Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-20 · Administracinė byla Nr. AS-525-567-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-20
Bylos Nr.
AS-525-567-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Romanas Klišauskas
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas
M. K., T. Z.

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. AS525-567/2010Procesinio sprendimo kategorija 67(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. K. (M. K.) ir T. Z. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjai M. K. ir T. Z. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 2.3-8847-(41), kuriuo patvirtintas Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (toliau – ir Įsakymas); pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) sustabdyti nuosavybės teisių atkūrimą pagal Įsakymu patvirtintą Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS2-646/2007), nurodė, kad realios grėsmės buvimas, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas, yra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Reali grėsmė suvokiama ne kaip realus atsakovo ketinimas atlikti tam tikrą veiksmą, bet objektyvus tokios galimybės turėjimas, jeigu nebūtų pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė. Nepritaikius prašomos priemonės, atsakovui nėra objektyvių kliūčių pagal patvirtintą Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą atkurti nuosavybės teises kitiems pretendentams, suteikiant jiems priskirtus žemės sklypus, į kuriuos pretenduoja pareiškėjai. Tokie atsakovo veiksmai apsunkintų galimo procesinio sprendimo įvykdymą, kadangi būtų sukurti nauji teisiniai santykiai, dėl ko kiltų nauji ginčai bei teismo procesai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, be kita ko, patenkino pareiškėjų prašymą ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdė Įsakymo galiojimą.

Remdamasis ABTĮ 71 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pažymėjo, jog sąlyga reikalavimo užtikrinimo taikymui yra ne tik teismo sprendimo įvykdymo negalimumas, bet ir ženklus įvykdymo apsunkinimas. Nurodė, kad iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjai siekia, kad laikinai būtų sustabdytas Įsakymo galiojimas. Įsakymu patvirtintas Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suformuotos žemės sklypų ribos, plotai, žemės naudojimo paskirtis ir kita. Pareiškėjams palankaus teismo sprendimo atveju, panaikinus Įsakymą, iki ginčijamo Įsakymo priėmimo buvusios padėties atkūrimas taptų labai sudėtingas, kadangi iš naujo tektų koreguoti Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Galimo pareiškėjams palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkėjimas būtų žymiai žalingesnis materialine prasme, nei laikinas Įsakymo nevykdymas.

II.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir prašymą atmesti. Pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

1. Remdamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalimis, nurodo, jog pareiškėjai nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos dėl Įsakymo panaikinimo, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, turėjo nepriimti pareiškėjų skundo.

2. Pažymi, jog, remiantis Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika, pretendentų sąrašas yra juridinis pagrindas projekto autoriui organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus. Įsakymu patvirtintuose sąrašuose yra 237 pretendentai, kurie nėra įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis. Be to, galimai pareiškėjams palankus teismo sprendimas neturėtų jokios įtakos 1, 5, 7 ir 8 eiliškumo grupės pretendentų teisėms.

3. Pareiškėjai jiems palankaus teismo sprendimo atveju nepraranda teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, nes savo išvadą gali realizuoti kitoje kadastrinėje vietovėje, kurioje yra pakankamai laisvos valstybinės žemės.

Pareiškėjai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

1. Kadangi atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria priimtas skundas, visi argumentai, susiję su ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, vertintini kaip nesusiję su nagrinėjamu klausimu.

2. Tuo atveju, jeigu teismas pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje nustato, jog reikia tam tikrus asmenis įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, toks klausimas išsprendžiamas atskira nutartimi. Tuo tarpu su nurodytomis aplinkybėmis susiję atsakovo argumentai nėra pagrindu netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių.

3. Teigia, jog jų teisėti interesai buvo pažeisti, nes jie nebuvo tinkamai informuoti apie likusią laisvą žemę, tuo būdu pažeidžiant pareiškėjų teisėtą interesą įstatymo nustatyta tvarka pasirinkti jiems priklausančius pagal įstatymą žemės sklypus tam, kad žemė būtų grąžinta nedelsiant jų pasirinktoje vietoje pagal sudarytus žemės reformos projektus.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).

Pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikinimo priemones iš esmės grindė tuo, kad, tokių priemonių nepritaikius, atsakovas realiai pagal Įsakymu patvirtintą Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą galėtų atkurti nuosavybės teises kitiems pretendentams į žemę, kurią galėtų pasirinkti pareiškėjai.

Kaip matyti iš pareiškėjų skundo, jie ginčija Įsakymą, kuriuo, inter alia, patvirtintas Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Avižienių seniūnijos, Avižienių kadastro vietovėje parengtas Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suformuotos žemės sklypų ribos ir plotai, žemės naudojimo paskirtis, būdai bei pobūdžiai, nustatytos specialiosios žemės ir miškų naudojimo sąlygos ir servitutai. Pareiškėjai su ginčijamu aktu nesutinka, nurodydami, jog jiems buvo netinkamai pateikta informacija dėl laisvų žemės sklypų, todėl jie negalėjo nustatyta tvarka pasirinkti jiems pasiūlytus žemės sklypus.

Kaip jau minėta, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tais atvejais, kai nustatoma, jog, nepritaikius prašomų priemonių, pareiškėjams palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo akto pobūdį, juo suteikiamas teises ir pareigas, bylos faktines aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas, o pareiškėjų teisinė padėtis, buvusi iki ginčijamo akto priėmimo, nebūtų atkurta. Kaip pagrįstai nurodė pareiškėjai, nepritaikius tokių priemonių, jie nebegalėtų pasirinkti žemės sklypo jų pageidaujamoje vietoje, o tai turėtų tiesioginės įtakos jų teisėms ir teisėtiems interesams.

Pareiškėjai prašymu pirmosios instancijos teismui prašė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą sustabdyti nuosavybės teisių atkūrimą pagal Įsakymu patvirtintą Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skundą ir jame pateiktą prašymą, padarė išvadą, jog yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdė Įsakymo galiojimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada, įvertinus pareiškėjų pateikto prašymo turinį, yra pagrįsta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė sustabdyti Įsakymo galiojimą.

Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 31 punktu, apskrities viršininko patvirtintas pretendentų, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, sąrašas yra teisinis pagrindas projekto autoriui organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus. Bylos medžiaga patvirtina, jog M. K. yra aštuntoje, o T. Z. – devintoje pretendentų, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį Avižienių kadastro vietovėje, Avižienių seniūnijoje, eiliškumo grupėje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su atsakovo argumentu, jog, taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę, Įsakymo galiojimas turi būti stabdomas tik tiek, kiek jis susijęs su aštuntos ir vėlesnių eiliškumo grupių pretendentams grąžintinais sklypais. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visa apimtimi sustabdė Įsakymo galiojimą.

Atsakovas atskirajame skunde taip pat nurodė, jog pareiškėjai nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka Įsakymui skųsti. Pažymėtina, jog šiuo atveju sprendžiamas tik reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas, tuo tarpu į tokias atsakovo nurodytas aplinkybes turės būti atsižvelgiama toliau nagrinėjant bylą pagal pareiškėjų skundą. Atitinkamai nevertintini ir atsakovo pateikti argumentai dėl to, kad ne visi asmenys buvo įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS442-267/2009, AS146-338/2009), skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų. Įvertinus konkrečią šioje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, taikytinų teisės aktų nuostatas, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemones, tačiau nepagrįstai sustabdė viso Įsakymo galiojimą, todėl šioje dalyje skundžiama teismo nutartis keistina, likusi teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – patenkinti pareiškėjų prašymą ir sustabdyti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 2.3-8847-(41) dalies, susijusios su 8 ir žemesnio eiliškumo pretendentų grupėmis, galiojimą. Kitoje dalyje pareiškėjų prašymą atmesti.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas