Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2024-12-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-217-564/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Data
2024-12-05
Bylos Nr.
eII-217-564/2024
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00115-2024-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Pažeidėjas
J. G.
Nukentėjusysis
L. L.
Kategorijos
  • 2.3.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-217-564/2024Proceso Nr. 4-28-3-00115-2024-2Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.1.1. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNutarTIS2024 m. gruodžio 5 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė,sekretoriaujant Jolantai Petraitienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. G.,

institucijos, atlikusios nusižengimo tyrimą ir priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovei Agnei Čebanauskienei,

vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo būdu dalyvaujant nukentėjusiajam L. L.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. G. skundą dėl 2024-10-21 Marijampolės VPK veikos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. S. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-5750-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024-10-21 Marijampolės VPK veikos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. S. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-5750-2024 J. G. paskirta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį 11 eurų bauda už tai, kad jis 2024 m. balandžio mėn. 20 d. 17 val. 09 min. (duomenys neskelbtini) namo vairuodamas transporto priemonę- automobilį BMW,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nepaliko saugaus tarpo iš šono, nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, kad eismas būtų saugus, dėl ko, prasilenkdamas su priešpriešai atvažiuojančia transporto priemone, savo kairės pusės galinio vaizdo veidrodėliu, kliudė prasilenkiančios transporto priemonės kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Konstatuota, kad J. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 “Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 126 ir 119 punktų reikalavimus. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Šalies argumentai

