- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- e2-670-302/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00166-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- Birštono savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Birštono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1087-601/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ ieškinį atsakovei Birštono savivaldybės administracijai dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kautra“ patikslinu ieškiniu prašo: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Birštono savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (6.17.)-SR-0358 „Dėl atsakymo į pretenziją“, kuriuo atmesta ieškovės pretenzija dėl Birštono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos 2021 m. kovo 5 d. protokolu Nr. (23.1)-VŽ-011 patvirtintų atviro konkurso būdu atliekamo tarptautinės vertės pirkimo dokumentų 55 punkto, 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ 4 eilutės ir Techninės specifikacijos 2.5 ir 4.4 punktų; 2) pripažinti neteisėtais ir panaikinti Birštono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos 2021 m. kovo 5 d. protokolu Nr. (23.1)-VŽ-011 patvirtintų atviro konkurso būdu atliekamo tarptautinės vertės pirkimo dokumentų 55 punktą, 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ 4 eilutę ir Techninės specifikacijos 2.5 ir 4.4 punktus; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę Birštono savivaldybės administraciją sustabdyti viešojo pirkimo „Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutu Birštonas–Prienai–Garliava–Kauno autobusų stotis paslaugų pirkimas“ (Nr. 533293) (toliau – ir Pirkimas) procedūras iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė galėtų toliau vykdyti Pirkimo procedūras, todėl kiltų grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos operatyviai, ginčo Pirkimo procedūros būtų sustabdytos ne ilgai, todėl laikinosios apsaugos priemonės nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Be to, ieškovės teigimu, Pirkimo procedūrų stabdymas nepažeistų viešojo intereso, o atvirkščiai, jį apsaugotų, nes užtikrintų viešųjų pirkimų skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo principų laikymąsi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
4. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą – įpareigojo atsakovę Birštono savivaldybės administraciją sustabdyti viešojo pirkimo „Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutu Birštonas–Prienai–Garliava–Kauno autobusų stotis paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 533293, procedūras ir nesudaryti Pirkimo sutarties iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, o Pirkimo sutarčiai esant sudarytai, sustabdė jos vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
5. Įvertinęs patikslintą ieškinį, jo priedus ir tai, kad nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovės pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas, teismas sprendė, kad patikslintas ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nurodė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, perkančioji organizacija galėtų toliau vykdyti Pirkimo procedūras, jas baigti ir sudaryti Pirkimo sutartį, todėl egzistuoja ir kitas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – grėsmė, jog ieškovei galbūt palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas.
7. Nors ginčo Pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, tačiau tai, teismo vertinimu, savaime nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, jog viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, atžvilgiu.
8. Kadangi byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad, skubiai nesudarius keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutu Birštonas – Prienai – Garliava – Kauno autobusų stotis paslaugų pirkimo sutarties, kiltų akivaizdi ir neištaisoma žala, susijusi su viešuoju interesu ir kitais svarbiais konstituciniais gėriais, teismas šiuo atveju prioritetą suteikė viešųjų pirkimų siekiui, jog pirkimo procedūros būtų vykdomos teisėtai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė Birštono savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį. Nurodo šiuos esminius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino tikėtiną ieškinio pagrįstumą. Ieškovė nuslėpė nuo teismo, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1730-924/2020 jau yra atmetęs visus šioje byloje ieškovės pateikštus materialinius reikalavimus. Ieškovei inicijavus dar kartą ginčą, kuris jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, antrą kartą reiškiami identiški reikalavimai negali būti vertinti kaip preliminariai pagrįsti.
9.2. Būtinybę skubiai tęsti Pirkimo procedūras lemia tai, kad ankstesnė sutartis su vežėju (ieškove) jau yra pasibaigusi, o 2021 m. balandžio 30 d. nustos galioti ir papildomas susitarimas, kurio pagrindu ieškovė laikinai aptarnauja maršrutą Birštonas – Prienai – Garliava – Kauno autobusų stotis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukuria pranašumą ieškovei, kadangi jai sudaromos galimybės reikalauti sutarties pratęsimo. Dėl vilkinamų Pirkimo procedūrų nukenčia visuomenės interesas gauti vietinio susisiekimo paslaugas kuo greičiau mažiausiomis kainomis.
