekos pastatą, kur A. davė vandens apsiprausti, paskui ėjo iki Maximos parduotuvės Žemaitijos gatvėje, kur A. dar prausėsi, o paskui D. išėjo namo, o jis su A. nuėjo pas babą, iš kur A. pasiėmė jo tėtis. Kodėl vaikinas trenkė A., pasakyti negali, jokios priežasties nebuvo, to vaikino nepažįsta, bet galimai tas vaikinas buvo neblaivus, nes eidamas svirduliavo ir jo balsas buvo keistas. Niekas iš lauke buvusių nesureagavo į tai, kad A. trenkė, net apsauginis, kuris tuo metu rūkė lauke, jis neįsikišo. Kažkas A. pasakė, kad jam trenkęs vaikinas yra panašus į vaikiną, kurio Facebook`e paskyra yra (duomenys neskelbtini), bet ar tai jis, negali pasakyti, nes veido tamsoje neįžiūrėjo. Kitų žmonių, kurie įvykio metu stovėjo lauke, nepažįsta (1 t., b. l. 41-42).
Liudytojas D. P. ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus (1 t., b. l. 47-48).
Liudytoja V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sūnus A. B. papasakojo, kad praustis po suduoto vedė S. B. ir K., kurios pavardės nežino. Jos buvo kompanijoje su tuo vaikinu, kuris sudavė smūgį. Sūnus pasakojo, kad tos merginos po suduoto smūgio šaukė ant to vaikino ir jos sūnui padėjo nueiti iki tualeto (1 t., b. l. 58).
Liudytoja S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galimai spalio mėnesį ji buvo šokiuose adresu Ventos g. 8A, Mažeikiai. Maždaug apie 21 val. išėjo į lauką ir prie įėjimo durų pamatė jauną, iš matymo pažįstamą vaikinuką, kuriam apie lūpas buvo kruvina. Ji paklausė, kas atsitiko ir šis atsakė, kad jam trenkė, o kas, nematė, nes buvo tamsu. Tuo metu lauke buvo daug žmonių, vyko sujudimas, šūkavo visokius vardus. Girdėjo vardus M., M., bet kodėl tuos vardus šūkavo, negali pasakyti. To vaikino klausė, ar jam trenkė M., ar M. ir dar sakė kitus vardus, bet vaikinas atsakė, kad negali nieko pasakyti, nes nematė. Ji aplinkinių klausė, gal kas turi servetėlę, nes norėjo apvalyti vaikino veidą, bet niekas servetėlės neturėjo. Tada ji pasakė eiti kartu į tualetą nusiprausti. Vaikiną į tualetą vedė ji ir draugė K. Į lauką ji išėjo jau po to, kai vaikinui buvo suduotas smūgis, todėl negali pasakyti, kas trenkė. Jai atrodo, kad K. į lauką išėjo dar vėliau. Po to, kai vaikinukas apsiprausė, jo nebelydėjo, jis kalbėjo, kad reikės paskambinti tėčiui. Kai išėjo į lauką, prie įėjimo buvo daug žmonių, bet nė vieno negali įvardinti, nes buvo tamsu, o šalia nė vieno pažįstamo nebuvo. Kol ji kalbėjosi su tuo kruvinu vaikinuku, prie jo daugiau niekas nebuvo priėjęs. M. R. pažįsta, yra Facebook draugai. M. R. tą vakarą šokiuose buvo. Ar jis buvo blaivus, pasakyti negali, su juo tą vakarą nebendravo, o išėjusi lauke jo nematė (1 t., b. l. 71-72).