Skundu J. G. prašo panaikinti jam skirtą administracinę nuobaudą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka dėl jo nubaudimo pažeidus KET 9, 119, 126 punktų reikalavimus. Skunde nurodo, kad KET 9 p. yra bendrųjų eismo dalyvių pareigų nuostata. Nurodo, jog jis važiavo savo menamos eismo juostos plotmėje, neturėjo jokių kliūčių ir judėjo nedideliu greičiu, nemanevravo pavojingai ar kažkaip kitaip, keldamas pavojų savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Minimų nuostolingų padarinių (automobilių apgadinimų) nebuvo iš esmės, tai buvo daugiau pagrindinio kaltininko iniciatyva kviesti pareigūnus, fiksuoti mažareikšmes žalas. KET 119 p. numato: „Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.“ Eismo įvykio dieną iškviesti pareigūnai, atlikę matavimus nustatė, kad jo automobilio dešinės pusės ratas nuo važiuojamą dalį ir pėsčiųjų taką skiriančio gatvės bordiūro buvo apie 50 cm atstumu. Nemano, kad šis atstumas yra kažkuo išskirtinis, per didelis ar, juolab, pavojingas eismui, įvertinant tai kad eismo įvykis įvyko už pėsčiųjų perėjos, esančios Vytenio gatvėje, bei apvažiuojant prieš ją esančio važiuojamosios dalies lietaus vandens surinkimo trapą. Esamoje situacijoje, atsižvelgiant į įtvirtintus eismo juostų pločius ir jo vairuoto automobilio išmatavimus, palikdamas apytiksliai 50 cm tarpus iš šonų nepiktnaudžiavo jam tenkančia menama eismo juosta. Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktame akte Nr. 11-1846 (24) nurodyta, jog nustatyti, kurio vairuotojo veiksmai, techniniu požiūriu, buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui, negalima, iš to daro išvadą , kad eismo įvykio vietoje matavimai buvo atlikti netinkamai arba aplaidžiai, nes transporto priemonių išsidėstymas gatvėje buvo daugiau nei akivaizdus, o galutiniam nutarimui priimti nebuvo atsižvelgta į jo pateiktus argumentus ir motyvus dėl priežastinio ryšio nustatymo. KET 126 p. aplamai netinka šio eismo įvykio kvalifikacijai.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateiktu atsiliepimu prašo J. G. skundo netenkinti. Institucijos nuomone, jog nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami padaryti neabejotiną išvadą dėl J. G. kaltės, įvertintų įrodymų pakanka išvadai, kad J. G. veiksmuose yra ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Pažeidimo faktinės aplinkybės yra nustatytos byloje surinktais įrodymais. Lietuvos Teismo ekspertizės centras pateikė 2024-10-03 ekspertizės aktą, Nr. 11-1846(24) ( toliau - Išvada) kuriame nurodyta, jog šio eismo įvykio eigos elementai buvo tokie : Vytauto g. judėjo automobilis „Volvo XC60“ kryptimi nuo Vytauto g. link Geležinkelio g. Šia gatve prieš priešais judėjo kitas automobilis „BMW 2GT“. Ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) šie automobiliai, prasilenkdami, susidūrė. Susidūrimo metu automobiliai kontaktavo išoriniais kairės pusės veidrodžiais, automobilio „BMW 2GT“ veidrodis buvo užlenktas prie automobilio kryptimi iš priekio link galo ir įbrėžtas. Po susidūrimo automobiliai sustojo padėtyse, užfiksuotose eismo įvykio vietos schemoje. Buvusioje kelio eismo įvykio situacijoje automobilių vairuotojų veiksmai, - priešpriešinio prasilenkimo metu artėdami vienas prie kito, nepasitraukė arčiau laisvos kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto, kad saugiai prasilenkti, dėl to automobiliai susidūrė – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Remiantis ir paties J. G. paaiškinimu nustatyta, kad jis, vairuodamas automobilį, iškilus grėsmei eismo saugumui, nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, tęsė judėjimą ir prasilenkdamas su priešinga kryptimi važiuojančia transporto priemone bei nepalikdamas saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė automobilį ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 126, 119 punktų reikalavimus. Pagal KET 126 punktą, vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Taigi J. G. pažeidė šiame punkte numatytą reikalavimą laikytis saugaus atstumo nuo kitos transporto priemonės, kadangi jis, matydamas, kad automobiliai neprasilenks, nesustabdė savo vairuojamos transporto priemonės ir toliau artėjo link automobilio. Be to, KET 128 punkte numatyta, kad atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį ar net sustabdyti transporto priemonę. Buvusioje kelio eismo įvykio situacijoje automobilių vairuotojų veiksmai, - priešpriešinio prasilenkimo metu artėdami vienas prie kito, nepasitraukė arčiau laisvos kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto, kad saugiai prasilenktų, dėl to automobiliai susidūrė – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Šiuo atveju, pagrįstai manytina, jog J. G. lengvabūdiškai tikėdamasis pravažiuoti pro automobilį „Volvo“, nevažiavo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, kai jo vairuojamo automobilio dešinės pusės priekinis ir galiniai ratai nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto atitinkamai buvo nutolę 0,5 m ir 0,55 atstumus, žiūrini jo automobilio judėjimo kryptimi, nesustabdė savo vairuoto automobilio ir tokiu būdu susidūrimo metu automobiliai kontaktavo išoriniais kairės pusės veidrodžiais. KET 128 punkte numatytas reikalavimas atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, sulėtinti greitį ar net sustabdyti transporto priemonę, o KET 119 punkte numatytas reikalavimas, jog vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Taigi J. G. matydamas, jog link jo artėja automobilis bei suprasdamas, kad nesustabdžius automobilio gali įvykti susidūrimas su priešais atvažiuojančiu automobiliu, nesielgė pakankamai rūpestingai ir atidžiai, nes nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, nevažiavo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, dėl to nutiko eismo įvykis. Institucijos nuomone, nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 617-619 straipsniais, todėl su J. G. skundu nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo skundą prašė tenkinti. Paaiškino, kad automobiliu BMW važiavo Vytenio g., Marijampolės m. Jo eismo juosta buvo laisva. Važiavo nedideliu greičiu, buvo pristabdęs prieš perėją ir už jos, nes ten yra įrengti „kalneliai“. Kitos eismo juostos krašte stovėjo automobiliai, juos apvažinėjo automobilis „Volvo“, kuris buvo dalinai įvažiavęs į jo eismo juostą . Prasilenkiant su šiuo automobiliu jie kliudė vienas kitą veidrodėliais, tuo metu abi transporto priemonės judėjo. Jis važiavo kaip įmanoma dešiniau kelkraščio, nustatytas 50 ir 55 cm atstumas yra priimtinas ir visis automobiliai taip važiuoja. Jo nuomone, dėl eismo įvykio kaltas „Volvo“ vairuotojas, kuris apvažinėjo automobilius, išvažiavęs į jo eismo juostą, matydamas, kad jis atvažiuoja.