Atsiliepimas
10. Ieškovė UAB „Kautra“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
10.1. Šioje byloje pareikštas ieškinys nėra tapatus ieškiniui, išnagrinėtam Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1730-924/2020. Minėtoje byloje buvo nagrinėjami du ieškiniai, t. y. ieškovės UAB „Transrevis“ ir ieškovės UAB „Kautra“. Byla buvo išnagrinėta tik pagal UAB „Transrevis“ ieškinį, o bylos dalis pagal UAB „Kautra“ ieškinį buvo nutraukta. Be to, toje byloje vertintos pirkimo Nr. 491011 sąlygos, o šioje byloje ginčijamos pirkimo Nr. 533293 sąlygos.
10.2. Nors skunde akcentuojama Pirkimo reikšmė visuomenei, tačiau nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad, sustabdžius Pirkimo procedūras, keleivių vežimo paslaugų teikimas būtų sutrikdytas arba nutrauktas, t. y. atsakovė neįrodė, jog visuomenė patirtų kokią nors žalą.
10.3. 2020 m. lapkričio 4 d. buvo pasirašytas susitarimas Nr. S-1174 „Dėl 2014 m. kovo 31 d. sutarties Nr. (9.28)-D1-2014/170/S-417 „Dėl vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršruto Kauno autobusų stotis – Prienai – Birštonas aptarnavimo“ termino pratęsimo“, kuriuo šalys susitarė pratęsti Sutarties galiojimo terminą iki 2021 m. balandžio 30 d., tačiau ne ilgiau iki kol konkurso būdu Birštono savivaldybės administracija parinks naują vežėją ir su juo sudarys naują maršruto aptarnavimo sutartį. Tai reiškia, kad viešųjų paslaugų teikimas bus užtikrintas iki naujos sutarties sudarymo, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nedaro jokios žalos viešajam interesui, priešingai, leis išvengti atsakovei papildomų išlaidų (baudų, žalos atlyginimo) rizikos, kurią atsakovė galėtų patirti, jei Pirkimo procedūros būtų vykdomos pagal neteisėtas Pirkimo sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
13. Atsakovė Birštono savivaldybės administracija su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1730-924/2020, 2020 m. lapkričio 4 d. susitarimą Nr. S-1174 „Dėl 2014 m. kovo 31 d. sutarties Nr. (9.28)-D1-2014/170/S-417 „Dėl vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršruto Kauno autobusų stotis – Prienai – Birštonas aptarnavimo“ termino pratęsimo“ ir 2014 m. kovo 31 d. sutartį. Nr. (9.28)-D1-2014/170/S-417 „Dėl vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršruto Kauno autobusų stotis – Prienai – Birštonas aptarnavimo“.
14. CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės nagrinėjamam klausimui aplinkybes.
15. Įvertinus tai, kad atsakovės teikiami rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, ir tai, kad jie su atskiruoju skundu buvo išsiųsti ieškovei susipažinti ir ieškovė dėl šių įrodymų reikšmės pasisakė atsiliepime į atskirąjį skundą, jie priimami ir vertinami visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.
17. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
18. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
19. Pažymėtina, kad, vertindamas ieškinio preliminarų pagrįstumą, teismas nenagrinėja, ar ieškinys yra iš esmės pagrįstas, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tiesiog įvertina, ar ieškinys atitinka teisės aktuose nustatytus jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, ar ieškovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas nėra akivaizdžiai netinkamas.
20. Lietuvos apeliacinio teismo šiuo klausimu formuojamoje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, jog ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-317-790/2021 12 punktas ir jame nurodyta praktika).
21. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija tam tikras Pirkimo sąlygas. Ieškovė teismui pateiktame patikslintame ieškinyje suformulavo aiškius reikalavimus, išdėstė teisinius ir faktinius argumentus, jos nuomone, sąlygojančius ieškinio pagrįstumą, kartu su ieškiniu pateikė išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškinyje išdėstyti argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovė savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu. Tai, ar ieškovės ginčijamos Pirkimo sąlygos yra teisėtos, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, dėl ko turi būti pasisakoma ne preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, o išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės.
22. Įvertinus tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-1730-924/2020 buvo nagrinėjamu du ieškiniai, t. y. ieškovės UAB „Transrevis“ ieškinys ir ieškovės UAB „Kautra“ ieškinys, o sprendime buvo pasisakyta tik dėl ieškovės UAB „Transrevis“ ieškinio reikalavimų ir juos pagrindžiančių argumentų pagrįstumo, kadangi bylos dalis pagal ieškovės UAB „Kautra“ ieškinį buvo nutraukta, kaip stokojantis pagrįstumo vertintinas apeliantės argumentas, jog šioje byloje nagrinėjamas ginčas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1730-924/2020. Be to, minėtoje byloje buvo vertinamos pirkimo Nr. 491011 sąlygos.
23. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintinos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.
24. Nenustatęs aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad egzistuoja neatidėliotinas poreikis kuo greičiau vykdyti ginčo Pirkimo procedūras, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas viešajam interesui, pasireiškiančiam viešojo pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimu.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).
27. Nekvestionuotina, kad ginčo Pirkimo objektas yra svarbus Birštono visuomenei, tačiau vien tai savaime negali suponuoti poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai dėl būtinybės kuo skubiau vykdyti ginčo Pirkimo procedūras grindžiami daugiau deklaratyviais bendro pobūdžio teiginiais, o ne objektyviai pagrįstais argumentais, kad laikinas ginčo Pirkimo procedūrų stabdymas sąlygos realią žalą atsakovei ir Birštono ar jo rajono gyventojams.
28. Atkreiptinas dėmesys, kad pačios atsakovės su skundu pateikti įrodymai patvirtina, jog su ieškove 2020 m. lapkričio 4 d. buvo pasirašytas susitarimas Nr. S-1174, kuriuo šalys susitarė, kad 2014 m. kovo 31 d. sutartis „Dėl vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršruto Kauno autobusų stotis – Prienai – Birštonas aptarnavimo“ bus pratęsta iki 2021 m. balandžio 30 d., tačiau ne ilgiau iki kol Birštono rajono savivaldybė sudarys sutartį su nauju vežėju (Susitarimo 1 punktas). Jokių nuostatų, kurios draustų sutarties galiojimą pratęsti dar kartą, nei 2020 m. lapkričio 4 d. susitarime, nei 2014 m. kovo 31 d. sutartyje nenumatyta (Sutarties 20 ir 24 punktuose numatyta, kad Sutartis galioja iki 2019 m. kovo 31 d., pasibaigus Sutarties galiojimui, ji gali būti pratęsiama toliau penkerių metų laikotarpiui), todėl nėra objektyvaus pagrindo spręsti, jog viešųjų paslaugų teikimas po 2021 m. balandžio 30 d. galėtų būti sutrikdytas ar nutrauktas.
29. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, kad ir pačios atsakovės veiksmai nepatvirtina jos teiginių apie poreikį ginčo Pirkimo procedūras vykdyti kuo greičiau. Nors Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1730-924/2020, kurioje buvo sprendžiama dėl pirkimo Nr. 491011 sąlygų teisėtumo, buvo priimtas 2020 m. spalio 14 d., o Papildomas susitarimas Nr. S-1174 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytas 2020 m. lapkričio 4 d., tačiau naujas Pirkimas pradėtas vykdyti tik 2021 m. kovo 10 d., t. y. nelikus nė dviem mėnesiam iki susitarimo galiojimo pabaigos. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad ir pačios atsakovės vėlavimas organizuoti ginčo Pirkimo procedūras prisidėjo prie to, jog viešosios (keleivių vežimo) paslaugos turi būti teikiamos laikinų susitarimų pagrindu.
30. Įvertinęs minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog susiklosčiusi situacija yra specifinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl Pirkimo objekto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas viešajam interesui, pasireiškiančiam siekiu užtikrinti viešųjų pirkimų teisėtumą.
31. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo procedūros jau yra prasidėjusios ir vykdomos, darytina išvada, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kadangi, sudarius sutartį su Pirkimo laimėtoju, kiltų poreikis spręsti sutarties pripažinimo negaliojančia ar alternatyvių sankcijų perkančiajai organizacijai skyrimo klausimą, be to, kiltų dvigubo mokėjimo už sutartį situacija, kuri sąlygotų neracionalų viešųjų lėšų naudojimą, o ieškovė net ir ieškinio tenkinimo atveju galėtų prarasti teisę sudaryti sutartį su atsakove.
32. Įvertinus pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁸ straipsnio 4 dalis ir 423⁹ straipsnis), tai, kad pasirengimas bylą nagrinėti teisme paruošiamųjų dokumentų būdu jau yra baigtas ir teismo posėdis paskirtas 2021 m. gegužės 25 d., bei tai, kad ieškinio tenkinimas turėtų esminės įtakos realiai ieškovės galimai pažeistų teisių gynybai, spręstina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas bei pagrįstas.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.