Liudytoja K. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Modestą pažįsta tik iš matymo, su juo nebendrauja, turi Facebook drauguose. To vaiko nepažįsta, Šokdama matė, kad M. išėjo į lauką. Maždaug po 15-20 minučių į lauką išėjo ir S., o maždaug po 5 minučių į lauką išėjo ir ji. Lauke prie durų matė piktą M., kuris spausdamas kumščius, griežtai reikalavo sargybinio jį įleisti į šokius, bet sargybinis jo neįleido, nes M. buvo girtas. Ji matė, kad M. gėrė alų ir degtinę prie lofto, kai ji atėjo į šokius. M. buvo ne vienas, jo kompanijoje ji atpažino S. L.. Konfliktas tarp Modesto ir sargybinio truko apie 10 minučių, M. vis reikalavo jį įleisti, o sargybinis sakė, kad jo neįleis, nes jis yra girtas. Ji ieškojo S., tačiau jos nematė, todėl ėjo atgal į šokių salę, kur tik įėjusi per įėjimo į pastatą duris, pamatė kruviną vaiką, prie kurio stovėjo S. Paklausė, kas jam buvo, šis atsakė, kad prie jo priėjo vaikinas, jam piktai kažką pasakė ir trenkė. Vaikas neįvardino, kas jam trenkė, tik sakė, kad kažkoks bachūras. Matė, kad vaikui iš lūpos bėgo kraujas. Tada ji su S. tą vaiką nuvedė į tualetą apsivalyti kraujo, vandens nebuvo, tai vaikui davė tualetinio popieriaus prisidėti prie lūpos, kad nebėgtų kraujas. Ji nematė, kas trenkė tam vaikui. Tą vaiką paliko ir su S. išėjo šokti, o kur nuėjo tas vaikas, nematė (1 t., b. l. 74-75).
Liudytojas S. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog žino, kad vaikinui trenkė M., bet paties įvykio nematė. Kažkuriuo metu jis ėjo į lauką ir koridoriuje pamatė vaiką, kuriam ant veido apie lūpas buvo kraujas. Kartu su tuo vaiku ėjo pažįstamos S. B., o kitos merginos neprisimena. Priėjęs paklausė, kas atsitiko, tada S. pasakė, kad M. už nieką įtrenkė. Aplinkui buvo susirinkę ir daugiau asmenų, visi norėjo pasižiūrėti, kas įvyko. Tada jis, S. ir ta kita mergina nuvedė vaikiną į tualetą, kur vaikas nusiplovė kraują. Padėjęs vaikinui apsiprausti, jis išėjo į lauką. Lauke buvo daug žmonių, bet jokio konflikto nebuvo. Pats nematė, kas įtrenkė vaikui, tik S. B. sakė, kad M. Ir lauke visi kalbėjo, kad M. trenkė vaikinui, bet tiksliai įvardinti asmenų, kurie tai kalbėjo, negali, neprisimena. Tą vakarą su Modestu nebendravo, tik pasisveikino, tuo metu M. buvo blaivus. Gal pusvalandžio po įvykio lauke matė Modestą, jis pasirodė neblaivus, švaistėsi rankomis, šūkavo, elgėsi visiškai kitaip nei kai sveikinosi. Matė, kad dar prieš įvykį M. su kompanija gėrė degtinę prie kebabinės, esančios kitoje gatvės pusėje. Sužalojimų nematė, tik matė sukrešėjusį kraują aplink lūpas (1 t., b. l. 78-79).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuota, kad nukentėjusysis A. B. ir liudytojai O. S. ir D. P. tarp jiems pateiktų asmenų nuotraukų atpažino M. R. kaip asmenį, sudavusį smūgį A. B. (1 t., 81-86, 87-92, 93-98).
Specialisto išvadoje Nr. G 1633/2019(04) nurodyta, kad A. B. nustatytos muštinės žaizdos viršutinėje ir apatinėje lūpose. A. B. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais). Sužalojimų padarymas gali būti paaiškinamas ir vienu trauminiu poveikiu. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 117).
2019 m. spalio 26 d. Informaciniame pranešime ROIK 0119000579734 užfiksuota, kad iš Mažeikių ligoninės priėmimo skyriaus gautas pranešimas, jog 16.30 val., atvyko A. B., kuriam diagnozuota lūpos mušta žaizda, galimai sumuštas šokiuose. Išleistas gydytis ambulatoriškai. (1 t., b. l. 16-19).
2019 m. spalio 26 d. V. B. pareiškime užfiksuota, kad 2019 m. spalio 25 d. apie 21.00 val. Mažeikiuose, Ventos g. 8A, prie klubo „LOFTAS“, jos sūnui A. B. nepažįstamas vaikinas, kuris Facebook turi anketą (duomenys neskelbtini), kumščiu vieną kartą trenkė į veidą, dėl ko sūnus, praradęs sąmonę, nugriuvo, jam buvo sužalota viršutinė lūpa. Mažeikių ligoninėje nustatyta lūpos žaizda, kliba priekiniai dantys. Gydymas truks ne mažiau kaip savaitę laiko (1 t., b. l. 1-6).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad įtariamasis M. R. savanoriškai pateikė savo mobilaus ryšio telefoną „iPhone 8+“, kur įėjus į programėlę „Facebook“ parodė savo anketą, kurios pavadinimas (duomenys neskelbtini). Telefonas, ekranas su programėle „Facebook“ ir anketa (duomenys neskelbtini) nufotografuoti, telefonas grąžintas M. R. (1 t., b. l. 131-134).
