Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. N. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas areštu 60 parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2013 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta viešųjų darbų bausme, kuri, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“, pakeista į arešto bausmę, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės - 60 parų arešto pridedant dalį - 30 parų arešto 2013 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirtos viešųjų darbų bausmės, kuri pakeista į arešto bausmę, ir R. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė areštas 90 parų. Arešto bausmę skirta atlikti areštinėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas 2013 m. birželio 28 d., kuris prilyginamas vienai arešto parai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 28 d., apie 00.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,72 promilių girtumas), savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus kumščiu sudavė savo sutuoktinei S. N. į veido sritį, sukėlė nukentėjusiajai S. N. fizinį skausmą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai R. N. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.

Nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo pakeisti jam skirtą arešto bausmę į viešuosius darbus, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas jo reikalavimų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. N. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmes nuteistajam, teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skirdamas bausmę vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, t. y. R. N. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, padarė nusikaltimą, kai anksčiau jau du kartus buvo padaręs analogiškus nusikaltimus už kuriuos jam buvo skirtos viešųjų darbų bausmės, administracine tvarka baustas, nedirba, išsituokęs.

Ir nors nuteistasis R. N. apeliaciniu skundu prašo paskirti jam viešųjų darbų bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra svarbios, bet nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima pakeisti jam paskirtą bausmę. Atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis R. N. du kartus buvo nuteistas už smurtavimą nukentėjusiosios S. N. atžvilgiu, kad nuteistajam buvo skirtos viešųjų darbų bausmės, tačiau nuteistasis atitinkamų išvadų nepadarė ir toliau daro nusikalstamas veikas, taip pat įvertinusi jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei nuteistojo asmenybę, kad turi nuolatinę gyvenamą vietą, nedirba, yra išsituokęs, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistajam skirta arešto bausmė nėra per griežta. Už nusikaltimo padarymą gali būti skiriama arešto bausmė nuo 15 iki 90 parų, šios bausmės vidurkis 52,5 paros, todėl nuteistajam R. N. skirta 60 parų arešto bausmė, kuri nedaug viršija arešto bausmės vidurkį, taip pat nelaikytina per griežta. Kolegija įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog bausmė nuteistajam R. N. paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį ir jos keisti nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad R. N. dėl savo padarytų veiksmų nuoširdžiai gailisi, augina dvi mažametes dukras, todėl ieškos darbo, yra svarbios ir reikšmingos, tačiau, įvertinus prieš tai išdėstytas bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes, minėti apeliacinio skundo teiginiai nesudaro teisinio pagrindo keisti R. N. paskirtą bausmę.

Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirto bausmės rūšies ir dydžio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę.

Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad labai gailisi, pripažįsta kaltę, tačiau ši aplinkybė buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo skiriant bausmę sankcijos ribose bei nesudaro pakankamo pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę, nes tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, pasekmė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. N. apeliacinį skundą atmesti.