Institucijos , priėmusios skundžiamą nutarimą atstovė prašė skundą atmesti.

Nukentėjusysis L. L. parodė, kad automobiliu „Volvo“ kartu su motina L. L. važiavo Vytenio g. , Marijampolės m. Automobilį vairavo jis. Šioje gatvėje, jo eismo juostoje, prie važiuojamosios dalies krašto stovėjo visa eilė priparkuotų vienas prie kito automobilių. Matydamas laisvą priešpriešinę juostą jis šiuos automobilius apvažiuodinėjo. Likus keliems automobiliams, iš priekio atvažiavo automobilis „BMW“, kuris prieš perėją sulėtino greitį ir važiavo toliau. Toje kelio situacijoje jis negalėjo sugrįžti į savo eismo juostą, nes šalia buvo automobiliai, važiavo kaip galima arčiau jų, judėjo nedideliu, gal 1-2 km/val. greičiu. Atgal taip pat nepavažiavo, nes viskas vyko staiga, priešpriešais važiavęs automobilis tęsė judėjimą ir jie susilietė kairės pusė veidrodėliais. Pats yra nubaustas dėl šio eismo įvykio.

Liudytoja L. L. parodė, kad važiavo sūnaus L. L. vairuojamu automobiliu Vytenio g., Marijampolės m. Dešinėje, važiuojamosios dalies kelkraštyje, stovėjo automobiliai, kuriuos sūnus bandė apvažiuoti. Likus nepavažiuotiems keliems automobiliais, iš priešais atvažiavo automobilis BMW ir prasilenkiant automobiliai kliudė vienas kitą veidrodžiais. Automobilių kontakto metu abu automobiliai judėjo, L. L. važiavo 10-20 km/val. greičiu. Pasitraukti į šoną toje vietoje negalėjo, nes stovėjo automobiliai.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, tarp kurių yra eismo įvykio schema, transporto priemonių apžiūrų protokolai, kita medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Ši norma yra blanketinė, atsakomybėn asmuo traukiamas už konkrečių Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimą. J. G. nubaustas pagal ANK 417 str. 7 d. už Kelių eismo taisyklių 9 p., 119 p. ir 126 p. reikalavimų pažeidimus, specialia teisės norma atsakomybė už šiuos pažeidimus nėra įtvirtina, už tokius pažeidimus pagrįstai taikyta atsakomybė pagal ANK 417 str. 7 d. Atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį tik turto sugadinimą turintiems teisę vairuoti transporto priemones asmenims nenumatyta, tokiu atveju jie atsako tik už veiksmus – konkretų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Nustatyta, kad J. G. teisę vairuoti transporto priemones turėjo.