2020 m. vasario 12 d. M. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 112-114).
2020 m. vasario 13 d. Nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki 2020 m. rugpjūčio 13 d. apribotos M. R. nuosavybės teisės į keleivinį automobilį „R. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose „Swedbank“, AB, banke „Šiaulių bankas“, AB, AB SEB banke, surašytas Laikino nuosavybės apribojimo protokolas, Turto apyrašas (1 t., b. l. 185-187, 188-190, 191).
Kaltinamojo mama V. R. pateikė prašymą atleisti jos sūnų, kaltinamąjį M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, ją paskiriant laiduotoja (2 t., b. l. 39-40). Ji charakterizuojama teigimai, yra neįgali, nėra teista, bausta administracine tvarka, išklausė Pagrindinių globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių ir bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programos temas – 21 val., augina nepilnametę dukrą, kaltinamojo tėtis yra miręs (2 t., 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47-48, 49, 50, 51, 52-54).
Kaltinamasis. M. R. mokosi Akmenės rajono jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centro III-oje gimnazijos klasėje pagal bendrojo lavinimo vidurinio (formaliojo) ugdymo programą (2 t., b. l. 55)., registruotas užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 59).
Kaltinamasis ir įstatyminė nukentėjusiojo A. B. atstovė V. B. sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo (2 t., b. l. 61).
Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Teismų praktikoje pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018 ir kt.).
Byloje nustatytų aplinkybių visetas leidžia pripažinti, kad įvykio vieta – teritorija lauke prie „Loftas“, Mažeikiuose, Ventos g. 8A, yra viešoji vieta, šiuo atveju fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje laikytinas įžūliu elgesiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2009, 2K-445/2013).
Dėl kaltinamojo veiksmų – fizinio smurto panaudojimo nepilnamečio nukentėjusiojo atžvilgiu – kilo padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Kilusius padarinius patvirtina paties nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai. Teismas pripažįsta, kad kaltinamasis savo įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį, todėl jo veika atitinka BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtį. Nors nei tikslo, nei aplinkybių bylos dalyviai negalėjo nurodyti, tačiau motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis M. R. suvokė, kad smurtauja viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, taigi suvokė, kad trikdo visuomenės rimtį, ir to norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis M. R., veikdamas tyčia, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, iš chuliganiškų paskatų – sudavė vieną smūgį į veido sritį A. B., padarydamas muštines žaizdas viršutinėje ir apatinėje lūpose, kas sukėlė nežymų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą ir tokiais savo veiksmais sukėlė išgąstį A. B. bei šokiravo jį ir aplinkinius O. S., D. P., sukėlė jų pasipiktinimą, ir taip sutrikdė visuomenės rimtį.
Kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis ir jo gynėjas advokatas Gintaras Gricius prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 284 straipsnyje, pagal laidavimą. Prokurorė bei įstatyminė nukentėjusiojo atstovė ir advokatė K. A. neprieštaravo tokio prašymo patenkinimui, nurodydamos, kad yra visos įstatymo nustatytos sąlygos, reikalingos, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, kaltinamojo paaiškinimus, pateiktus dokumentus, apibūdinančius laiduotoją, t. y. kaltinamojo mamą V. R., darytina išvada, kad yra įstatymo nustatytos sąlygos, kurios suteikia galimybę atleisti kaltinamąjį pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Ši veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, padaręs nusikalstamą veiką pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, davė nuoseklius parodymus, sudarė susitarimą dėl pakankamai didelės neturtinės žalos atlyginimo, atlygino turtinę žalą. Jo mama V. R. pateikė prašymą taikyti BK 40 straipsnio 3 dalį ir perduoti kaltinamąjį, kuris yra jos sūnus, jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Išklausęs laiduotoją V. R., teismas pripažįsta, kad ji atitinka laiduotojams keliamus reikalavimus ir turi visas galimybes daryti savo sūnui teigiamą įtaką, nes palaiko glaudžius ryšius bei artimus santykius, sūnus jai papasakojo apie įvykį, mama gali jam daryti teigiamą įtaką. Laiduotoja pasižadėjo teigiamai įtakoti sūnaus pilietinę pareigą laikytis įstatymų. Atsižvelgiant į V. R. charakterizuojančią medžiagą, įvertinus jos asmenines savybes, nėra pagrindo abejoti tuo, kad ji gali daryti realią teigiamą įtaką savo sūnui. Nustatant laidavimo terminą, atsižvelgtina į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojos V. R. asmenybę, pripažintina, kad laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.
