Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismo posėdyje išnagrinėjusi A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2015 m. gruodžio 7 d., apie 6.10 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,94 promilių girtumas), (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą su savo sugyventine A. S., kurio metu pabudo jo nepilnamečiai vaikai: Diana, gimusi (duomenys neskelbtini), Aleksandras, gimęs (duomenys neskelbtini), Artūras, gimęs (duomenys neskelbtini), Modestas, gimęs (duomenys neskelbtini), ir patyrė stresą, išsigando, taip A. S. netinkamai vykdė savo kaip tėvo pareigas, neužtikrino vaikų teisės į ramią šeimyninę aplinką bei poilsį.

Administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta A. S. nedalyvaujant, nes jis, būdamas pasirašytinai informuotas apie bylos nagrinėjimo datą, laiką bei vietą, į teismo posėdį neatvyko, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 272 str. 1 d.).

Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas A. S. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad jis su pažeidimu sutinka, gailisi, kad sukėlė konfliktą prie nepilnamečių vaikų (b. l. 2).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyriaus 2015 m. gruodžio 14 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad 2015 m. gruodžio 7 d., apie 6.10 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis išlaužė buto duris, lenda muštis, namuose yra mažamečiai vaikai. Į policijos pareigūnus kreipėsi A. S., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis A. S. būdamas neblaivus įsibrovė į butą ir sukėlė konfliktą, konfliktas vyko nepilnamečių vaikų akivaizdoje, nes jie buvo prižadinti, pastarieji dėl tokio A. S. elgesio labai išsigando (b. l. 3-4).

Asmens neblaivumo nustatymo pažymos kopijoje užfiksuota, kad A. S. 2015 m. gruodžio 7 d., 7.01 val. nustatytas 2,94 promilių neblaivumas (b. l. 5).

A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal ATPK 181 str. 1 d. ATPK 181 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tuo tarpu ATPK 181³ str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar padarė kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ATPK 181³ str. 1 d. administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kurio 8 str. 1 d. 1 p. nustatyta vaiko teisė būti sveikam, garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Iš šios pagrindinės vaiko teisės išplaukia tėvų, kurie užtikrinti vaiko teises privalo pirmiausiai (įstatymo 4 str. 1 d. 7 p.), taip pat valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (įstatymo 43 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, tiek tėvams, tiek kitiems fiziniams asmenims yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo pačių vaikų atžvilgiu, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-169/2014). Be to, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str. numato vaiko teisę į poilsį. Šioje byloje iš aukščiau nurodytų įrodymų nustatyta, kad A. S. sukėlė konfliktą nepilnamečių vaikų akivaizdoje, kurio metu pabudo nepilnamečiai vaikai, kurie matė konfliktą. Tokių aplinkybių administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. neneigia ir jas pripažįsta. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, asmens neblaivumo nustatymo pažymos kopija. Įvertinus byloje surinktą medžiagą, A. S. veiksmai kvalifikuojami ne pagal ATPK 181 str. 1 d. (kaip nurodoma administracinio teisės pažeidimo protokole), o pagal ATPK 181³ str. 1 d., nes A. S. sukėlė konfliktą su savo sugyventine A. S., kurio metu pabudo jo nepilnamečiai vaikai, kurie patyrė stresą, išsigando, taip A. S. pažeidė vaiko teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis teisės pažeidimą padarė būdamas neblaivus (ATPK 32 str. 1 d. 8 p.).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, taip pat atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į A. S. asmenybę apibūdinančius duomenis – administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų. Atsižvelgus į šias aplinkybes, A. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181³ str. 1 d., padarymą skirtina bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 181³ str. 1 d., 224, 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

A. S. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ str. 1 d., skirti nuobaudą – 15 (penkiolikos) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.