Šioje byloje eismo įvykio vieta, transporto priemonių išsidėstymas užfiksuoti eismo įvykio schemoje, užfiksuoti objektyvūs duomenys atitinka tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek nukentėjusiojo ir liudytojos parodymus apie transporto priemonių išsidėstymą ir eismo įvykio eigą. Taip pat atliktas eismo įvykio tyrimas, Lietuvos Teismo ekspertizės centras pateikė 2024-10-03 ekspertizės aktą Nr. 11-1846(24), kurio nepripažinti įrodymu nėra pagrindo, ekspertizės akte aprašyti tyrimo metodai ir eiga bei gauti rezultatai. Taigi, akte nurodyta, jog šio eismo įvykio eigos elementai buvo tokie: Vytauto g. judėjo automobilis „Volvo XC60“ kryptimi nuo Vytauto g. link Geležinkelio g. Šia gatve prieš priešais judėjo kitas automobilis „BMW 2GT“. Ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) šie automobiliai, prasilenkdami, susidūrė. Susidūrimo metu automobiliai kontaktavo išoriniais kairės pusės veidrodžiais, automobilio „BMW 2GT“ veidrodis buvo užlenktas prie automobilio kryptimi iš priekio link galo ir įbrėžtas. Po susidūrimo automobiliai sustojo padėtyse, užfiksuotose eismo įvykio vietos schemoje. Nustatyti kurio vairuotojo veiksmai, techniniu požiūriu, buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui, negalima. Buvusioje kelio eismo įvykio situacijoje automobilių vairuotojų veiksmai, - priešpriešinio prasilenkimo metu artėdami vienas prie kito, nepasitraukė arčiau laisvos kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto, kad saugiai prasilenktų, dėl to automobiliai susidūrė – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Minėto ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, jog apskaičiuotas minimalus šoninis tarpas, kad buvusioje kelio eismo situacijoje transporto priemonės saugiai prasilenktų, t. y. įvertinus buvusios laisvos važiuojamosios dalies plotį, automobilių pločius su veidrodėliais („Volvo“ -apie 2,1 m, „BMW“-apie 2,1 m), automobiliams minimaliai judant (10km/val. greičiu ) tarp jų šonų reikia palikti 0,4 m tarpą, kad prasilenkimas būtų saugus. Automobiliui „BMW“ savo važiavimo kryptimi važiuojant arčiau važiuojamosios dalies dešinio krašto ir automobiliui „Volvo“ savo važiavimo kryptimi važiuojant arčiau laisvos kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto, paliekant apie 0,30 m saugų šoninį tarpą tarp pastatytų automobilių, jų vairuotojai galėjo saugiai prasilenkti, važiuodami minimaliais iki 10 km/val. greičiais. Taip pat akte nurodyta, jog nėra galimybės pagal pateiktą medžiagą (įvertinus ir transporto priemonių apgadinimus) nustatyti, ar susidūrimo metu abu automobiliai judėjo į priekį, ar kuris vienas buvo sustojęs. Minėtas ekspertizės aktas patvirtina tik technines eismo įvykio aplinkybes, tačiau juo nenusprendžiama dėl eismo įvykio dalyvių veiksmų teisinio vertinimo. Ekspertizės akte nurodyta, jog pagal techninius duomenis negalima nustatyti, ar susidūrimo metu abu automobiliai judėjo, ar kuris vienas buvo sustojęs, tačiau teismas vertina ne tik techninius duomenis, bet kitus byloje esančius įrodymus, tarp jų ir eismo įvykio dalyvių ar kitų asmenų parodymus. Šioje byloje pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo bei liudytojos parodymus nustatyta, kad susidūrimo metu abi transporto priemonės judėjo 10-20 km/val. greičiu, t. y abiejų transporto priemonių vairuotojai atliko aktyvius veiksmus (manevravo kelyje) ir kiekvieno iš jų veiksmai turėjo atitikti tuo metu Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Neabejotinai nustatyta, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas, apvažiuodamas jo važiuojamosios eismo juostos krašte stovinčius automobilius, buvo išvažiavęs dalimi automobilio į priešpriešinę eismo juostą, nepraleido iš priešpriešais atvažiuojančio automobilio BMW. Jo veiksmai teisiškai įvertinti ir už šį pažeidimą L. L. nubaustas administracine tvarka. 2024m. balandžio 29 d. nutarimu L. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl to kad jis, jis 2024 m. balandžio mėn. 20 d. 17 val. 09 min. (duomenys neskelbtini)namo vairavo transporto priemonę- automobilį “Volvo”, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, atsiradus kliūčiai apvažinėjo dešinėje pusėje kelkraštyje stovinčias transporto priemones, nedavė kelio priešpriešais atvažiuojančiai transporto priemonei, dėl ko, prasilenkdamas su priešpriešais atvažiuojančia transporto priemone, savo kairės pusės galinio vaizdo veidrodėliu kliudė prasilenkiančios transporto priemonės kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Konstatuota, kad L. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 “Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 126 ir 119 punktų reikalavimus.