Atleidus kaltinamąjį M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnio 2 dalis).
Teismas pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminis procesas kaltinamajam M. R. padarė didelį poveikį ir teigiamą įtaką, tokią išvadą suponuoja kaltinamojo elgesys proceso metu, darytina išvada, kad kaltinamasis suprato padarytos veikos ydingumą bei pavojingumą, teismas tiki, kad ateityje jis laikysis įstatymų.
Siekiant įgyvendinti nebaudžiamumo principą, pripažinus, kad M. R. padarė nusikalstamą veiką BK 284 straipsnyje, ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prokurorė siūlė paskirti kaltinamajam BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 30 val. nemokamus darbus (BK 70 straipsnis).
Teismas sprendžia, jog šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonė turės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesio korekcijai, todėl skirtini 20 val. nemokami darbai sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos nustatytina atlikti per 1 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kai procesas nutraukiamas, nes nukentėjusysis susitaikė su įtariamuoju ar kaltinamuoju, prokuroras ar teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso išlaidas turi sumokėti įtariamasis, kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų (BPK 105 straipsnio 7 dalis).
Nukentėjusiojo A. B. atstovė advokatė K. A. pateikė Pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog advokatės užmokestis yra 258,72 Eur (2 t., b. l. 38).
Vertindamas tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas numato privalomą įgaliotojo atstovo advokato dalyvavimą bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei, kai nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis, taip pat kitais atvejais, kai be įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami (BPK 51 ir 52 straipsnių nuostatos), atsižvelgdamas į kaltinamojo elgesį proceso metu, į tai, kad jis yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, mokosi, sprendžia, jog nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų kaltinamasis neprivalo padengti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
3 DVD diskai su nepilnamečių liudytojų A. B., O. S., D. P., S. L., K. O. apklausų vaizdo ir garso įrašais, esantys voke, prisegtame prie 1 tomo galinio viršelio, paliktini saugoti kaip baudžiamosios bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis.
Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė V. B. pateikė civilinį ieškinį nepilnamečio nukentėjusiojo sūnaus A. B. naudai dėl 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 118 eurų turtinės žalos atlyginimo. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad turtinę žalą kaltinamasis atlygino, o dėl neturtinės žalos sudarė susitarimą, kuris tvirtintinas, dėl to civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 312, 313 straipsniais,
nusprendžia:
M. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, pagal laidavimą be užstato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies pagrindu, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, laiduotoja paskiriant V. R., a. k. (duomenys neskelbtini)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu ir 70 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę –20 val. nemokamus darbus sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos nustatyti atlikti per 1 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 DVD diskus su nepilnamečių liudytojų A. B., O. S., D. P., S. L., K. O. apklausų vaizdo ir garso įrašais, esančius voke, prisegtame prie 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti kaip baudžiamosios bylos medžiagą.
Išaiškinti M. R., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui V. R., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo.
Patvirtinti kaltinamojo M. R. ir nukentėjusiojo A. B., atstovaujamo įstatyminės atstovės V. B., 2020 m. birželio 15 d. Susitarimą dėl žalos atlyginimo:
„Šiuo Susitarimu baudžiamojoje byloje Nr. 1-225-344/2020 kaltinamasis M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusysis A. B., atstovaujamas įstatyminės atstovės V. B., susitarė, jog M. R. atlygins nusikaltimu padarytą turtinę žalą – 118 eurų iki pasirašant šį susitarimą ir 1 000 (vienas tūkstantis eurų) neturtinės žalos per 6 (šešis) mėnesius nuo šio susitarimo pasirašymo, pervesdamas pinigus į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)“.
Patvirtinus 2020 m. birželio 15 d. Susitarimą dėl žalos atlyginimo, nukentėjusiojo įstatyminės atstovės V. B. civilinis ieškinys nepilnamečio nukentėjusiojo sūnaus A. B. naudai dėl 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.