Buvusioje kelio situacijoje būtina įvertinti ir automobilio „BMW“ vairuotojo veiksmų atitikimą Kelių eismo taisyklių reikalavimams ir spręsti, ar jo veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu. Eismo įvykio schema, įvykio vietos nuotraukomis, apklaustų teismo posėdyje asmenų parodymais nustatyta, kad automobilio „Volvo“ vairuotojo eismo juostos dešiniame krašte buvo sustatyta visa eilė vienas paskui kitą automobilių gana nemažu atstumu, apvažiavimo manevrą vairuotojas pradėjo saugiai, iki įvykio jam buvo likę apvažiuoti tik keletą automobilių ir toje vietoje jokio tarpo, kad jis galėtų sugrįžti į savo eismo juostą, nebuvo. Ši eismo situacija buvo gerai matoma ir iš priešpriešais atvažiavusio automobilio BMW vairuotojui J. G., važiavusiam savo eismo juosta. Taip pat nustatyta, kad matydamas, jog automobilis „Volvo“ iš dalies išvažiavęs į jo eismo juostą ir neturi galimybės į savo juostą sugrįžti, J. G. toliau tęsė judėjimą. Iš apklaustų asmenų parodymų, eismo įvykio vietos duomenų matyti, kad automobilis „Volvo“ toje eismo situacijoje nebuvo staigi, nenumatomai atsiradusi kliūtis, kurios automobilio BMW vairuotojas J. G. neturėjo galimybės nepastebėti ar išvengti.

Kaip jau minėta, automobilių susidūrimo metu, abi transporto priemonės judėjo. Įvertinus ekspertizės akto duomenis, abiem automobiliams tęsiant judėjimą tomis pačiomis trajektorijomis, susidūrimo išvengti nebuvo galimybės.

Užfiksuotos transporto priemonių padėtys po eismo įvykio : automobilis „BMW“ dešinės pusės priekiniu ir galiniu ratais nutolęs nuo kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto 0,5 ir 0,55 m atstumu. Apskaičiuota, kad automobilis „Volvo“ dešiniu šonu nuo kelio važiuojamojoje dalyje pastatytų automobilių nutolęs 0,67 m atstumu. Nuotraukose užfiksuota visa eilė kelyje pastatytų automobilių. Automobiliui „BMW“ dešinėje pusėje jo važiavimo kryptimi jokių kliūčių važiuoti arčiau dešinio kelio krašto nėra.

Remiantis ekspertizės akte nurodytais duomenimis apie kelio važiuojamosios dalies plotį, transporto priemonių išsidėstymą, vien tik automobiliui „Volvo“ pasitraukus saugiu šoniniu tarpu nuo stovinčių automobilio (0,3 m), buvusioje kelio situacijoje automobiliui „BMW“ toliau judant nutolus nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto nurodytu atstumu (0,5 m) saugaus prasilenkimo atstumo nelieka: 6,80 m (važiuojamosios dalies plotis)- 1,80 (dešinėje pusėje stovėjusio automobilio plotis)-0,30 (saugus šoninis tarpas nuo „Volvo“ iki stovinčių automobilių)-2,1 („Volvo“ plotis su veidrodėliais) –-2 m (automobilio BMW plotis su veidrodėliais )-0,50 ( BMW atstumas nuo dešinio kelkraščio ) =0,1m, kai ekspertizės akte nurodytas saugus prasilenkimo atstumas 0,40 m.

Vien tik automobiliui „BMW“ pasitraukus protingu, saugiu atstumu, kas teismo nuomone gali būti 0,15 m, iki dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, buvusioje kelio situacijoje automobiliui „Volvo“ toliau judant užfiksuotu atstumu nuo kelkraštyje stovėjusio automobilio, saugaus prasilenkimo atstumo nelieka: 6,80 m (važiuojamosios dalies plotis)-0,10 m (BMW atstumas nuo dešinio kelkraščio) -2 m automobilio BMW plotis su veidrodėliais) -2,1 („Volvo“ plotis su veidrodėliais) – 0,67 ( „Volvo“ dešinysis šonas nuo kelkraštyje stovėjusio automobilio)-1,80 (dešinėje pusėje stovėjusio automobilio plotis ) =0,18 m, kai ekspertizės akte nurodytas saugus prasilenkimo atstumas 0,40 m.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbus priežastinio ryšio nustatymo etapas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymo esmė – nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Ji nustatoma modeliuojant situaciją taip, kad paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvių padarytas taisyklių pažeidimas, paliekant kito dalyvio KET pažeidimą ir sprendžiant, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Taigi, šioje kelio situacijoje, norint išvengti susidūrimo, abiejų transporto priemonių vairuotojai privalėjo pasitraukti kiek galima daugiau į dešinę- „BMW“ vairuotojas J. G. link jo eismo juostos krašto, o automobilio „Volvo“ vairuotojas- link jo dešinėje stovėjusių automobilių, tačiau nei vienas iš vairuotojų šio manevro neatliko, abu, matydami kliūtį, tęsė judėjimą toliau ir kliudė vienas kito automobilį veidrodėliais. Kelių eismo taisyklių 119 p. numato, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o 126 p. -kad vairuotojas < ..privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus..>. Teismas sprendžia, jog neabejotinai nustatyta, jog šioje eismo situacijoje, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. G., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 p. įtvirtintas bendras vairuotojų pareigas dėl eismo saugumo, t. y. kad „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“, matydamas kliūtį jo eismo juostoje ir turėdamas galimybę imtis veiksmų, kad susidūrimo būtų išvengta, nevažiavo arčiau dešinio važiuojamosios dalis krašto, nepaliko saugaus atstumo iš šono, o tęsė judėjimą savo pasirinkta trajektorija, tuo pažeidė ir Kelių eismo taisyklių 119 p., 126 p. reikalavimus. Iš esmės šiuo atveju būtų galima spręsti ir dėl Kelių eismo taisyklių 128 p. reikalavimo atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, sulėtinti greitį ar net sustabdyti transporto priemonę pažeidimo, tačiau šis pažeidimas J. G. neinkriminuotas ir dėl to, nepakeitus administracinio nusižengimo protokole nurodytų faktinių aplinkybių, teismas nepasisako. Šiuo atveju neabejotinai nustatyta, kad abu vairuotojai padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir jie buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis – automobilių apgadinimu, t. y. abipusė kaltė. Administracinė atsakomybė speciali teisė norma) už eismo įvykį, kurio metu buvo tik sugadintas turtas, asmenims, turintiems teisę vairuoti transporto priemones, nenustatyta, jie atsako tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Kaip jau buvo minėta, automobilio ‚Volvo“ vairuotojas nukentėjusysis L. L. nubaustas administracinė tvarka pagal ANK 417 str. 7 p.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad 2024-10-21 Marijampolės VPK vyresniosios tyrėjos L. S. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-5750-2024 dėl J. G. nubaudimo pagal ANK 417 str. 7d. už Kelių eismo taisyklių 9, 119, 126 punktų pažeidimus t. teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nėra pagrindo, J. G. skundas atmestinas

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. spalio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-5750-2024 palikti nepakeistą ir J. G. skundą atmesti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė